Kelių ir transporto tyrimų instituto specialistai Kauno vartais vadinamame Savanorių prospekte suskaičiavo net dešimt vadinamųjų juodųjų dėmių. Jų yra ir su prospektu susikertančiose gatvėse.
Dideliu avaringumu išsiskiria Taikos prospektas – čia galima aptikti šešias eismo dalyviams itin pavojingas vietas.
Situaciją didžiuosiuose šalies miestuose tyrę instituto darbuotojai įžvelgė ir Kauno pranašumų – miesto senamiestis gerokai saugesnis negu senoji Vilniaus dalis.
Pernai Kaune juodųjų dėmių net šiek tiek padaugėjo. Tai siejama su geresne gatvių dangos kokybe ir didėjančiu automobilių greičiu. Juodoji dėmė – tai kelio ruožas, kuriame per pastaruosius ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės. Pernai jų Kaune pažymėta 71.
Daug bėdų – dėl pėsčiųjų
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras tikino galintis nesunkiai paaiškinti, kodėl vienas plačiausių ir tiesiausių mieste Savanorių prospektas išsiskiria dideliu avaringumu.
„Dažniausiai juodųjų dėmių jame atsiranda dėl nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nukenčiančių žmonių“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Jis priminė, kad Savanorių prospektas – viena intensyviausių transporto arterijų mieste, o bene daugiausia nelaimių įvyksta atkarpoje nuo sankirtos su Taikos prospektu iki išvažiavimo iš Kauno.
P.Kerui daug rūpesčių kelia ir Kovo 11-osios gatvė. Ji siaura, tačiau ja juda labai daug automobilių. Šioje gatvėje susidūrę automobiliai ir nukentėję žmonės – taip pat dažnas reiškinys.
Davė pažadą ir skyrė pinigų
Kauno valdžia pareiškė iki metų pabaigos panaikinsianti visas juodąsias dėmes, o eismo saugumui didinti biudžete numatė per 4 mln. eurų.
Vien šviesoforams įrengti ir 300 pėsčiųjų perėjų apšviesti miesto biudžete šiemet skirta 2,6 mln. eurų.
Šios investicijos tikrai neaplenks ir Savanorių bei Taikos prospektų. Nors kauniečiai baiminasi galimo spūsčių padidėjimo, saugumui skiriama neginčijama pirmenybė.
„Didžiosiose gatvėse nebeliks nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, o didžioji dalis paprastų perėjų bus apšviestos itin ryškiomis šviesos diodų lempomis“, – aiškino P.Keras.
Prireikė trijų šviesoforų
Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis atskleidė, kad šiemet Kaune bus įrengtos trys naujos šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Viena tokia vieta yra pačiame miesto centre – K.Donelaičio, E.Ožeškienės ir L.Sapiegos gatvių sankirtoje.
Prieš kelerius metus šioje vietoje planuota įrengti žiedinę sankryžą, tačiau kilo sunkumų ją įveikti troleibusams, todėl po laikino bandymo sumanymo buvo atsisakyta. Po pertvarkos E.Ožeškienės gatvės dalyje tarp Maironio ir K.Donelaičio gatvių eismas vyks tik viena kryptimi – link senamiesčio.
Nors žiedinė sankryža laikoma vienu saugiausių būdų kirsti gatvių sankirtą, ji tinka ne visais atvejais. Vyresni kauniečiai prisimena, kad A.Baranausko gatvės ir Taikos gatvių sankirtoje sovietiniais metais taip pat buvo įrengta žiedinė sankryža, tačiau pasikeitus transporto srautams jos buvo atsisakyta.
Šviesoforus nuspręsta pastatyti Veiverių plento bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, taip pat Garažų, Partizanų gatvių ir V.Krėvės prospekto sankirtoje.
