Tarzanu vadinamam A.Pauliukevičiui dviratis – ir smagus laisvalaikio leidimo būdas, ir sportavimo įrankis.
„Esu profesionalus kultūristas. Kai rengiuosi varžyboms, man reikia atlikti kardio treniruotes – eiti, bėgti arba minti pedalus ir taip deginti riebalus. Tokiu atveju mieliau važiuoju tikru dviračiu, o ne sėdu ant kardio treniruoklio. Nes tai – nuobodu. Prisipažinsiu – per 10 metų dirbdamas klube treneriu to stacionaraus dviračio nesu mynęs nė 10 minučių“, - prisipažino atletas.
Dažniausiai A.Pauliukevičius dviračiu važinėjasi grįžęs į gimtąją Ignaliną. Toli nekeliauja – išsimaudyti į Palūšę, esančią už 5 km, ar pasižvalgyti po Aukštaitijos nacionalinį parką. Čia irgi ne daugiau 10-15 km. Nes atliekant kardio treniruotę, optimali jos trukmė – 20-40 minučių. Būtent tiek ir reikia įveikti kultūristo tradiciniams maršrutams.
Dar viena pasivažinėjimo tikru dviračiu nauda – grynas oras. „Kai degini riebalus, labai svarbu, kiek deguonies pasisavina organizmas. Bet koks degimo procesas gamtoje vyksta geriau, kai yra daug deguonies. Tad minant dviratį lauke riebalų deginimas efektyvesnis. Žinoma, minti lauke sunkiau, nes reljefas skiriasi. Bet daug įdomiau“, - neabejoja A.Pauliukevičius.
Treneriu ir svorio palaikymo konsultantu dirbantis patyręs specialistas savo auklėtiniams dažnai pataria pasivažinėti dviračiu vietoj treniruoklio pedalų mynimo. „Žmonėms, norintiems mesti svorį, nuobodu būti salėje, sėdėti ant treniruoklio ir žiūrėti į vieną tašką.
Dauguma nori matyti besikeičiančius vaizdus. O kai vaizdas keičiasi akyse, keičiasi ir galvoje – atsiranda naujų minčių, idėjų“, - teigė dukart Europos čempionas, pirmą pavasario dieną atsidursiantis dviračių karalijoje.
