Kauno apskrityje šiais metais jau žuvo 14 eismo dalyvių (pernai iki gegužės pabaigos žuvo 11), dar 349 žmonės buvo sužaloti (pernai – 331).
Naujuoju Kauno kelių policijos valdybos viršininku paskirtam Vigintui Lukošiui teks ieškoti receptų, kaip nemalonias tendencijas pasukti priešinga kryptimi.
Vadovas įsitikinęs, kad eismo saugumui daug reikšmės turi ne tik atsakingas pareigūnų, bet ir eismo organizatorių darbas bei eismo dalyvių elgesys.
– Daugelį metų vadovavote Jonavos rajono policijos komisariatui ir gerai pažįstate šio miesto gatves. Kokius svarbiausius eismo skirtumus įžvelgiate mažesniuose šalies miestuose ir Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Lukošiaus.
– Vairavimo kultūra šiek tiek skiriasi. Kaune daugiau judėjimo, dideli automobilių srautai, spūstys.
Jonavoje gatvių dangos kokybė seniai buvo gera, o pastaruoju metu ji labai pagerėjo ir Kaune, tačiau vairuotojams kyla pagunda tokiomis gatvėmis greičiau važinėti. Tuomet tenka ieškoti naujų saugumo priemonių, kad vairuotojai važiuotų neviršydami leistino greičio, nes būtent nesaugus greitis yra viena dažniausiai pasitaikančių nelaimių priežasčių.
Man šis darbas bus nemažas iššūkis, nes vadovausiu specializuotam policijos padaliniui, veikiančiam visoje apskrityje. Kita vertus, Jonavos rajone taip pat netrūksta problemų, susijusių su eismo saugumu. Iš 14 Kauno apskrityje šiemet žuvusių žmonių net 4 – Jonavos rajone.
– Kelių būklė gerėja, įrengiamos šiuolaikiškos pėsčiųjų perėjos, tačiau žuvusių ir nukentėjusių žmonių per eismo įvykius daugėja. Kodėl?
– Stebint ankstesnių metų įvykių dinamiką matyti, kad jų skaičius yra svyruojantis ir neverta tikėtis tik nelaimių skaičiaus mažėjimo.
Nereikėtų užmiršti, kad transporto priemonių skaičius nemažėja, o gal net didėja. Eismo dalyviais tampa daug jaunų, nepatyrusių vairuotojų, kartais atidumo pristinga ir vyresniems žmonėms.
Statistika ne visada atspindi tikrąją situaciją. Didelė dalis nukentėjusiųjų patiria labai menkų sužalojimų, tačiau jie įtraukiami į bendrą nukentėjusiųjų skaičių.
Šiemet gegužės mėnesį užfiksuotos kelios žūtys, kurių priežastis labai sunku paaiškinti, o dar sunkiau parinkti tinkamas priemones, kad jų būtų galima išvengti.
Štai Jonavos rajone du žmonės važiavo keturračiu, dėl visiškai nežinomų priežasčių trenkėsi į medį ir abu žuvo. Kauno rajone vyras mažuoju traktoriuku pjovė žolę, įvažiavęs į tvenkinį apvirto ir paskendo.
Motociklo vairuotojas važiavo Taikos prospektu, dėl nežinomų priežasčių lygioje ir tiesioje atkarpoje krito, po kelių dienų ligoninėje mirė. Žuvo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos vairuotojas, kurio vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į stulpą. Gali būti, kad taip nutiko dėl ūmaus sveikatos sutrikimo.
– Kiekvieną rudenį ir žiemą didžiausiu kelių policijos pareigūnų galvos skausmu tampa pėstieji. Kaip būtų galima pakeisti jų elgesį?
– Kauno savivaldybė nemažai lėšų skyrė pėsčiųjų perėjų matomumui padidinti, nes tai svarbu tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Šiuolaikiškos pėsčiųjų perėjos gerai matyti, tačiau pėstiesiems tai suteikia ne visai pagrįstų saugumo garantijų, jie eina nesidairydami.
Pastebėjau, kad šiuo požiūriu nedrausmingesni yra vyresnio amžiaus žmonės. Jie stengiasi trumpinti kelią, tačiau užmiršta, kad tokio pažeidimo kaina gali būti labai didelė.
Dar viena pėsčiųjų dalis – nepaleidžiantys iš rankų telefono, o ausis užsikišę ausinukais. Eismo saugumui toks elgesys taip pat daro neigiamą įtaką, nes žmogus nejaučia aplinkos.
– Ar kauniečių skundai dėl nutrūktgalviškai lakstančių motociklininkų – jau praeitis?
– Praėjusį mėnesį apskrityje per dvi nelaimes žuvo trys motociklininkai ir tai sukėlė daug nerimo. Abi situacijos labai netradicinės, mat nebuvo jokios grėsmės.
Gyventojai gerokai dažniau skundžiasi dėl netinkamo automobilių statymo. Itin daug nepatogumų kyla, kai nevykusiai pastatytos transporto priemonės trukdo pravažiuoti. Kartu su miesto savivaldybe ieškome priemonių tokiai padėčiai pakeisti.
Remontuojamos Kauno gatvės taip pat sukelia daug nepatogumų, nes mažėja pravažumas, susidaro spūsčių.
Kelininkai net bijo dirbti dėl dideliu greičiu lekiančių automobilių, todėl padidinome greičio kontrolę remontuojamuose ruožuose. Saugumas vairuotojams svarbus, bet važiavimo patogumas jiems taip pat labai reikšmingas. Eismo dalyviai reiklūs eismo organizatoriams, tačiau sau ne visada kelia tokius pat reikalavimus.
– Specialūs kelių policijos reidai vertinami prieštaringai. Ar visada jie padeda siekti norimų tikslų?
– Reidus rengiame nuolat, savaitgalį sustabdome apie 700 transporto priemonių, ir ši priemonė veiksminga. Didžioji dalis Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidusių ir laikinai vairuotojo pažymėjimo netekusių žmonių nerizikuoja sėsti prie vairo.
Labai norėtume, kad kiekvieno reido metu mažėtų pažeidėjų, tačiau beveik kaskart nustatome šiurkščiai Kelių eismo taisykles pamynusių vairuotojų.
Daugiausia dėmesio skiriame rimčiausiems pažeidimams, turintiems didžiausią įtaką saugumui, – tai chuliganiškas vairavimas, nesaugus greitis ir neblaivūs vairuotojai.
– Esate baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus?
– Labai seniai. Stengiuosi nepažeisti, tačiau neįmanoma išvengti žmogiškojo veiksnio. Noriu būti geras pavyzdys ir savo šeimos nariams, kad jie nedarytų man gėdos. Būtų labai nerimta, jeigu vairuodamas pats elgčiausi neatsakingai.
– Kokiai veiklai skirsite pagrindines pajėgas ir kokių pokyčių reikėtų, kad eismo saugumas tik didėtų?
– Dirbame labai rimtą prevencinį darbą su jaunąja karta – darželinukais, pradinukais. Tai vadiname investicija į ateitį, nes taip ugdome jų įgūdžius ir atsakomybę.
Naudojame saugaus eismo klasę, kurioje modeliuojamos tikroviškos situacijos, ir labai smagu, kad policininkas nebekelia baimės vaikams, o juos atlydėjusiems tėvams taip pat pravartu prisiminti taisykles.
Nenorime, kad žmonės mūsų bijotų, esame pasirengę ne tik bausti, bet ir padėti žmogui. Pasitaiko įvairių situacijų ir nebūtina visada aklai vadovautis tik taisyklėmis. Pareigūnai turi būti supratingi, tolerantiški, tačiau tuo pat metu ir griežti. Tai nėra paprasta užduotis.
