Artūras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikriausiai visam gyvenimui prisimins šių metų vasario 1-ąją. Tą dieną jis atvažiavo į Panevėžyje, J.Janonio gatvėje, esančią „Lukoil“ plovyklą.
Kai automobilis buvo nuplautas, vairuotojas dar plovyklos viduje išlipo jo apžiūrėti, bet per tą laiką durys užsidarė.
Praėjo keletas minučių, tačiau plovyklos durų niekas neatidarė. Telefono su savimi panevėžietis tuo metu kaip tyčia neturėjo, tad nusprendė pavažiuoti atbulas. Svarstė, kad galbūt suveiks judesio davikliai ir durys atsidarys.
Panevėžietis iš plovyklos galiausiai buvo išleistas, tačiau po savaitės jis sužinojo, kad policijai įteiktas pareiškimas dėl apgadintų durų.
„Atsistūmiau iki galo ir tuo momentu galbūt prisiliečiau prie tų durų. Ant jų liko nedidelis įbrėžimas, apie kurį sužinojau po kelių dienų“, – prisiminė Artūras.
Anot panevėžiečio, jei būtų supratęs, kad kliudė duris, būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją ir jokių problemų nebūtų kilę.
Vėliau, kai jis kalbėjosi su policijai apie įvykį pranešusiu degalinės operatoriumi, pastarasis vairuotojui priekaištavo, jog jis turėjo pats suprasti, kad apgadino duris, ir neišvažiuoti lyg niekur nieko.
Skyrė griežčiausią bausmę
Policija šį įvykį užfiksavo kaip piktybinį pabėgimą iš autoavarijos vietos, o Panevėžio apygardos teismas skyrė maksimalią bausmę – 830 eurų baudą ir trejiems metams atėmė teisę vairuoti.
Buvo atsižvelgta ir į tai, kad svarstant šią bylą dar nebuvo praėję metai nuo pastarojo pažeidimo, – tuomet panevėžietis nesustojo prie „Stop“ ženklo.
Vairuotoju dirbančiam Artūrui šitokia bausmė yra didžiulis smūgis.
Negana to, vyras atkreipė dėmesį į byloje minimą punktą, pagal kurį draudimo kompanija iš jo dar gali išieškoti iki 1000 eurų siekiančią žalą.
Po Panevėžio apygardos teismo sprendimo panevėžietis parašė skundą Apeliaciniam teismui, tačiau ir ten nieko nepešė, todėl kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, bet ir iš ten gerų žinių sulaukti nesitiki.
Visiškai nusiminęs vyras svarstė, kad jo byla gali patekti į vieną stalčių su girtų vairuotojų dokumentais, todėl niekas jos net neatvers.
Atsakymo iš Aukščiausiojo teismo jis gali sulaukti tik po kelių mėnesių.
Įtaria galimą sukčiavimą
Nors automobilio prisilietimo prie plovyklos durų nepajuto, panevėžietis nesiginčija, kad galėjo jas kliudyti kabliu. Bet jis negali suprasti, kodėl buvo taip griežtai nubaustas.
„Vakarų Europoje į tokį įbrėžimą niekas nekreiptų dėmesio, o čia tik prisilietei – iškart puola iš visų pusių kaip vanagai.“
Pažeidimas iš išorės net nepastebimas. Aš net nematyčiau prasmės tų durų remontuoti, nebent tą žalą jie įvardijo norėdami pasipinigauti.
Susitari dėl draudimo, užrašai tūkstantį, o paskui suinteresuotos pusės pasidalija“, – galimą sąmokslo teoriją dėstė Artūras.
Neteko pragyvenimo šaltinio
22 metų vairavimo stažą turintis panevėžietis iki šiol pragyvenimui užsidirbdavo vairuodamas. Pastaraisiais metais dažniausiai sėsdavo prie mikroautobuso vairo ir emigrantų pamėgtais maršrutais po Europą vežiodavo žmones bei krovinius.
„Dabar likau be darbo, turiu išlaikyti du vaikus, mokėti paskolas. Net nežinau, ką daryti ir kur dėtis. Dėl tokių niekų galiu viską prarasti“, – dejavo Artūras.
„Lukoil“: viskas vyko pagal nustatytą tvarką
* „Lukoil“ degalinių tinklo saugos vadovas Kęstutis Ditkus nelinkęs sureikšminti šio įvykio – esą viskas vyko laikantis nustatytos tvarkos: apie avariją pranešta policijai, o nuobaudą vairuotojui skyrė teismas.
* Tačiau kokia žala buvo padaryta plovyklos durims ar jų mechanizmui, K.Ditkus atsakyti negalėjo. Jo teigimu, tai sprendžia draudimo bendrovės ekspertai.
* „Susisiekti su vairuotoju negalime jokiu kitu būdu – tik per policiją, o tam turi rašyti pareiškimą. Tas pat galioja kiekvieno įvykio metu“, – aiškino degalinių tinklo saugos vadovas.
* K.Ditkaus teigimu, padaryta žala ne visuomet fiksuojama iškart po įvykio, būna, kad degalinės operatorius pažeidimus pastebi tik apžiūrėdamas teritoriją. Tačiau kai kada apie incidentus praneša ir patys vairuotojai.
