Apie tai, kokius konkrečiai nusikaltimus jis darė toje šalyje, Lietuvos teisėtvarkos pareigūnai neinformuoti.
Iš pirmo žvilgsnio atvejis nieko neišsiskiriantis. Bet būtent todėl, kad tokių atvejų daugėja, atsivėrė aštri problema: Lietuvos teismai besąlygiškai perduoda įtariamus mūsų šalies piliečius.
Ir neretai vėliau paaiškėja, kad kai kurie jų nebuvo padarę jokio nusikaltimo. Arba jų kaltė neįrodyta.
Įrodymai buvo silpni
Ši keista istorija prasidėjo dar 2012 metų gegužę, kai grupė lietuvių iš Prancūzijos gabeno du vogtus prabangius BMW X5 automobilius, kurių vertė per 75 tūkst. eurų. Apie tai jau buvo informuoti Lietuvos policijos pareigūnai, bandę gaujos narius sustabdyti Jurbarke.
Gaudynės vyko pagal policinio kino filmo siužetą: vienas BMW, vairuojamas tauragiškio Justo Raubicko, atsitrenkė į stulpą, pats vairuotojas pabėgo. Kitą vogtą BMW vairavęs Deividas Sebeckas irgi spruko į mišką.
Bėgliai buvo sulaikyti, į teismo suolą pasodinti ir kiti nusikalstamos grupuotės nariai. Nustatyta vogtais automobiliais prekiavusi grupuotė.
Vis dėlto Prancūzijoje vogtų automobilių byla klimpo. Ikiteisminį tyrimą atlikę Tauragės vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai teismui pateikė scenarijų, pagal kurį vogtų automobilių pardavinėjimo verslą esą organizavęs iš Tauragės kilęs vilnietis T.Barčiauskas.
Scenarijų pateikė, bet įrodymų buvo menkai. Faktiškai jie rėmėsi T.Barčiausko pokalbio su draugais įrašais, kuriuose kalbama apie kažkokių automobilių pardavimą. Kaltinamasis vėliau aiškino, kad jo draugas turi automobilių logistikos įmonę, pokalbiai ir buvo su tuo susiję. Įmonė veikia legaliai, automobiliai iš Prancūzijos irgi buvo legaliai parduoti.
Maža kaip teisinasi kaltinamieji, bet ir Jurbarko apylinkės teismui Tauragės kriminalistų surinkti įrodymai pasirodė silpnoki.
T.Barčiauskui, pristatytam kaip grupuotės vadui, teismas skyrė gana švelnią bausmę – dvejus metus lygtinai.
Dingusio orderio mįslė
Bet T.Barčiauskas nesutiko ir su tokiu nuosprendžiu, tvirtindamas esąs nekaltas, ir padavė apeliaciją. Jo bylą Apeliacinis teismas turėtų svarstyti šių metų spalį.
Tačiau nuteistojo bandymui apsiginti, pateikti savo argumentus teisme iškilo kliūtis. Nors tokią teisę užtikrina ir Lietuvos Konstitucija, ir tarptautiniai žmogaus teisių įpareigojimai.
Prancūzijoje tuo metu buvo atliekamas tyrimas dėl automobilių vagysčių, pavogtų transporto priemonių vertė siekė apie 2 mln. eurų.
Ir T.Barčiauską pasiekė nemiela staigmena iš meilės miesto Paryžiaus, kuriame jis prieš 8 metus su žmona praleido medaus mėnesį. Šių metų birželio 28 dieną Prancūzijos prokurorai atsiuntė Europos arešto orderį (EAO), prašantį T.Barčiauską perduoti Prancūzijos teisėsaugai. Prašymas buvo paremtas informacija, kad Prancūzijoje atliekamas tyrimas dėl automobilių vagystės ir prekybos vogtu turtu, o šia neteisėta veikla įtariama lietuvių grupuotė.
Tą pačią dieną, anksti ryte, T.Barčiausko sesers bute policija padarė kratą. Advokatas Stasys Zabita sakė buvęs pašiurpęs dėl keisto aplinkybių sutapimo: „Europos arešto orderis atsiųstas birželio 28 dieną, ir ankstų rytą jau buvo daroma krata. Pagal laiką išeitų, jog Prancūzijoje teismas posėdžiavo ir sprendimą priėmė naktį. Tai nelogiška“, – stebėjosi teisininkas.
Pirmasis Prancūzijos atsiųstas Europos arešto orderis – viena pagrindinių šios bylos problemų. Advokatas S.Zabita nesuvokia: kaip jis galėjo atsirasti būtent kratos metu?
Blogiausia, kad iš bylos, kurią tyrė Tauragės VPK, lapų šis orderis vėliau dingo.
„Nejaugi orderis buvo suklastotas? Tikrai labai keista“, – stebėjosi teisininkas.
Tauragės VPK atstovai portalo žurnalistui teigė surinkę ir daugiau įrodymų, liudininkų parodymų, rėmėsi ne vien pokalbių įrašais. Tačiau, jų teigimu, T.Barčiauskas nusikaltimus daręs Prancūzijoje, tada aiškinasi tos šalies pareigūnai. Tauragės policija daugiau komentuoti nemato reikao.
Tauragės apygardos teismas prokurorų prašymu leido T.Barčiauską suimti mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas dar dviem mėnesiams. Nors vilnietis turi nuolatinį darbą, šeimoje auga dvi mažametės dukros.
Prancūzų atsiųstame arešto orderyje nebuvo parašyta, kokiais konkrečiais nusikaltimais kaltinamas vilnietis. Tiesiog – atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl automobilių vagysčių, su kuriomis galimai susijusi nusikalstama lietuvių grupuotė, kurioje veikė ir T.Barčiauskas.
Išdavė lengva ranka
Toks prancūzų nekonkretumas užkliuvo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjui Alenui Pesliakui. Svarstant T.Barčiausko išdavimo Prancūzijai klausimą jis pastebėjo: „Ar tai vertimo neatitikimai, ar Prancūzijos institucijų supaprastintas požiūris į baudžiamumo ribas, bet iš nurodyto turinio nesuprantu, dėl ko jį prašoma išduoti?“
Teismas paprašė patikslinti Europos orderio motyvus. Bet prancūzai atsiuntė tik pavogtų automobilių sąrašą ir miglotą paaiškinimą, kad lietuviai tarpusavyje kažką kalbėdavosi ir dažnai keisdavo telefonų numerius.
Vilniaus apygardos teismui toks paaiškinimas pasirodė pakankamas, ir nuspręsta T.Barčiauską perduoti Prancūzijai. Nepadėjo ir kaltinamojo tikinimai, kad Prancūzijoje jis nesilankė jau 8 metus – tai esą įmanoma patikrinti.
„Priėmęs tokį sprendimą teismas šiurkščiai pažeidė T.Barčiausko teisę dalyvauti apeliaciniame teisme Lietuvoje, apsiginti. Dar suprasčiau, jei orderyje būtų paminėti konkretūs įtarimai, bet pateikta tik bendro pobūdžio informacija. Jos nepakanka tam, kad Lietuvos pilietis būtų perduotas užsienio teisėsaugai. Teismas rėmėsi ne teisine sąmone, o provincialia galvosena: užsieniečiai treptelėjo koja, tai ir skubame vykdyti jų valią. Paskui stebimės, kad mūsų žmonės masiškai emigruoja“, – piktinosi advokatas S.Zabita.
Komentuodamas situaciją iš šalies, žymus baudžiamosios teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka sakė, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas pasielgė skubotai.
„Nedera Lietuvos piliečio perduoti užsienio valstybei, jei mūsų šalyje dar vyksta su juo susiję teisminiai procesai. Kiek suprantu, šiuo atveju taip ir yra. Jei bus vykdomas Europos arešto orderis, Lietuvos pilietis praras galimybę dalyvauti Apeliacinio teismo posėdyje. Tokiu būdu pažeidžiamos jo, kaip piliečio ir žmogaus, teisės. Tarptautinius arešto orderius Lietuvos teismai turėtų vertinti atidžiau. Labai svarbu žiūrėti, ar veikos, kurios vertinamos kaip nusikaltimai kitoje šalyje, adekvačiai atsispindi ir mūsų Baudžiamajame kodekse“, – aiškino profesorius.
