Tokių ir dar keistesnių dalykų aptiko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos pareigūnai, įvertinę korupcijos riziką Policijos departamento, Lietuvos kelių policijos tarnybos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais užfiksuotų duomenų tvarkymo ir duomenų tvarkymo kontrolės srityje.
Taip pat buvo vertinta, kaip tvarkomi ir kontroliuojami greičio viršijimo duomenys, kurių pagrindu gali būti skiriamos baudos. Rezultatai pranoko net anekdotų istorijas.
Greičio matuokliai netikrinti nė karto
Paskelbtoje išvadoje rašoma apie įdomius dalykus. Pavyzdžiui, pernai birželio 18 dieną Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) patrulius netikėtai tikrinę du Viešosios policijos valdybos pareigūnai anksčiau dirbo LKPT ir neaišku, ar jie galėjo būti nešališki.
Per pernai birželio 18-19 dienomis vykusį patikrinimą paaiškėjo, kad LKPT Patrulių kuopoje per tikrinamą laikotarpį nebuvo spausdinamos greičio matuoklių „Unipar SL700” atmintyje išsaugotų duomenų išklotinės, nors jas spausdinti privalu pagal įstatymą.
Tačiau per kitą netikėtą patikrinimą šių metų sausio 16-17 dienomis tikrintojai nebetikrino, ar greičio matuoklių išklotinės vis tik buvo atspausdintos. Vietoje to jie patikrino alkotesterių „Drager Alcotest 6810” duomenis.
LKPT ar Viešosios policijos valdybai privalu ne rečiau nei kartą per ketvirtį patikrinti prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikimą išklotinėms, bet paaiškėjo, kad Viešosios policijos valdyba 2012 metais to nedarė nė karto, o 2013-aisiais vos kartą.
LKPT buvo pareigingesnė, bet 2012-aisiais praleido vieną ketvirtį, o 2013-aisiais – du.
Duomenis į policijos kompiuterį perkelia kartą per savaitę
Paaiškėjo ir tai, kad LKPT prietaisų duomenis tikrina ne tarnybos viršininko paskirti pareigūnai, o Administracinės veiklos skyriaus specialistė.
Ji kartą per savaitę į kompiuterį perkelia ir „Trucam“ greičio matuokliais į SD korteles įrašomus pažeidimų įrodymus. Iki tol tik nuo patrulių sąžinės priklauso, ar nė vienas įrašas neištrinamas.
Ištrinti greičio matuoklių duomenis gali ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai.
STT pareigūnai nustatė, kad Kauno apskrityje „Berkut R“ greičio matuoklius naudojantys patruliai gali ne tik ištrinti duomenis, bet ir užfiksavę greičio viršijimo atvejį juo apkaltinti kitą, nekaltą vairuotoją, nes šie greičio matuokliai nefiksuoja vaizdo.
Nustatyta, kad teisės aktuose nedetalizuota greičio matuokliais užfiksuotų pažeidimų duomenų tvarkymo kontrolė – vidaus kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų atsakomybė atskirais atvejais išsamiai neapibrėžta, darbo praktika taip pat neatitinka šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Korupcijai erdvės pakanka
STT pareigūnų nuomone, siekiant sumažinti korupcijos riziką, būtina detalizuoti vidaus kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų atsakomybę, užtikrinti, kad darbo praktika atitiktų teisės aktų nuostatas ir užfiksuotų pažeidimų duomenys visada būtų automatiškai siunčiami į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą.
Atlikdami analizę, STT pareigūnai taip pat vertino, kaip pasirenkamas konkretus antstolis paskirtai baudai išieškoti ir kaip kontroliuojama, kad būtų užtikrinamas visų antstolių lygiateisiškumas.
Korupcijos riziką nutarimų skirti baudą kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylose pateikimo vykdyti ir pateikimo vykdyti kontrolės srityje didina tai, kad Policijos departamentas nėra parengęs teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai reglamentuota, kaip apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose turi būti atliekamas darbas vykdomųjų dokumentų skyrimo antstoliams srityje, kad būtų užtikrintas veiklos skaidrumas.
Visą STT išvadą dėl korupcijos analizės galima pamatyti čia.
