Kokie istoriniai įvykiai lėmė, kad važiuojame dešiniąja puse?

Žinių radijas
Diskusija, kuria kelio dalimi turėtų vykti eismas, senesnė nei automobiliai. Riterių laikais, raiteliai paprastai jodavo kairiąja puse, nes dešinėje laikydavo ginklą (kuriuo, esant reikalui, galėdavo „užvožti“ priešininkui prasilenkdami), be to dešiniarankiams patogiau užsėsti ant arklio iš kairės pusės.
Važiavimas dešinėje plito su Napoleono užkariavimais.
Daugiau nuotraukų (1)
XVIII a. Prancūzijoje ir JAV išpopuliarėjo daugelio kinkinių vežimai. Juose važnyčiotojas sėdėjo kairėje pusėje, kad dešine ranka botagu galėtų pasiekti visus arklius.
Tam, kad vežikas galėtų matyti tai, kas vyksta kelyje, toks vežimas važiuodavo dešine kelio puse.
Važiavimas dešinėje plito su Napoleono užkariavimais, o šalys, kurios stipriausiai priešinosi Napoleonui, laikėsi važiavimo kairėje tradicijos.
Vienintelė buvusi Anglijos kolonija, kurioje šiandien eismas vyksta dešine puse, yra Egiptas – taip yra todėl, kad Napoleonas ten buvo atsidūręs dar prieš anglus.
Šiuo metu beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.