Turtingieji Dakaro ralio dalyviai jau lapkričio pradžioje pervedė dešimtis tūkstančių eurų legendinio maratono organizatoriams. Tik dėl draugystės su nepriklausomu Belgijos sportinių automobilių gamintoju „Overdrive“, A.Juknevičiui mokėjimas buvo atidėtas.
„Esame seniai pažįstami, belgai manimi pasitiki, todėl mokėjimą atidėjo“, – sakė 40-metis vilnietis.
Kosminės sumos – vien už teisę dalyvauti
Tad kiek A.Juknevičiui per artimiausias dienas teks susimokėti už teisę vėl startuoti sunkiausiu pasaulyje vadinamame Dakaro maratone? Paskaičiuokime.
Po 11 tūkstančių eurų (maždaug po 38 tūkst. litų) teks pakloti už save ir šturmaną Edvardą Duobą. Dar tiek pat – už du varžybose dirbsiančius lietuvius mechanikus.
3100 eurų (beveik 11 tūkst. litų) kainuos registruoti automobilį „Mebar“, kuriuo Dakare varžysis lietuvių ekipažas.
Pagalbos sunkvežimio registracija kainuoja 4000 eurų (beveik 14 tūkst. litų).
Žurnalisto akreditacija Dakare įvertinta 3200 eurų (apie 11 tūkst. litų). A.Juknevičiaus komandoje dirbs ir „Lietuvos ryto“ atstovas.
Šie mokesčiai – tik už teisę būti Dakaro ralyje ir patekti į oficialias varžybų stovyklas, vadinamuosius bivakus.
Kiek įmanoma, stengiasi taupyti
Nuvykus į Pietų Ameriką A.Juknevičiui dar teks išleisti krūvą pinigų. Pavyzdžiui, navigacijos sistemą ir saugos įrangą privaloma nuomotis iš Dakaro ralio organizatorių. Tai kainuos dar apie 1,5 tūkst. eurų (apie 5 tūkst. litų).
Kur dar kelionės į Pietų Ameriką išlaidos, mokesčiai už degalus ar viešbučius.
„Vien artimiausiomis dienomis turėsiu išleisti apie 60 tūkstančių eurų“, - sakė A.Juknevičius.
Kitas ateinančiame Dakaro ralyje dalyvausiantis Lietuvos ekipažas Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis šiemet pragaro maratonui surinko 2 mln. 760 tūkst. litų. A.Juknevičiaus ir E.Duobos biudžetas – bent penkiskart mažesnis, todėl tenka skaičiuoti kiekvieną litą.
Treniruotėms laiko nebebus
Lapkričio pabaigoje iš Prancūzijos uosto Le Havro į Pietų Ameriką iškeliavo prototipas „Mebar“. Šiuo lietuvių mechanikų kūriniu Dakare varžysis A.Juknevičius ir E.Duoba.
Iki Dakaro lenktynininkai dar planavo vykti pasitreniruoti kur nors į smėlynus, tačiau tam nebeatras laiko.
„Pastarąjį pusmetį gyvenome vien Dakaru – pasirengimui jam atidavėme labai daug energijos, todėl likusį laiką iki varžybų nutarėme skirti buičiai ir verslui. Nesame iš varžybų gyvenantys profesionalūs lenktynininkai, todėl turime žiūrėti, kaip išgyventi“, - aiškino A.Juknevičius.
Rengdamasis pirmajam Dakaro raliui, kurį įveiks kaip lenktynininkas, kaunietis E.Duoba kasdien bėgioja krosą, žaidžia tenisą, o kūną prie karščio pratina pirtyje. Į pirtį kartais užsuka ir A.Juknevičius – juk Dakare kasdien teks valandų valandas praleisti automobilyje, temperatūra kuriame kils iki maždaug 70 laipsnių.
„Ne kartą jau įsitikinome, kad karčiui esame atsparūs. Turtingesniųjų lenktynininkų automobiliuose bus kondicionieriai, mūsiškiame – ne. Tai, žinoma, minusas, nes, kai vėsiau, labiau gali susikoncentruoti lenktynėms, tačiau pasirinkimo neturime“, - sakė A.Juknevičius.
Jis pats Dakaro raliui specialiai nesitreniruoja, nesilaiko specialių dietų, nes yra įsitikinęs: gyvenimą keisti iš pagrindų reikia prieš metus, o ne likus mėnesiui ar porai iki maratono. Kitaip organizmas tik patirs dar didesnį stresą. „Žinau savo fizines galimybes, todėl, neabejoju, kad ištversiu. Juolab kad atlaikyti nuolatinį nuovargį Dakare padeda ir adrenalinas. Jo per varžybas gauni pakankamai“, - aiškino A.Juknevičius.
Sausio 4-ąją Argentinos sostinėje Buenos Airėse prasidėsiantis Dakaro ralis A.Juknevičiui bus jau dešimtasis. Keturiskart jame vilnietis dalyvavo kaip lenktynininkas, keturissyk – kaip oficialus asmuo. 2008 m. Lisabonoje stovėjo prie Dakaro starto linijos, bet dėl saugumo ralis paskutinę akimirką atšauktas.
2009 m. pirmąkart Pietų Amerikoje, o ne Afrikoje vykusiame Dakaro maratone A.Juknevičius su Aurelijumi Petraičiu finišavo 25-ti. Tai – aukščiausia Lietuvos lenktynininkų Dakare iki šiol užimta vieta.
