Vilnietis Aidas D. pernai pavasarį civilinės atsakomybės draudimo polisą įsigijo už 80 eurų. Kadangi per metus sykį nesmarkiai nubrozdino kito savininko automobilį, iš anksto tikėjosi, kad draudimas bus brangesnis.
„Bet kai užgiedojo 200 eurų kainą, tai jau buvo per daug. Ėmiau ieškoti kitos įmonės.
Pavyko apsidrausti už vos daugiau nei 110 eurų, tačiau ir tai jau gerokai brangiau negu prieš metus“, – pasakojo sostinės gyventojas.
Kita vilnietė tradiciškai draudė ir civilinę atsakomybę, ir automobilį. Pastarojo draudimas kasmet pinga, nes mašina sensta ir krinta jos vertė. Bet išaugus civilinės atsakomybės polisų kainoms šįmet brokeriai turėjo kaip reikiant pasistengti, kad bendra kaina būtų bent panaši į pernykštę – iki pusketvirto šimto eurų.
Pavyzdžiui, viena bendrovė sutiko drausti vairuotojos civilinę atsakomybę tik jeigu bus perkamas transporto priemonės draudimas, tačiau net ir tuo atveju poliso kaina per metus išaugo nuo 62 iki beveik 80 eurų.
Draudė pigiausiai Europoje
Draudikai neslėpė, kad per metus privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo kainos pakilo 25–30 proc. ar netgi daugiau. Greičiausiai jos augs ir toliau.
„Lietuviai ilgai galėjo naudotis bene pigiausiu Europoje privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, bet dabar kainų kreivė kyla.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, mūsų įmonėje fiziniams asmenims draudimas brango 25 proc., o juridiniams asmenims – 17 proc.
Dar labiau jis pabrango tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančioms įmonėms, kurios priskirtos prie rizikingo segmento“, – aiškino „Ergo Insurance“ draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Pasak jo, daliai pačių drausmingiausių vairuotojų draudimas nebrango ar netgi atpigo, tačiau kai kuriems įmokos išaugo, ir gerokai smarkiau nei vidutiniškai.
Žemiausios draudimo kainos gali tikėtis vairuotojai, turintys ilgą be patirtų eismo įvykių vairavimo stažą, gyvenantys ne didmiestyje, nuosavu automobiliu nekeliaujantys į užsienį ir vairuojantys mažos galios automobilius.
Anot T.Nenartavičiaus, labiausiai kainų pokyčius pajuto eismo įvykius sukėlę, mažiau patirties turintys vairuotojai ir jaunimas, mėgstantis didesnės galios automobilius.
Pasak „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovo Baltijos šalims Andriaus Dambrausko, draudimo įmokos tampa vis labiau individualizuotos ir rinkoje nebelieka vienodų.
„Tokiu būdu draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką.
Tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau“, – aiškino draudikas.
Kainą nuspėti nelengva
Bet draudimo kainų augimas tikrai nebus vienkartinis.
„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas neslėpė, kad gerokai padaugėjo avarijų ir pabrango automobilių remontas.
„Dėl reikšmingai augančio avarijų dažnio net ir drausmingiems vairuotojams didėja tikimybė papulti į įvykius, – aiškino pašnekovas. – Draudimo savikainą lemia tikimybės, kurios apskaičiuojamos istorinius duomenis koreguojant pagal dabarties tendencijas.“
Anot A.Gimbicko, nepaisant išaugusių vairuotojų draudimo kainų, per praėjusius metus draudikai patyrė rekordinių nuostolių.
„Treti metai iš eilės tiek draudikai, tiek policija stebi nevaldomai didėjantį automobilių avarijų skaičių – kasmet jų pagausėja po 9–10 proc.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas buvo ir tebėra nuostolinga draudimo rūšis, kurią draudikai kompensuoja iš kitų rūšių įmokų“, – tvirtino pašnekovas.
Per praėjusius metus per avarijas patiriama vidutinė žala išaugo iki 900 eurų. Pernai ji išaugo 6 proc., šiemet jau padidėjo beveik 4 proc.
Bendrovės skaičiavimu, privalomojo draudimo segmente draudimo savikaina padidėjo ne mažiau kaip 30 proc.
Draudikai taip pat atkreipė dėmesį į išaugusių nelaimių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje skaičių bei vis aktyvesnius sukčius, kurie mėgina apgauti juos imituodami nebūtus eismo įvykius.
Nuolaidos nepakako
Kainų augimo nesustabdė ir nuo šių metų vasario 25 dienos draudikams įvesta nuolaida.
Anksčiau Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, atlyginančiam žalą nukentėjusiems nuo neapsidraudusių vairuotojų, buvo atskaitoma 4,6 proc. nuo visų draudimo bendrovių pasirašytų TPVCA privalomojo draudimo įmokų. Nuo vasario ši dalis sumažinta daugiau nei perpus – vos iki 2 procentų.
Bet to nepakako. Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos draudimo rinka augo itin sparčiai, bendrai draudimo įmokos sudarė 184,7 mln. eurų (16 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), tačiau TPVCA draudimas išsiskyrė ne tik padidėjusiomis įmokomis, bet ir išmokomis.
Centrinio banko duomenimis, TPVCA draudimas 2016 metais bendrovėms padarė 19,4 mln. eurų nuostolių, o iš viso per 10 metų šios draudimo rūšies nuostoliai siekia 110 mln. eurų.
Užsienyje – dar brangiau
Pro vairuotojų akis taip pat nepraslydo kai kurių draudimo bendrovių klausimas apie planus automobiliu vykti į užsienį. Pasirinkus galimybę mašiną naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir išvažiuoti svetur, draudimo įmoka paprastai dar labiau išauga.
Pašnekovai pabrėžė, kad prieš ruošdamiesi į užsienį, įskaitant ir pačias artimiausias išvykas, tokias kaip apsipirkimas Lenkijoje ar savaitgalis Latvijos pajūryje, vairuotojai turėtų atidžiai patikrinti savo draudimo sutartį ir įsitikinti, kad jų polisas galioja užsienyje.
„Skirtingai negu kalbama apie maisto produktus Lenkijoje, išmokos už draudimo įvykius Lenkijoje yra triskart didesnės negu Lietuvoje. Išvykus į užsienį tikimybė patekti į įvykį padidėja ir dėl to, kad važinėsime ne sau įprastais keliais, o kai kuriose šalyse – ir kita kelio puse.
Jei avarijos metu apgadinamas tik automobilis arba kitas turtas, vidutinė išmoka priklauso nuo remonto, keičiamų dalių įkainių toje šalyje, kurie dažniausiai yra aukštesni negu Lietuvoje.
Kai padaroma žala kitų asmenų sveikatai ar atimama jų gyvybė, vidutinė išmoka, palyginti su Lietuva, skiriasi jau kartais“, – tvirtino „Gjensidige“ atstovas A.Dambrauskas.
Draudikai įspėjo, kad turint tiktai Lietuvoje galiojantį draudimo polisą prieš vykstant į užsienio šalis privaloma informuoti savo draudimo bendrovę.
Įspėjo ir emigrantus
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį ir į kelionių trukmę – mat kai kurie užsienyje dirbantys lietuviai įsigudrina išvykti ilgam turėdami tik standartinį draudimą, kuriame numatytos trumpalaikės kelionės. Tai gali smarkiai atsirūgti.
„Kaina keičiasi tais atvejais, kai draudėjas išvyksta dirbti į užsienį, persikelia ten gyventi ir užsienyje praleidžia daugiau laiko negu įprastai. Pagal ES teisės aktus, transporto priemonė negali būti naudojama kitoje šalyje daugiau kaip 6 mėnesius, kitaip turi būti perregistruojama.
Taip yra dėl pasikeitusios rizikos: ji tampa panaši į ES šalių, turinčių aukštesnį pragyvenimo lygį, kuriose didesni žalų dydžiai nei Lietuvoje.
Kainos skiriasi ir tais atvejais, kai draudėjas planuoja važinėti šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja puse. Juk kiekvienas lietuvis mokėsi vairuoti automobilius, kurių vairas – kairėje pusėje“, – aiškino A.Gimbickas.
Avarijos atveju draudikai nukentėjusiajam visuomet atlygina žalą, tačiau jei vairuotojas pažeidė sutarties sąlygas, bendrovė turi teisę pritaikyti regresą ir išsireikalauti dalį sumokėtų pinigų.
