Taip, dyzelinių, taip, tų, kurių kiekį pažangūs Europos miestai, rūpindamiesi savo gyventojų sveikata ir aplinkos užterštumu palaipsniui mažina, o nuo 2025 metų ir visiškai atsisako.
O Vilnius po septynerių metų dar net nebus baigęs mokėti įmokų už savo pasirinktus dyzelinius autobusus. Negalvojama ir apie tai, kur juos dėti paskui, kai net antrinės rinkos Europoje nebus.
Išlaidos, apie kurias nutylima
Faktiškai identiška apimtimi šiuo metu vyksta kaimyninės Varšuvos autobusų atnaujinimas. Tik šiuolaikiškai mąstantys Varšuvos vadovai perka 130 elektrinių autobusų ir 120 – dujinių. Elektrinių autobusų pirkimas remiamas ES struktūrinių fondų.
Tuo metu sostinės gudriosios galvos ES paramos prašo naujiems troleibusams pirkti. Ne elektriniams autobusams, net ne hibridiniams, o nueinančioms transporto priemonėms – troleibusams.
Sudaryto sandorio vertė – 15,82 mln. eurų, t.y. beveik 400 tūkst. eurų už vieną troleibusą. Negana to, kad troleibusai perkami už kosminę kainą, nutylima, kiek milijonų reikės pasenusiam kontaktiniam tinklui atnaujinti ir kiek kasmet kainuoja jo išlaikymas.
Įvertinus visus skaičius kyla klausimas, kam taip neatsakingai švaistytis vilniečių ir ES pinigais, kai už šią sumą galima atnaujinti Vilniaus viešojo transporto parką naujais ekologiškais autobusais.
Estai išlieka lyderiai
Būtent tokiu keliu eina ir Baltijos šalių lyderis šioje srityje – Talinas priėmęs strateginį sprendimą pirkti tik hibridinius ir elektrinius autobusus.
Estai senuosius troleibusų ir autobusų maršrutus palaipsniui užpildo šiuolaikinėmis elektrinėmis ir hibridinėmis transporto priemonėmis. Ir vėl yra ko pavydėti – turėdami ambicijas ir platų matymą jie jau dabar pirmauja šių ekologiškų viešojo transporto priemonių kiekiu ir ne tik mūsų regione.
Galima palyginti: vienas naujas dviašis elektrinis autobusas, remiantis aplinkinių miestų sandoriais, kainuoja apie 400 – 500 tūkst. eurų, hibridinis – 200 – 300 tūkst. eurų, dujinis (CNG) – 180 tūkst. eurų.
2013–2014 metais 59 tokio tipo naujų ekologiškų autobusų įsigijo mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė.
Praleido progą sutaupyti
Tuo metu Remigijaus Šimašiaus pirkiniai – troleibusas ir aplinką teršiantis dyzelinis autobusas atitinkamai kainuos 385 tūkst. ir 220 tūkst. eurų už vienetą.
Vilniaus kryptis ne tik pasenusi, bet ir finansiškai nelogiška.
Mano akimis, vertinant ne tik kiekvieno tipo autobuso vieneto kainą, bet ir ekologiškumą, poveikį aplinkai bei eksploatacines sąnaudas, geriausias derinys būtų hibridiniai ir dujiniai autobusai.
Vien šiuo paskutiniu pirkimu, pasirinkę dujinius autobusus, meras ir jo komanda būtų sutaupę 4–5 milijonus eurų ir ženkliai sumažinę anglies dioksido emisiją.
Ateitis vienareikšmiškai siejama su elektriniais ir vandeniliniais nulinės emisijos autobusais.
Tačiau dėl neatsakingų sprendimų Vilnius ilgam bus užstrigęs dyzelio dūmuose, o išmaniųjų miestų kongresuose miesto atstovams reikės slėptis kamputyje arba su tokiu požiūriu išvis ten nevažiuoti.
Kodėl netiko spalvos?
Pastarosiomis dienomis Vilniaus miesto savivaldybė žengė dar vieną keistą žingsnį. Išmetė į šiukšlių dėžę kūrybos agentūros „New!“ 2013 metais specialiai Vilniaus miesto viešajam transportui sukurtą apipavidalinimo koncepciją, skynusią laurus įvairiuose apdovanojimuose.
Ši kryptis buvo perkelta ir į 2014 metais priimtą miesto įvaizdžio studiją, patvirtintos spalvos, naudotini simboliai.
Vieningas iš išmanaus miesto modernių spalvų spektro kilęs dizaino sprendimas apėmė ir sudarė visų miesto susisiekimo paslaugų identitetą: šių spalvų juosta puošė pilkai dažytus autobusus, stoteles, transporto grafikus, informacines iškabas transporto priemonių viduje, vilniečio kortelę, mobiliąsias m.ticket ir m.parking aplikacijas, taksi bei įvairią informacinę ir reklaminę medžiagą gyventojams.
Kyla klausimas, kam ir kodėl prireikė iš patrauklios, išmanios ir gaivios krypties, pereiti prie grubaus, nepraktiško ir brangaus sprendimo.
Negi kiekvienas naujas meras turi persidažyti autobusus savaip? O gal tiesiog tiekėjas turėjo tik tokios spalvos variantus ir korekcijos padarytos pagal jį?
Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad miesto pasirinktos perdažymui spalvos – intensyvi raudona ir geltona – pačios brangiausios rinkoje, tad galime tik spėti, kokios dar išlaidos lauks suvienodinant visas transporto priemones.
Paradoksalu, kad valstybės šimtmečiui skirti papuošimai atsirado ne ant naujųjų raudonai dažytų autobusų, o ant pilkųjų. Dizainą suprantantys žmonės nesunkiai paaiškintų, kodėl.
Bet keisčiausia, kad darant tokius pokyčius, nevykdoma jokia gyventojų apklausa. Įdomu, ką vilniečiai pasirinktų, kuris variantas jų nuomone geresnis, ekonomiškesnis.
Apibendrinant tenka apgailestauti, kad visada pažangiais sprendimais garsėjusi Lietuvos sostinė viešojo transporto srityje dideliais ir brangiais žingsniais sparčiai skuba atgal į praeitį.
Indrė Jakaitytė, išmaniųjų miestų konsultantė, buvusi Vilniaus miesto tarybos narė.
