Pagal ją vairuotojams, kurie vairuodami padarė nusikalstamą veiką, teisė vairuoti būtų atimama nebe iki trejų, o iki penkerių metų.
Tai aktualiausia vairuotojams, kurie įkliuvo pareigūnams išgėrę daugiau nei 1,5 promilės.
Taip pat pataisa palies ir kitus vairuotojus, baudžiamus pagal Baudžiamąjį kodeksą, tokiais atvejais, kaip sukelta avarija, per kurią sužalotas ar žuvo žmogus.
Pastebėjo spragą
Kaip A.Širinskienė aiškino pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, naujove siekiama suderinti BK ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas.
Toks aiškinimas turi pagrindo, nes pavyzdžiui, už chuliganišką vairavimą esant lengvai neblaiviam (0,41-1,5 prom) teisė vairuoti atimama 3-5 metams, o daugiau išgėrusiems piliečiams bausmė už tai nenumatyta, jie gali būti baudžiami tik pagal BK už vairavimą neblaiviam, kur šiuo metu maksimali teisės vairuoti atėmimo bausmė yra treji metai.
Tokia pat spraga egzistuoja ir neblaiviam vairuotojui sukėlus avariją, per kurią sužalotas žmogus – lengviau apsvaigęs vairuotojas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą netenka teisės vairuoti 3-5 metus, kai tuo tarpu labiau apgirtęs ar sunkiau žmogų sužalojęs ar pražudęs vairuotojas teisę sėsti prie vairo praranda ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
Tiesa, maksimalios bausmės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą skiriamos itin retai ir praktiškai vien piktybiniams pažeidėjams, kurie į pareigūnų rankas patenka nebe pirmą kartą.
Baudžiamoji atsakomybė turi būti griežtesnė už administracinę
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, įstatymo projekto iniciatorė yra A.Širinskienė, bet pirminiai šio projekto iniciatoriai ir rengėjai – Generalinė prokuratūra.
„Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų.
Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (2005 m. lapkričio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodė, kad vienas iš administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo skirtumų yra ir subjektui kylančios teisinės pasekmės, pažymėjo, kad iš esmės administracinės nuobaudos yra švelnesnės.
Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat darė išvadą, jog tam tikras tarpšakinis administracinių ir baudžiamųjų teisės normų sankcijų nesuderinamumas apsunkina teisingumo principo realizavimą.
Taigi, pakeitus BK 68 straipsnio 2 dalį būtų pašalintas neatitikimas tarp BK ir ANK nuostatų, reglamentuojančių to paties pobūdžio pasekmes – teisės vairuoti transporto priemones terminuotą netekimą – sukeliančių poveikio priemonių taikymą bei būtų išvengiama atvejų, kai už nusikalstamos, t. y. pavojingesnės, sunkesnių padarinių, veikos padarymą asmeniui taikoma švelnesnė poveikio priemonė nei už administracinį nusižengimą“, – rašte aiškino A.Širinskienė.
Šis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu nurodytas uždraudimas naudotis specialiąja teise palies ne vien vairuotojus, bet ir praradusius teisę medžioti, žvejoti, bei laikyti ir nešioti ginklą.
