Islandijos plento ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ sankryžos numatoma rekonstruoti į 8 eismo juostų kelią.
Atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 kilometrų per valandą, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas 2 eismo juostų tiltas iš šiaurinės Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tilto pusės. Vietoj dar 1964 metais statyto tilto planuojama 4 eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba.
Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio 2 eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Projekto vertė sieks 100 mln. eurų, o darbai turėtų užtrukti apie 5 metus. Tokią žinią kauniečiams ir visiems šiuo keliu dažnai važiuojantiems vairuotojams paskelbė neseniai į Kauną užsukę premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Ar jų pažadą galima įvykdyti ir kokį vaizdą dabar galima išvysti Islandijos plente?
Skaičiai – sunkiai suvokiami
Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai atliko išsamų Islandijos plento ir A.Meškinio tilto būklės tyrimą.
Jo rezultatai bei išvados daugiausia ir nulėmė sprendimą kuo greičiau imtis projekto.
„Ši kelio atkarpa dėl transporto priemonių gausos yra išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse“, – kalbėjo tyrimui vadovavęs instituto Strateginių tyrimų skyriaus vyriausiasis inžinierius Evaldas Morkūnas.
Pasak jo, panašūs srautai fiksuojami tik Varšuvoje (Lenkija) ir Rygos aplinkkelyje (Latvija).
Ištirtame aštuonių kilometrų ilgio ruože vidutiniškai per parą pravažiuoja 37–57 tūkst. transporto priemonių.
Specialistų užfiksuotas rekordas – 64 tūkst. automobilių.
Labiausiai apkrauta Islandijos plento dalis nuo sankirtos su Jonavos gatve iki Sargėnų sankryžos greta prekybos centro „Mega“. Šioje vietoje Islandijos plentas dar susikerta su itin svarbiu ir taip pat nuo milžiniško srauto kenčiančiu keliu „Via Baltica“.
„Skaičius lemia daugybė aplinkybių ir jie kinta, tačiau bendrą vaizdą galima nesunkiai susidaryti kiekvieną rytą stebint automobilių judėjimą šiuo keliu“, – kalbėjo E.Morkūnas.
Sunkumai prasidėjo prieš 5–7 metus ir situacija tik blogėja.
Trasą pamėgo kauniečiai
Tyrimas atskleidė, kad tranzitinis transportas sudaro apie 40 procentų. Visi kiti eismo dalyviai – pakaunėje įsikūrę kauniečiai, kurie kartais net kelis kartus per dieną naudojasi šiuo keliu: vyksta į darbą, grįžta namo, vežioja vaikus.
„Islandijos plentas tapo svarbiausia Kauno susisiekimo arterija, todėl kenčia tranzitinis transportas“, – kalbėjo specialistas.
Eismą apsunkina ir prekybos centro „Mega“ kaimynystė. Sankryža ties šiuo traukos tašku irgi neatitinka transporto priemonių srauto, o patys centro šeimininkai nenori skirti investicijų papildomiems išvažiavimams finansuoti, nors tai galėtų sumažinti spūstis.
Vertino geriausius pavyzdžius
„Norėjome sukurti šiuolaikišką, išskirtinę transporto organizavimo sistemą, kokios Lietuvoje dar nėra“, – kalbėjo Strateginių tyrimų skyriaus vyriausiasis inžinierius E.Morkūnas. Pasak jo, panašūs projektai buvo įgyvendinti Nyderlanduose, Italijoje.
Projekto vadovas neabejoja, kad siūlomi sprendimai bus veiksmingi ir ilgam išvaduos eismo dalyvius nuo spūsčių.
Nors šio kelio ir tiltų atnaujinimas bus sudėtingas kompleksinis projektas, E.Morkūnui atrodo realu jį atlikti per 5 metus. Darbai būtų išskaidyti į 2–3 etapus. Konkursą juos atlikti skelbs Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Instituto ekspertas neabejoja, kad sudėtingiausia dalis bus tilto statyba. Tik ją užbaigus bus galima imtis kitų dviejų tiltų: senesnis būtų perstatytas, naujesnis – atnaujintas.
„Visiškai sustabdžius eismą kuriuo nors esamu tiltu susidarytų sunkiai įsivaizduojamos spūstys“, – įsitikinęs E.Morkūnas. Pasak specialisto, esamus tiltus dar galima naudoti, tačiau jie kenčia nuo labai didelės apkrovos.
Renkasi kelią per Jonavą
Dėl prasto Islandijos plento pralaidumo didelių nuostolių bei nepatogumų patiria ir verslas – tai patvirtinto UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje bendrovės „Skubios siuntos“ direktorius Vaidotas Lašas.
Šios bendrovės biuras įsikūręs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Ramučių gyvenvietėje (Kauno r.). Ši vieta yra ties svarbiausių kelių sankirta, tačiau ir tai negelbėja nuo trukdžių.
„Vairuotojai jau žino, kad vasarą, penktadienio vakare, kai gražus oras vilioja žmones į pajūrį, kelionė gali smarkiai prailgti“, – kalbėjo V.Lašas.
Pasak jo, kartais vairuotojai renkasi gerokai ilgesnį kelią per Jonavą, nes taip greičiau pasiekia bendrovės buveinę Ramučiuose.
Siuntų vežėjai didelių sunkumų patiria ir kelyje „Via Baltica“ – tiek važiuojant į Lenkiją, tiek į Latviją.
„Via Baltica“ taip pat labai apkrautas, tačiau ten daugiau nerimo kelia saugumas, didelės vilkikų kolonos“, – kalbėjo V.Lašas.
Išgelbėjo vaizdo įrašas
„Kaunas turi aplinkkelį, kuriuo kartais geriau nesinaudoti, nes kertant miestą kelionės tikslą galima pasiekti greičiau“, – kalbėjo Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.
Pasak jo, visos problemos susijusios su neįtikėtinai dideliu transporto srautu, kuris lemia tiek eismo įvykius, tiek spūstis.
„Kai vienu metu juda daugybė automobilių, užtenka vieno netinkamo vairuotojo poelgio ir kyla didelių problemų“, – kalbėjo R.Kemzūra.
Jis prisiminė atvejį, kai vilkikas smarkiai suniokojo net kelis automobilius, nukentėjo žmonės. Iš pradžių susidarė įspūdis, kad atidumo pristigo vilkiko vairuotojas, tačiau jį išgelbėjo kabinoje veikusi vaizdo įrašymo įranga.
Peržiūrėjus įrašą paaiškėjo, kad eismo įvykį sukėlė lengvojo automobilio vairuotojas, sumanęs iš trečiosios juostos sukti į prekybos centrą „Mega“. Vilkiko vairuotojui pritrūko laiko laiku sustoti.
Scenarijus labai panašus
Nors eismo įvykiai Islandijos plente – itin dažnas reiškinys, policijos pareigūnai tirti jų aplinkybių vyksta retai, nukentėję žmonės – taip pat retenybė. Dažniausiai tarp vairuotojų ginčų nekyla ir jie tik užpildo eismo įvykio deklaracijas.
„Nelaimių scenarijus labai panašus – dėl saugaus atstumo nesilaikymo susiduria ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės“, – kalbėjo R.Kemzūra. Tokie nutikimai dažni persirikiuojant, ties išvažiavimais į Islandijos plentą.
Pasak pareigūno, tiek „Megos“ prieigose, tiek Islandijos plente visos priemonės, galinčios palengvinti eismą, jau išnaudotos.
„Sustatyti kintamos informacijos kelio ženklai, vilkikai nukreipti į pirmąją juostą, paplatinti įvažiavimai“, – vardijo R.Kemzūra.
Islandijos plente leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 kilometrų per valandą greičiu, automobilių greitį nuolat fiksuoja tiek stacionarus, tiek judantys greičio matuokliai.
R.Kemzūra neabejoja, kad pradėjus Islandijos plento atnaujinimą eismo sąlygos bus dar sudėtingesnės ir žmonės patirs dar daugiau nepatogumų.
„Kelio neįmanoma uždaryti, tačiau jis bus siauresnis, mažės greitis, todėl turėsime labai daug darbo. Belieka tikėtis, kad baigus darbus eismo sąlygos bus nepalyginamai geresnės“, – svarstė pareigūnas.
Protingesnį sprendimą sunku sugalvoti
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Islandijos plento atnaujinimo projektas pradėtas rengti maždaug prieš 7 metus ir tikėtina, kad pokyčiai bus tokie, kokius numatė specialistai.
Jie tikrai geriausiai nusimano, kokie sprendimai šioje situacijoje būtų patys veiksmingiausi ir padėtų išspręsti opią problemą. Jokių kitokių protingesnių išeičių turbūt nesugalvotume.
Projektą ketinama užbaigti per penkerius metus. Tai mažai ar daug?
Žinoma, atliekant darbus vairuotojams iškils dar daugiau įvairių nepatogumų. Kita vertus, projektas tikrai didelis ir sėkmingai viską atlikti iki galo tikrai nėra lengva užduotis.“
Išgarsino neįprastas incidentas
Pirmasis tiltas per Nerį kelyje Vilnius–Klaipėda buvo pastatytas 1964 metais naudojant tuo metu naujausias medžiagas ir technologijas.
Antrasis tiltas pastatytas 1981 metais, jo ilgis – 348,7, plotis – 12,78 metro. Nors abu tiltai atrodo vienodi, jų konstrukcija skirtinga – skiriasi lankstų ir deformacinių siūlių skaičius.
Šis statinys ilgą laiką buvo vadinamas Kleboniškio tiltu ir tik 2012-aisiais oficialiai jam buvo suteiktas tilto statybos darbams vadovavusio inžinieriaus Adolfo Meškinio vardas.
Nors nuo 1981-ųjų transporto srautas per šį tiltą išaugo maždaug dešimt kartų, statiniui kapitalinio remonto neprireikė.
2009 metų sausio 5-osios rytą dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų orų sąlygų Vilniaus link vedantis tiltas įsmuko apie 20 centimetrų.
Lūžus amortizatoriams pasislinko tilto konstrukcijos, įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu.
Dėl šio incidento ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies keliu, bet ir buvo nutrauktas šilumos tiekimas po tiltu įrengta trasa.
Abiejuose tiltuose per keturis mėnesius buvo sumontuotos naujos deformacinės siūlės, o nauji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas.
