Skaitydami naujienas apie iš avarijos vietos pasprukusius chuliganus vairuotojai pamano, kad didelės baudos skiriamos tik tiems, dėl kurių kaltės buvo padaryta didžiulių nuostolių ar žuvo žmonės.
Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus kieme į kaimyno automobilį atsirėmusiam ir nuvažiavusiam vairuotojui būtų taikoma tokia pat bausmė, pavyzdžiui, kaip birželio 25 dieną Zarasų rajone „Audi A6“ apvirtusiam ir 17-metę draugę užmušusiam vairuotojui.
Iš avarijos vietos pabėgęs 24 metų Tomas Vaičiūnas iki šiol slapstosi nuo policijos.
Nuostolių su bauda nelygina
Nepriklausomai nuo žalos dydžio, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos vairuotojui skiriama 868–1158 eurų bauda ir atimama teisė vairuoti 3–5 metus. Vietoj piniginės baudos teismo sprendimu gali būti skirtas 15–30 parų areštas.
Didesnė bauda skiriama tik tuo atveju, jei iš avarijos vietos pabėgo teisės vairuoti neturintis vairuotojas, tokiu atveju bauda siekia 1158–1448 eurus arba skiriama 20–30 parų arešto, taip pat gali būti konfiskuojamas automobilis.
Vilniaus kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius patvirtino, kad dažniausiai vairuotojai pasišalina iš smulkių eismo įvykių stovėjimo aikštelėse.
Vien Vilniuje kiekvieną savaitę užfiksuojama apie 30 pabėgimo iš avarijos vietos atvejų, bet iš jų vos 1–2 atvejais būna sužalotų žmonių ar padaryta didesnė žala turtui.
Tačiau nuolaidos vairuotojams netaikomos. „Nėra nuolaidų ir neturi būti, nes žmogus visada turi laikytis Kelių eismo taisyklių“, – pabrėžė A.Bacevičius.
Nesuprato, kad tapo bėgle
Vilnietė Edita V. (redakcijai pavardė žinoma) niekada nepamirš, kokį košmarą jai teko patirti, kai sužinojo, kad pabėgo iš įvykio vietos.
Moteris pasakojo apie įvykusią avariją sužinojusi tik tada, kai prie savo namų durų išvydo policijos pareigūnus. Ji prisiminė, kad vėlų vasario vakarą bandė atbulomis išvažiuoti iš daugiabučio kiemo ir automobilis slystelėjo į gilias suplūkto sniego provėžas.
Bet pavažiavusi į priekį Edita V. automobilį ištiesino ir sėkmingai išvažiavo iš kiemo.
Smūgio ji nepajuto, bet paaiškėjo, kad slysdama automobilio galu atsirėmė į kitą mašiną ir ant jos liko vos matomas įbrėžimas, o pro langą įvykį mačiusi gyventoja iškvietė policiją.
„Pareigūnai atvažiavo manęs ieškoti pagal gyvenamąjį adresą, suimti kaip didžiausios nusikaltėlės. Tikrai nenorėjau bėgti, tačiau pareigūnams tai nerūpėjo. Likau kalta“, – prisimena Edita V.
Ji dar bandė gintis, bet po beveik metus trukusio teismų maratono, išleidusi penkiaženklę sumą, vis dėlto neteko teisės vairuoti trejus metus ir turėjo sumokėti 3000 litų (apie 869 eurų) baudą.
Nepadėjo ir tai, kad nubraukto automobilio savininkas pasigailėjo jaunos moters ir pats prašė jos nebausti.
Dabar šis terminas jau praėjęs, Edita iš naujo išlaikė vairavimo egzaminą ir atgavo teisę vairuoti. Bet kas kartą sėsdama prie vairo ji baiminasi, kad vėl nepatektų į panašią situaciją.
Netyčia nebūna?
Bet A.Bacevičiaus neįtikina vairuotojų pasiteisinimai.
„Nėra jokio „netyčia“ – arba pasišalinai, arba ne, tarpinio varianto nėra, – sakė jis. – Kaip nepajusti, jei dvi detalės perbrauktos ir sparnas ar buferis išstumtas už ribų?“
Pasak jo, kiekviena situacija yra vertinama, ir pabėgimas turi būti įrodomas. Pasitaiko, kad aplinkiniai bando suversti kaltę kitam žmogui ar tiesiog gerai nematė situacijos, tad paaiškėja, kad avarijos iš tiesų nebuvo. Bet tai įrodoma tiriant automobilius, apžiūrint įbrėžimus, skaičiuojant jų aukštį.
Jei automobilis prisilietė prie kitos transporto priemonės, bet jokios žymės nematyti ar nubrauktas tik purvo sluoksnis, to laikyti avarija negalima.
„Esmė tokia – turi būti sugadintas turtas arba sužalotas žmogus. Jei žalos nėra, nėra ir avarijos“, – aiškino A.Bacevičius.
Jei sugadinimų yra, atsakomybės išvengti nepadės ir tai, jei nukentėjusysis neturi pretenzijų.
„Pretenzijų turėjimas ar neturėjimas nereiškia, kad nebuvo pažeidimo. Jei nustatomas pažeidimas, yra liudininkų parodymai, tai yra fiksuojama“, – teigė pareigūnas.
Pirmas žvilgsnis – į numerį
Pasitaiko atvejų, kai iš įvykio vietos nuvažiavęs žmogus paskambina pareigūnams ir pats prisipažįsta, kas nutiko.
Tačiau tokie atvejai vertinami nevienareikšmiškai. Pasak A.Bacevičiaus, reikalavimas pasilikti įvykio vietoje iš esmės svarbus, kad būtų galima surinkti visus įvykio įrodymus.
Todėl jei žmogus praneša apie savo nusižengimą po valandos, būna sunku įsitikinti, ar vairuotojai nepasikeitė vietomis, ar nebuvo kitų aplinkybių.
A.Bacevičius patarė po įvykio bet kokiu atveju paskambinti numeriu 112 ir tik tuomet, pareigūnui leidus, važiuoti iš avarijos vietos, jei tai būtina.
Jis sakė, kad vairuotojai dažniausiai sprunka be jokios rimtos priežasties, tiesiog iš išgąsčio.
„Dabar yra draudimai, eismo įvykio deklaracijos – po avarijos tikrai nereikia bijoti, nereikės mokėti jokios baudos. Geriau palaukti kito žmogaus ir viską ramiai susitvarkyti.
Dažniausiai žmonės neturi blogų tikslų, skuba, mano, kad jų niekas nemato, nors iš tikrųjų mato“, – aiškino pašnekovas.
A.Bacevičius taip pat patarė, į ką atkreipti dėmesį, jeigu pamatėte, kaip kas nors sprunka iš avarijos vietos. „Svarbiausia – valstybinis numeris. Jį geriau ne įsiminti, o užsirašyti, nes yra buvę, kai žmogus bando prisiminti, ima abejoti, dėl įtampos pamiršta“, – patarė jis.
Taip pat didelė pagalba policijai – vaizdo įrašas ir nuotraukos. Dar svarbu kuo geriau įsižiūrėti į vairuotojo veidą, įsidėmėti, ar vairavo vyras, ar moteris, kokie buvo išskirtiniai bruožai.
„Sudėtinga ieškoti, kai automobilio registracija nesutvarkyta, nėra savininko, kai liudininkai nežino aiškių duomenų. Blogiausia, jei duomenys netikslūs, tuomet patenkame į uždarą ratą. Bet didžioji dalis pabėgusių vairuotojų surandama“, – kalbėjo A.Bacevičius.
