9 mitai apie gąsdinančias vidutinio greičio stebėjimo kameras

Kelyje „Via Baltica“ pradėję veikti pirmosios vidutinį greitį stebinčios kameros sukėlė itin prieštaringus vairuotojų vertinimus. Nors vieni džiaugiasi, kad tai bus papildoma priemonė greičio mėgėjų tramdymui, kiti abejoja jos efektyvumu ir lėšų panaudojimo tikslingumu.

Tyrimai parodė, kad tokia įranga pastebimai sumažina norą lenkti kitus eismo dalyvius.<br>ViDA Press nuotr.
Tyrimai parodė, kad tokia įranga pastebimai sumažina norą lenkti kitus eismo dalyvius.<br>ViDA Press nuotr.
Nors Jungtinėje Karalystėje vidutinio greičio stebėjimo sistemos diegiamos jau daugiau nei dešimtmetį, papildomų kamerų įrengimas iki šiol kelia didelį vairuotojų pasipiktinimą.<br>newpress.co.uk nuotr.
Nors Jungtinėje Karalystėje vidutinio greičio stebėjimo sistemos diegiamos jau daugiau nei dešimtmetį, papildomų kamerų įrengimas iki šiol kelia didelį vairuotojų pasipiktinimą.<br>newpress.co.uk nuotr.
Sistema pastebės transporto priemonę nepriklausomai nuo jos užimamos eismo juostos.<br>123rf nuotr.
Sistema pastebės transporto priemonę nepriklausomai nuo jos užimamos eismo juostos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Jul 17, 2015, 7:02 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 6:34 PM

Kalbant apie naująją sistemą verta dar kartą pabrėžti, kad ji nefiksuoja momentinio automobilio greičio. Veikia ji kaip ir užsienio šalyse taikoma analogiška įranga – ruožo pradžioje ir pabaigoje registruojami automobilio valstybiniai numeriai, o pagal kelio atkarpos ilgį apskaičiuojamas vidutinis greitis.

Pirmosios vidutinį greitį stebinčios kameros Škotijoje buvo įrengtos prieš vienuolika metų, tačiau naujų atkarpų įrengimas iki šiol kelia vairuotojų pasipiktinimą. Praėjusių metų pabaigoje itin karštai buvo aptarinėjamas sprendimas viename iš intensyviausių šalies kelių A9 pasitelkti greičio kontrolei pasitelkti būtent šią priemonę.

Informaciniame minėto kelio tinklapyje netgi buvo paskelbtas trumpas mitų ir faktų sąrašas, turėjęs nuraminti įsiaudrinusius vairuotojus, kurie vietoje stebėjimo kamerų tikėjosi papildomų eismo juostų. Nors sistema buvo montuojama Škotijoje, kur eismas vyksta kita kelio puse, vairuotojų nuogąstavimai – visiškai tokie patys.

Mitas Nr. 1: sistema kasdien užfiksuos didžiulį kiekį greitį viršijusių vairuotojų.

Faktas: kameros ir su jomis susiję kelio ženklai yra išsiskiriantys, pričiupti bus tik tie asmenys, kurie visa tai ignoruos.

Mitas Nr. 2: sistema bus neefektyvi ir tik išprovokuos vairuotojus agresyviau lenkti.

Faktas: vairuotojų elgesį kelyje iš dalies kelia kitų eismo dalyvių elgesys, taip pat ir noras kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Stebėjimai parodė, kad kameros skatina ramesnį vairavimą – mažėja greičio viršijimo ir važiavimo iš paskos nesaugiu atstumu atvejų. Žmonės racionaliau įvertina, kokiu greičiu jie gali važiuoti esant tokiai įrangai. Kalbant apie kelionės trukmę – vairavimas taps saugesnis, nes dėl sumažėjusių incidentų skaičiaus rečiau teks uždarinėti kelią.

Taip pat tikimasi, kad dėl didesnių tarpų tarp automobilių lenkimo manevrai taps saugesni. Visgi tyrimai parodė, kad tokia įranga pastebimai sumažina norą lenkti kitus eismo dalyvius.

Mitas Nr. 3: vidutinio greičio stebėjimo kameros padidins kelionės trukmę.

Faktas: daugumai eismo dalyvių tokios sistemos įrengimas neturės įtakos jų kelionės trukmei. Įtakos ji turės tai mažumai asmenų, kurie nuolatos viršija greitį.

Mitas Nr. 4: kam mums tos kameros, greitis šiame kelyje – ne problema.

Faktas: tipišką dieną A9 kelyje vienas iš trijų automobilių viršija greitį. Eismo saugumo ekspertai vienbalsiai sutinka, kad sumažėjęs greitis padidina eismo dalyvių saugumą, o vidutinį greitį fiksuojančios kameros yra sąžiningas ir efektyvus metodas to pasiekti.

Mitas Nr. 5: sistema visiškai automatinė ir baudas skiria be jokių svarstymų

Faktas: visi potencialūs pažeidimai fiksuojami automatiškai ir siunčiami į eismo stebėjimo kamerų centrą, kuriame svarstomi ir apdorojami rankiniu būdu.

Mitas Nr. 6: sistema fiksuoja tik lengvuosius automobilius.

Faktas: kameros gali registruoti ir nustatyti įvairiausių transporto priemonių greitį, įskaitant motociklus.

Mitas Nr. 7: jei automobilis pakeičia eismo juostą, jis yra nepastebimas.

Faktas: sistema pastebės transporto priemonę nepriklausomai nuo jos užimamos eismo juostos.

Mitas Nr. 8: greičio viršijimas ir avarijos persikels į kitus kelius.

Faktas: duomenys gauti stebint lygiagrečius maršrutus, po vidutinio greičio stebėjimo kamerų įrengimo visoje Jungtinėje Karalystėje nepatvirtina šio fakto.

Mitas Nr. 9: turistai nesupras, kaip jiems dera elgtis.

Faktas: atkarpose, kuriose įrengtos greičio stebėjimo sistemos, vairuotojams nekeliami jokie papildomi reikalavimai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.