Kur ieškoti kaltininko ir kaip atgauti patirtą žalą? Dėl itin liberalios automobilių perregistravimo tvarkos nuo sukčių ir kelių chuliganų kenčia ne tik pareigūnai, bet ir automobilių saugotojai bei niekuo dėti vairuotojai.
Kadangi automobilio pirkėjui ir pardavėjui nebereikia abiem kartu atvykti į „Regitrą“ norint perregistruoti automobilį, dalis vairuotojų ėmė itin atmestinai žiūrėti į registraciją ir mašinos neretai keliauja iš rankų į rankas, tad nebeįmanoma atsekti, kam jos iš tiesų priklauso.
Slepiasi vargšams už nugarų
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo Kauno rajone policijos sulaikytais automobiliais besirūpinančios įmonės „Šančių autoservisas ir ko“ direktorius Arvydas Barvainis, pastaruoju metu problemų dėl netvarkingai registruotų automobilių gerokai padaugėjo.
Aikštelėje jau prisikaupė automobilių, stovinčių ne po keletą mėnesių, o po 2–3 metus, yra net ir 2014-aisiais nuvežtų transporto priemonių. Už šių automobilių laikymą prisikaupusi suma jau seniai viršijo jų vertę, o savininkai atsakomybės kratosi kaip tik galėdami.
„Anksčiau viskas buvo aišku – jei žmogus parduoda automobilį, pirkėjas ir pardavėjas vyksta į „Regitrą“ ir perregistruoja automobilį. O dabar savininkai kinta, tas sutartis bet kas gali išsispausdinti ir užpildyti kokia nori data. Niekas nebekontroliuoja, kas yra tikrasis savininkas“, – sakė A.Barvainis.
Bene labiausiai jį pribloškė, kai gavus duomenis apie vieną aikštelėje uždarytų automobilių paaiškėjo, kad jo savininko adresas – R.Kalantos g. 55, tai yra Kauno nakvynės namai.
Pašnekovas įtarė, jog jokio turto neturinčiam elgetai tikrasis automobilio šeimininkas sumokėjo, kad šis prisiimtų atsakomybę už ilgokai aikštelėje prastovėjusį menkavertį automobilį.
„Tokiu atveju nieko nebegalime padaryti, tas sutartis net teismas pripažįsta. Iš tokio žmogaus jokių pinigų neatgausi“, – tvirtino A.Barvainis, kurio valdomoje aikštelėje – dešimtys taip įstrigusių automobilių.
Geraširdžiams – skolos
Dėl netvarkingos registracijos automobilių saugotojams kyla keblumų ieškant tikrųjų savininkų, bet tai – tiktai viena problemų, su kuriomis gali susidurti automobilį atsainiai pardavę arba nusipirkę vairuotojai.
A.Barvainis neslėpė, kad ilgai už automobilio saugojimą nesusimokantys savininkai perduodami antstoliams, tad jam ne kartą teko matyti sugniuždytus, į aklavietę patekusius žmones.
Pasak jo, į aikštelę dažnai atvežami automobiliai, kurių vairuotojai iš avarijos vietos pabėgo, tad tuomet visa atsakomybė tenka oficialiam savininkui.
„Buvo toks atvejis, moteris atvažiavusi verkė. Jai pardavinėjant mašiną atvažiavo kažkokie berniukai, padavė pinigus, o sutartį įforminti pažadėjo atvažiuoti kitą dieną. Jie nieko nesurašė, moteris net pirkėjo vardo ar pavardės nežinojo, o jie nuvažiavo ir nebegrįžo. Tie berniukai po savaitės padarė avariją, mašina buvo uždaryta, o policija aiškintis atvyko pas ją“, – pasakojo A.Barvainis.
Pagal oficialius, dar policijos skelbtame konkurse nustatytus tarifus, automobilio nuvežimas kainuoja 55 Eur, o para saugojimo aikštelėje – 8,7 Eur.
Tai reiškia, kad uždelsus automobilį pasiimti mėnesį suma išauga per 300 eurų, bet kol surandamas tikrasis savininkas, suma išauga ir gerokai labiau.
Turėjo šešis šeimininkus
A.Barvainis prisiminė vieną keisčiausių atvejų, kai pernai balandį į aikštelę pateko automobilis, per pusmetį pakeitęs net šešis savininkus.
Padedant pareigūnams atkapstęs visą ilgą šeimininkų grandinę A.Barvainis išsiaiškino, kad iš pirmosios pardavėjos 2015-ųjų spalį automobilį pirkęs asmuo jį jau po dviejų dienų pardavė kitam žmogui, o šis 2016-ųjų sausį – Užkaukazės gyventojui.
Dar po dviejų mėnesių automobilis mistiškai atsidūrė kito lietuvio rankose, o šis automobilį kovą pardavė jau šeštam savininkui.
Visi šie sandoriai, išskyrus patį pirmąjį, buvo neregistruoti „Regitroje“.
Galiausiai 2016-ųjų rugsėjį automobilis buvo konfiskuotas, o savininke pripažinta pirmoji šios keistos grandinės dalyvė.
Pasak A.Barvainio, panašių situacijų pasitaiko bemaž kasdien.
Įspėjo nepasitikėti
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas patvirtino, kad ši problema žinoma ir pareigūnams.
„Anksčiau net norint vairuoti ne savo automobilį būdavo būtinas įgaliojimas. Dabar tvarka gerokai pasikeitusi. Viena vertus, tai geriau vairuotojams, nes tiesiog sėdi ir važiuoji.
Bet, kita vertus, jei įvyksta įvykis ir vairuotojas pasišalina, kyla problemų.
D.Česnauskas patarė parduodant arba perkant automobilį atidžiai patikrinti kito asmens dokumentus, sudaryti sutartį, o patikimiausia – kartu nuvažiuoti į „Regitrą“ ir perregistruoti automobilį.
Pripažįsta: yra spraga
Itin liberalios tvarkos trūkumus pripažino ir automobilių registravimu Lietuvoje užsiimanti VĮ „Regitra“.
Pagal galiojančią tvarką, automobilį pardavęs žmogus per 15 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi kreiptis į „Regitrą“ ir deklaruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (savininko) duomenis.
Pirkėjas įsigytą transporto priemonę savo vardu turi perregistruoti per 10 dienų po to, kai į įmonę kreipėsi jos pardavėjas. Pavėlavus įregistruoti transporto priemonė netenka leidimo dalyvauti viešajame eisme.
„Kaip rodo 2017 metų pirmojo ketvirčio Kelių transporto priemonių registro duomenys, dauguma (74,06 proc.) perleidimą vykdžiusių transporto priemonių valdytojų leidimu dalyvauti viešajame eisme pasirūpino per įstatyme numatytus terminus.
Po pardavimo deklaravimo susivėlino įregistruoti transporto priemones per 10 dienų terminą 4,17 proc. mašinas įgijusių asmenų.
Vis dėlto faktas, kad po deklaracijos net 21,77 proc. transporto priemonių neteko leidimo dalyvauti viešajame eisme (buvo automatiškai išregistruotos), rodo, jog reikia griežtinti perleidimo procedūrą“, – sakė „Regitros“ atstovė Aurelija Juodytė.
