Istorinio referendumo rezultatai turės nemažai įtakos ir šalyje gyvenantiems lietuviams bei važinėjantiems į JK aplankyti artimųjų ar paatostogauti.
Laukia gaišatis pasienyje
Daugybė JK gyvenančių lietuvių turi automobilius ir jais keliauja ne tik po salą, bet ir vyksta į Lietuvą atostogauti.
Pirmoji pakeliui laukianti kliūtis – atsiskyrus nuo ES laukiantys muitinės postai. Tai reiškia, kad uostuose ir Eurotunelio prieigose bus ne tik tikrinami atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų pasai, bet ir vežamas krovinys, rašo telegraph.co.uk.
Tai bus itin aktualu grįžtantiems po atostogų, nes nebebus galima parsivežti daug rūkalų ir alkoholinių gėrimų.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, atvykstantiems ne iš Europos, į JK galima įsivežti tik 200 (10 pakelių) cigarečių, 16 litrų alaus ir 4 litrus vyno. Jei panašūs limitai įsigalios ir ES šalių piliečiams, lietuviai turės gerai paskaičiuoti, kiek lauktuvių gali parsivežti.
Be to, muitinės patikrinimai atims nemažai laiko, ypač iš vilkikų vairuotojų, kurie kol kas muitinės vargus patiria tik važiuodami į Rusiją ar Baltarusiją.
Dalis vairuotojų įsitikinę, kad pasienyje nereikės gaišti, ir kaip pavyzdį nurodo Šveicariją ar Norvegiją, bet priešingai nei šios šalys, Jungtinė Karalystė nėra laisvą judėjimą garantuojančios Šengeno erdvės narė, todėl vargu ar galima tikėtis tokio sklandaus automobilių judėjimo per sieną.
Tačiau yra ir galimas privalumas – tai bemokestinės („duty-free“) parduotuvės.
Ribotos kelionės
Išvažiavus iš JK vairuotojai greičiausiai nepajus pokyčių – daugiau muitinės postų iki pat Lietuvos pravažiuoti nereikės. Tačiau daugiausiai klausimų ir neaiškumų kelia galimybė pasilikti išvykus.
Pagal dabar galiojančią praktiką, daugumoje valstybių ne ES narių lietuviai gali būti iki 90 dienų, kitu atveju reikia pasirūpinti viza.
Kaip tiksliai bus Jungtinėje Karalystėje po atsiskyrimo nuo ES paaiškės tik po derybų, bet gali būti, kad čia gyvenantiems lietuviams taip pat bus reikalingos vizos, o JK pilietybę gavę tautiečiai be vizos taip pat negalės būti Lietuvoje ilgiau, nei 3 mėnesius.
Prognozuoja kainų kilimą
Degalai, ypač dyzeliniai, JK ir taip paprastai kainuoja daugiau, nei likusioje Europos dalyje. Birželio pabaigoje, telegraph.co.uk duomenimis, litras degalų JK kainavo apie 1,08 svaro (apie 1,29 eur.)
Jungtinės Karalystės automobilių asociacija (AA) prognozuoja, kad degalų kainos po atsiskyrimo nuo ES gali padidėti iki 18,7 pensų (22,4 centų) už litrą.
Kaip „Brexit“ gali pakeisti automobilių kainas, sunku prognozuoti, nes Jungtinei Karalystei nebereikės lygiuotis į bendrus Europos susitarimus. Bet tikėtina, kad draudimas norintiems keliauti už JK ribų pabrangs dėl didesnių administravimo kaštų avarijos atveju.
Automobilių rinka
Jungtinės Karalystės automobilių pramonėje dirba apie 800 tūkst. žmonių, ji sukuria apie 15,5 mlrd. svarų (apie 18,6 mlrd. eurų) vertės šalies ekonomikai kasmet, bet tik apie 20 proc. automobilių lieka šalies viduje.
57,5 proc. JK pagamintų automobilių eksportuojami į ES šalis, bet Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES ji neteks esamų laisvos prekybos garantijų ir galimybės daryti įtaką techniniams reikalavimams. Taip pat neaišku, kaip keisis mokesčių sistema.
Automobilių gamintojai neatmeta galimybių trauktis iš JK. Autoblog.com atkreipė dėmesį, kad ir tokios tradicinės britiškos įmonės, kaip „Mini“ ar „Jaguar“ nepriklauso britams. „Mini“ ir „Rolls-Royce“ priklauso BMW koncernui, „Jaguar“ ir „Land Rover“ – Indijos „Tata“, o „Bentley“ – „Volkswagen“ grupei.
Importo mokesčiai stipriai apkarpytų įmonių pelnus, todėl tikėtina, kad įmonės gali perkelti gamybą į kitas šalis.
Europoje gaminami automobiliai JK taip pat gali pabrangti, o tai, tikėtina, pakels ir naudotų automobilių kainas.
