Anot krovinių pervežimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovų, ši istorija yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie tai, kokių nuotykių ir staigmenų jie sulaukiantys iš savo darbuotojų.
Po naujienų portale lrytas.lt pasirodžiusių publikacijų apie tolimųjų reisų vairuotojų ketinimus streikuoti ir jų darbo sąlygas, su redakcija susisiekė ir vienos logistikos bendrovės atstovė (pašnekovės vardas, pavardė ir įmonės kontaktai redakcijai žinomi), kuri teigė, jog ne mažiau nuo neatsakingų darbuotojų kenčia ir darbdaviai.
„Laikas pakalbėti ir apie tai, ką išdarinėja „pavargę“ vairuotojai ir kur dingsta jų šeimos pinigai“, – sakė pašnekovė.
Dvi dėžės „Dior“ kvepalų išgaravo
Anot pervežimo paslaugas teikiančios įmonės atstovės, itin daug galvos skausmo sukelia vairuotojų neapdairus elgesys su gabenamais kroviniais.
Anot jos, pavogti krovinį nėra taip paprasta, juo labiau kad vairuotojas pats atsakingas už tai, kad kraunant būtų suskaičiuotas dėžių skaičius, apžiūrėta jų būklė. „Kai viskas suskaičiuojama ir perduodama vairuotojui, jis pasirašo, tuomet jam nelieka galimybių piktnaudžiauti. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai pasisavina kokią vištienos kulšį ar šaldytų bulvyčių, bet paprastai patys siuntėjai vairuotojus pavaišina.“
Anot moters, itin daug nuostolių patiriama dėl vairuotojų neapdairumo ar net elementaraus žioplumo. „Prieš porą metų buvo toks atvejis, kai kraunant krovinį vairuotojas nesuskaičiavo tikslaus dėžių skaičiaus. Vėliau paaiškėjo, kad krovinyje trūko poros dėžių, o jose buvo itin prabangūs „Dior“ kvepalai. Tuomet gavėjas atsisakė krovinį priimti.“
Paprastai vairuotojas tokiais atvejais važtaraštyje turi pažymėti, kad jam neleido dalyvauti kraunant vilkiką ar skaičiuoti, kiek tiksliai krovinio vienetų bus vežama. „Minėtu atveju vairuotojas to nepadarė, tad ir įmonė draudimo išmokos negavo.“
Vairuotojas vagims padėjo persikrauti krovinį
Pašnekovė prisiminė ir dar vieną įmonei itin brangiai kainavusį atvejį, kai pats vilkiko vairuotojas ne tik atidavė krovinį vagims, bet ir pats padėjo jį perkrauti. „Vairuotojas turėjo krovinį pristatyti į logistikos sandėlius Didžiojoje Britanijoje. Žmogus darbo dienos viduryje, kai dirba visi dispečeriai, atvyko į nurodytą vietą, prie jo privažiavo kažkoks automobilis ir jo vairuotojas pasakė, kad reikia važiuoti į kitą vietą.
Vairuotojas dispečerio net nepaklausė, kaip jam elgtis, ir klusniai nusekė paskui automobilį. Paskui buvo nurodyta, kad krovinys turi būti perkrautas į kitą sunkvežimį. Kaip dažnai mūsų vairuotojai turi perkrauti krovinius į kitus sunkvežimius? Vairuotojas ne tik leido vagims persikrauti krovinį, bet ir pats jiems padėjo tai padaryti.“
Įmonės atstovės teigimu, tokiais atvejais iš vairuotojo išsireikalauti padengti bent dalį nuostolių yra neįmanoma, juo labiau kad neretai po tokių incidentų jie patys skuba keisti darbą.
Vilkikų puspriekabėse – nelegalai
Dar viena rimta problema, su kuria susiduria logistikos įmonės, tai vilkikų vairuotojų noras užsidirbti padedant nelegalams kirsti valstybių sienas.
„Vilkikų vairuotojai žino, kad likus šimtui kilometrų iki Kalė uosto griežtai draudžiama stoti. Itin aiškias instrukcijas yra parengusi Didžiosios Britanijos migracijos tarnyba apie tai, ką reikia daryti, jei toje zonoje tenka sustoti, kokius patikrinimus reikia atlikti ir kokius dokumentus būtina užpildyti. Nepaisant dažnų instruktažų, vos ne kasdien atsiranda tokių vairuotojų, kurie šioje draudžiamoje zonoje stoja“, – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovės teigimu, sklando gandai, kad už vieną nelegalą, pervežtą į Didžiąją Britaniją, siūloma apie 500 svarų sterlingų.
Gabeno net 12 nelegalų
Logistikos įmonės atstovės teigimu, būta atvejų, kai vilkikų puspriekabėse slėpėsi ne veinas ir ne du, o keliolika nelegalių keliauninkų.
„Yra tokių vairuotojų, kurie ne pirmą kartą patenka į situaciją, kai jų vairuojamuose vilkikuose surandami nelegalūs keleiviai. Kartą mūsų vairuotojo puspriekabėje buvo aptikta net dvylika nelegalų. Vairuotojas neva nepastebėjo, kaip šie žmonės pateko į puspriekabę. Paaiškėjo, kad minėti patikros lapai nebuvo pildyti. Tą kartą vairuotojas gavo baudą – po tris šimtus svarų už kiekvieną nelegalą ir po 500 svarų bauda už kiekvieną rastą nelegalą buvo skirta darbdaviui, bet vėliau darbdaviui bauda sumažinta per pusę, nes pateikėme įrodymus, kad vairuotojas buvo instruktuojamas taip, kaip reikalaujama taisyklėse.
Tada kilo problemų dėl gabento krovinio, nes šaldytuve, kuriame keliavo nelegalai, buvo aptikta tuščių skardinių. Veikiausiai taip žmonės bandė šildytis, tad krovinio gavėjas jo atsisakė. Tikėtina, kad žmonės ir gamtinius reikalus atliko toje pačioje puspriekabėje. „Viską reikia išvalyti, tad iš karto aišku, kad prasideda vilkiko prastova“, – sakė atstovė.
„Mes metrų tikslumu per palydovą galime matyti, kur stovi mūsų įmonės automobilis, bet vairuotojai visuomet randa pasiteisinimą, kodėl reikėjo sustoti. Žinoma, būna atvejų, kai nelegalai bando patekti į automobilius nepastebėti, keliauti prisitvirtinę prie jų dugno ar pan. Bet juk niekas nedraudžia vairuotojams atlikti papildomų patikrinimų – įlipti į puspriekabę, apžiūrėti, apšviesti“, – apie tai, kaip vairuotojai turėtų vengti nepageidaujamų keleivių pasakojo moteris.
Vairuotojo kraujyje – trys promilės alkoholio
Apie tai, kad dažnai vairuotojai girtauja, pastebi ne tik logistikos kompanijų darbuotojai, bet ir jų klientai. „Didžiausia šventė ne tik vykti į reisą, bet itin didelės šventės reikia grįžtant namo. Vairuotojai paprastai grįžta mirkroautobusu, kuris stoja vos ne kiekviename bare, o jei kam nors tokios tradicijos mielos, kiti žmonės būna priversti kentėti“, – tvirtino įmonės atstovė.
Net ir griežtas tikrinimas neatgraso vairuotojų nuo noro pramogauti darbo vietoje: „Pasitaiko atvejų, kai fiksuojamas vidutinis ar sunkus girtumas. Būna ir taip, kad į darbo vietą atvykęs vairuotojas dar kurį laiką užlaikomas, kol prablaivės.“
Pasitaiko atvejų, kai apie girtus vairuotojus praneša klientai.
„Neseniai buvo toks atvejis, kai per palydovą pamatėme, kad lietuvis vairuotojas Didžiojoje Britanijoje važiuoja – stoja, tada vėl važiuoja ir vėl stoja. Nustebome, kas jam galėjo nutikti. Kai dispečeris susisiekė su šiuo vairuotoju, paaiškėjo, kad su juo neįmanoma susikalbėti. Įtarę, kad žmogus neblaivus, paprašėme jo sustoti. Kolegos iš Belgijos skubiai nuvyko į vietą ir išsiaiškino, jog vairuotojo kraujyje buvo beveik trys promilės alkoholio.
Dėl tokių incidentų atsiranda darbo ir poilsio režimo pažeidimų, nes reikia skubiai rasti žmogų, kuris galėtų vykti į vietą ir pakeisti tokį vairuotoją.
Skrydis iš vilkiko kainavo sveikatą
Tikrai ne visos išgertuvės praeina be pasekmių, o kartais jos būna itin skaudžios ir jaučiamos visą gyvenimą.
Pašnekovė prisimena atvejį, kai girtas vairuotojas iškrito iš mašinos ir sunkiai susižalojo galvą. Medikai jam diagnozavo smegenų hematomą. Prancūzijoje šiam vairuotojui buvo skubiai atlikta neurochirurginė operacija. Operacija ir reabilitacija kainavo apie 50 tūkst. eurų, bet šia sumą padengė draudimas. Vairuotojas vėliau sraigtasparniu buvo gabenamas į Baltarusiją, o tai atsiėjo dar 18 tūkst. eurų. Šias išlaidas taip pat padengė draudimas.
Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija nustatė, kad trauma įvyko ne darbo metu, o tada, kai vairuotojas turėjo ilsėtis.
Darbuotojas liko neįgalus. Žmogus darbdavio iniciatyva buvo apdraustas gyvybės draudimu. Kadangi žmogus prarado darbingumą, pagal draudimo taisykles, priklausė nemaža draudimo išmoka. Draudimo kompanija atsisakė išmokėti išmoką, nes ligoninė atsisakė teikti informaciją, ar žmogus susižalojimo momentu buvo blaivus.
Atlyginimą tirpdo ir meilė moterims
Pašnekovės teigimu, pavargę vairuotojai būdų atsipalaiduoti ieško ne tik prie taurelės, bet neretai jiems prireikia laisvo elgesio moterų kompanijos.
„Dažniausiai apie tai žmonės patys neatvirauja, o mes taip pat nesidomime, tačiau kartais yla išlenda iš maišo. Yra buvęs toks atvejis, kai iš viešbučio sulaukėme informacijos apie vieną įmonės darbuotojų.
Tuo metu žmogus tvarkė migracijos procedūras ir kelias dienas gyveno viešbutyje, tuo metu darbdavys mokėjo ir dienpinigius. Mane pasikvietęs viešbučio darbuotojas pasakojo, kad iš pradžių buvo girtaujama, paskui kilo muštynės. Vėliau imta naktį vaikščioti iš kambario į kambarį ir ieškota miktroautobuso raktų. Galiausiai paaiškėjo, kad vyras bandė parsivesti į viešbutį tris moteriškes, bet nebuvo įleistas, tuomet labai prireikė mikroautobuso raktų“, – pasakojo logistikos įmonės darbuotoja.
Pašnekovės teigimu, iškalbingas ir faktas, kad vienas darbuotojas užsienyje buvo skubiai pristatytas į ligoninę paūmėjus hepatitui.
Dingsta šimtai litrų degalų
„Ši situacija žinoma visoms transporto įmonėms. Dažniausiai vairuotojai jais prekiauja tiesiog kelyje. Žinome ir vietas, kur tai vyksta. Tai vieša paslaptis, turime net tikslius duomenis, kokiose aikštelėse užsienyje – Didžiojoje Britanijoje ar Belgijoje – tai vyksta.
Pašnekovės teigimu, yra užfiksuotas atvejis, kai Belgijoje, Meneno mieste įmonės savininkai aptiko vairuotojus su įkalčiais. Net ir nepaisant gana griežtos kontrolės, vilkikų vairuotojai randa būdų, kaip parduoti nemažą kiekį degalų.
„Kuo mažesnė kontrolė, tuo didesnis pardavimo kiekis. Mūsų įmonė griežtai kontroliuoja, su kokiu degalų kiekiu vairuotojas paėmė automobilį, kiek pylėsi degalų komandiruotės metu, koks likutis jam grįžus. Skaičiuojant degalų sąnaudas atsižvelgiama ir į tai, ar vilkikas buvo pakrautas, ar ne, vertinami kiti veiksniai. Atrodytų, jog galime skaičiuoti degalų sąnaudas litro tikslumu, tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės teritorijoje aptinkamos 200–300 litrų talpyklos“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad pasitaiko juntamas stiprus dyzelino kvapas, išmėtyta įranga, skirta degalams perpilti.
Ekonomiškai vairuoti neapsimoka?
„Netikiu, kad vairuotojai ketvirtį atlyginimo skiria degalų sąnaudoms padengti, kai neva nepavyksta įtilpti į nustatytas normas. Degalų normos nėra laužtos iš piršto, nes jos tikrinamos. Atsižvelgiama, ar automobilis pakrautas, ar ne, vairuojama ekonomiškai ar ne, taip pat patys gamintojai pateikia tam tikras rekomendacijas“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad vairuotojams paprasčiausiai neapsimoka mokėti vairuoti ekonomiškai, nes tuomet nepavyks sutaupyti degalų parduoti.
Anot moters, juodojoje rinkoje degalų litro kaina siekia apie 1,20 euro. „Įsivaizduokite, jei vairuotojas sugaunamas su 200 litrų vienu metu, apie kokią sumą kalbame. Iš kur nors juk tuos degalus reikia paimti, kaip nors sutaupyti.
„Nustebsite, bet net ir 15–20 metų vairuojančius vairuotojus yra ko mokyti. Tai rodo ir praktinės treniruotės su vairuotojais ir instruktoriais. Kai vairuotojai važiuoja su instruktoriais, jie iš karto pasako pastabų, nes tikrai esama degalų sąnaudų skirtumų, kai tą patį maršrutą tuo pačiu automobiliu įveikia vairuotojas ir instruktorius“, – sako moteris ir priduria, kad vairuotojai pyksta dėl to, kad griaunama nusistovėjusi tvarka ir nelieka papildomų būdų prisidurti.
Pašnekovės darbo praktikoje buvo toks atvejis, kai vagys ištuštino abu vilkiko bakus, tuomet nuostolis siekė apie 14 tūkst. litų, bet prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neva kalbama apie civilinius darbdavio ir darbuotojo santykius.
„Tikrai negaliu teigti, kad visi vairuotojai taip elgiasi ir dar piktinasi darbdaviais, bet tokių atsiranda nemažai“, – apie degalų apskaitos problemas klabėjo pašnekovė.
Kalbose apie dienpinigius – dalis tiesos
Kalbėdama apie vilkikų vairuotojų skundus, kad įmonės atsiskaito iš dienpinigių už tam tikrus nusižengimus ar nuostolius ir kad iš vairuotojų renkami pinigai į neoficialius fondus, pašnekovė sakė: „Yra dalis tiesos, bet nubrėžtos tam tikros ribos, kiek daugiausia ir kiek mažiausiai galima mokėti dienpinigių. Mažiausiai galima mokėti pusę dienpinigių. Europoje vidutinė suma dienai yra apie 60 eurų, tad mažiau negali būti mokama jokiu būdu.“
Pašnekovės teigimu, visuomenė mato tik skriaudžiamų darbuotojų interesus. „Tai nėra darbdavių ir darbuotojų karas, bet tikrai nereikia kalbėti tik apie skriaudžiamus darbuotojus, nes darbdaviai patiria ne ką mažiau įtampos ir nuostolių. Dažniausiai skundžiasi tie darbuotojai, kurie nėra patys pavyzdingiausi. Kas dirba gerai, darbų nekeičia, ir darbdaviui gerai tokį žmogų turėti“, – kalbėjo ji.
