„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Policijos departamento vyriausiasis patarėjas, naujasis vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas paaiškino, kokie pokyčiai laukia Lietuvos vairuotojų.
„Pradėta net 16 ikiteisminių tyrimų. Gal tai susiję su tuo, kad neseniai sutikome naujuosius metus, taip tradiciškai Lietuva švenčia juos. Pagal mūsų turimus paskaičiavimus per dieną buvo fiksuojami 8-9 atvejai asmenų, kurie vairuodavo neblaivūs ir būdavo nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės. Ši diena neįprastai viršija vidurkį, kuris statistiškai turėtų būti“, – pasakojo D.Urbonas.
- Pradėkime nuo griežtesnių bausmių už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Bausmės didėja už tai, jei asmuo prie vairo sės neturėdami privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei už greičio viršijimą tam tikroms kategorijoms. Ko siekiama, nes yra teigiančių, kad didesnės bausmės greičiausiai nėra pati geriausia drausminimo priemonė?, – D.Urbono paklausė „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė.
– Įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui įstatymų leidėjas ištaisė kai kuriuos neįprastus dalykus Administracinių teisės pažeidimų kodekso sankcijose. Kai Lietuvoje buvo euras ir keičiant baudas iš litų į eurus tam, kad jos nebūtų didinamos ir taip sunkinama į atsakomybę traukiamų asmenų teisinė padėtis, baudos buvo numatytos neįprastomis sumomis, kaip kad 434, 289 eurai. Įstatymų leidėjas baudas suapvalino ir daugeliu atveju jos nedaug skiriasi. Jei buvo 289 eurai, dažnai apvalinama į 290 eurų ar, kartais, 300 eurų baudą, o jei, kai kuriais atvejais, 289 buvo maksimalus dydis, mažėjo iki 280 eurų. Kai kuriais atžvilgiais didelių pasikeitimų nėra, tačiau dėl tam tikrų pažeidimų įstatymų leidėjas atsakomybę sugriežtino.
- Kiek kartų didėja baudos už tai, kad asmuo važiuoja be draudimo?
– Maksimali bauda didėja daugiau nei 3 kartus – jei ji buvo 28 eurai, dabar bus 100 eurų. Taip pat sugriežtinta atsakomybė už chuliganišką, pavojingą vairavimą, išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, kertant ištisinę juostą. Padidėjo už kalbėjimą telefonu, greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h. Jei iki šiol maksimali bauda buvo 434 eurai, dabar maksimali bauda bus 550 eurų. Šiek tiek griežtinama pradedančių vairuotojų atsakomybė, vairuotojų, kurie vairuoja motociklus, sunkiasvores transporto priemones ar keleivinį transportą. Specialios teisės atėmimo nuobauda bus privalomai taikoma viršijus 30 km/h greitį.
- Jūs tikite, kad didesnės baudos gali perauklėti lietuvius?
– Jau anksčiau žinomas principas, kad bausmės neišvengiamumas yra kriterijus ar įrankis, kuris leidžia pasiekti geresnius tikslus, norint užtikrinti saugumą. Kai kuriais atvejais atsakomybės griežtinimas taip pat turi poveikį. Įstatymų leidėjas, matyt tikisi, kad sugriežtinus atsakomybę už kai kuriuos pavojingus pažeidimus, kurie daro didelę žalą, kelia grėsmę, tai turės įtakos.
- Gali padaugėti bandymų išsisukti tiek per pažįstamus, tiek kitokiais būdais.
– Čia mūsų kultūros dalis, tačiau policijos pareigūnai griežtai reaguoja į tokius bandymus. Ne vieną kartą galima matyti informaciją, skelbiamą žiniasklaidoje, apie bandymus papirkti pareigūnus, atitinkamai tuos asmenis traukiant baudžiamojon atsakomybėn už mėginimą tokiu būdu išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.
- Ar tai nebus prielaida korupcijos padidėjimui?
– Dar sunku pasakyti, bet manau, kad didelės įtakos negalėtų turėti. Pareigūnų, policijos vadovybės nuostata tokia, kad jokiu būdu nebus taikstomasi su tokiais atvejai. Pavyzdys rodo, kad situacija policijoje keičiasi jau ne vienerius metus.
- Kai kurie nusižengimai iš Administracinio teisės pažeidimo kodekso perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą. Čia kalbama apie vairavimą apsvaigus – jei kraujyje nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės, nuo šiol numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, o tokiam vairuotojui gali tekti atsidurti kalėjime. Jei vairuotojas nesutinka pasitikrinti vietoje, ginčija, netaikoma baudžiamoji atsakomybė, o tokių atvejų gali pasipilti vienas po kito. Ar čia nėra spraga?
– Galima įvardinti kaip tam tikrą spragą. Matyti, kad įstatymų leidėjas nori ypatingai sugriežtinti atsakomybę asmenims, kurie vairuoja neblaivūs, būna sunkaus arba vidutinio girtumo. Nuo sausio 1 d. taikoma baudžiamoji atsakomybė, asmeniui gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taip pat galimas automobilio konfiskavimas, specialios teisės atėmimas ar uždraudimas ja naudotis.
Jei asmenys vengs pasitikrinti neblaivumą, Administracinių nusižengimų kodekse numatyta pakankamai griežta atsakomybė, iš kitų veikų išsiskirianti ir sankcijos prasme. Tokiais atvejais asmeniui grės 1-2 tūkst. eurų bauda su privalomu specialios teisės atėmimu 1-4 metams.
Jei palygintume sankcijas, administracinė nuobauda yra pakankamai griežta. Pritartume pakeitimams, kurie šiuo metu yra siūlomi Seime. Antikorupcijos komisija užregistravo Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama baudžiamąją atsakomybę nustatyti asmenims, kai jie vengia pasitikrinti neblaivumą. Tai būtų teisingas sprendimas asmens veikos teisinį vertinimą padaryti priklausomą nuo to, kaip asmuo elgiasi po to, kai buvo užfiksuotas darantis pavojingą veiką – pavojingai manevruoja, sukelia avaringą situaciją, yra pareigūnų sustabdomas ir akivaizdžiai matyti, kad jis yra neblaivus, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, o tai yra būdinga vidutiniam, sunkiam girtumui. Vien todėl, kad asmuo atsisako pasitikrinti, pagal dabar galiojančius įstatymus, jam būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Tuo tarpu asmuo, kuris sutiktų pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, vėliau duotų kraują ir būtų nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Jis turėtų teistumą, tai būtų nemalonus įrašas žmogaus biografijoje, jei pretenduotų į tam tikras pareigas.
- Žmogus gali tuo pasinaudoti. Jam bus geriau susimokėti baudą, netekti teisės vairuoti, negu turėti įrašą, kad jis sėdėjo kalėjime už tai, kad vairavo neblaivus. Logiška, kad didžioji dauguma naudosis šia spraga.
– Taip, visko gali būti. Asmuo, kuris žinos tą situaciją, bus apsvarstęs, kad, galbūt, iš tiesų galiu sumokėti didesnę baudą, nei taikant baudžiamąją atsakomybę.
- Kita vertus, žinom atvejų, kai alkotesterio duomenys labai stipriai buvo ginčijami teisme. Yra niuansų, kurie kelia abejonę, ar tikrai buvo užfiksuotas girtumas, ar kažkas nesuveikė. Kaip tokiais atvejais?
– Kalbam apie keletą problemų. Lietuvoje alkotesteriai yra tikrinami, jiems atliekama metrologinė patikra ir pareigūnai negali naudoti jokių kitų alkotesterių tik tuos, kurie turi galiojančius patikrinimo sertifikatus. Būtina laikytis alkotesterių naudojimosi taisyklių ir patikrinimo tvarkos. Asmuo turi būti tikrinamas ne anksčiau, nei 15 minučių po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus ar kitus produktus, turinčius alkoholio, kurie gali turėti įtakos alkotesterio parodymams. Galbūt praktikoje yra buvę pavyzdžių, kai nebuvo laikomasi tos taisyklės ir kilo abejonių, ar galima remtis alkotesterio parodymais, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą.
Praktika, kai asmenys mėgino daryti įtaką medicinos įstaigose, kad būtų pakoreguoti kraujo tyrimo rezultatai, parodė, kad tenka nustatyti tokias taisykles, kad būtų įmanoma labiau eliminuoti galimybę daryti įtaką pakeisti mėginius ar kitaip iškreipti kraujo tyrimo rezultatus.
- Per pirmąją naujųjų metų dieną policijai įkliuvo 5 asmenys, kuriems pagal naują tvarką grėstų kalėjimas. Jiems galios naujasis kodeksas?
– Šiandien pradėta net 16 ikiteisminių tyrimų. Gal tai susiję su tuo, kad neseniai sutikome Naujuosius metus, taip tradiciškai Lietuva švenčia juos. Pagal mūsų turimus paskaičiavimus per dieną buvo fiksuojami 8-9 atvejai asmenų, kurie vairuodavo neblaivūs ir būdavo nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės. Ši diena neįprastai viršija vidurkį, kuris statistiškai turėtų būti. Iš 16 yra 11 tų asmenų, kurie pagal naują įstatymą bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vairavo, kiti 5 atvejai yra ne tik vairavę asmenys, bet ir sukėlę eismo įvykius, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės, kurios ir taip būtų užtraukusios baudžiamąją atsakomybę.
- Kai kurie teisininkai jau kritikuoja naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą dėl to, kad yra įteisinta galimybė protokolus surašyti už akių, nutarimus priimti rašytinio proceso tvarka, kai asmuo nedalyvauja priimant sprendimus. Jie sako, kad taip negalėtų būti vien dėl to, kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Be to, jei viskas padaroma už akių, žmogus apie tą situaciją gali sužinoti tada, kai ateina atsiskaityti už prekes ir sužino, kad jo sąskaitos areštuotos. Ar tai nėra klaida?
– Nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra nėra naujovė. Nors Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris jau neteko galių, numatė, kad byla nagrinėjama dalyvaujant atsakomybę traukiamam asmeniui, tačiau praktika to nepatvirtino. Didžioji dalis bylų nagrinėjama kaip tik asmenims nedalyvaujant. Čia nėra kažkas tokio. Administracinės atsakomybės taikymo supaprastinimas turėtų būti mūsų uždavinys. Šiandien Administracinių nusižengimų kodeksas procedūrų prasme tapo sudėtingesnis, nei buvo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Kalbant apie atsakomybės taikymą už akių, taip nėra. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą asmeniui, pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo siunčiama informacija ar pranešimai apie jo galimai padarytą pažeidimą, jei jis buvo nustatytas ir protokolas surašytas asmeniui nedalyvaujant.
Kaip pavyzdys – greičio viršijimas. Asmuo, gavęs pranešimą, dažniausiai su administraciniu nurodymu, galėjo sumokėti paskirtą baudą ar kreiptis į policiją, kad vairavo ne jis, o kitas asmuo. Matyt, klaidų mes neišvengsime, gal bus vienas ar kitas atvejis, kai vyks teisena ir pagal atitinkamas procedūras asmenys bus informuoti, tačiau dėl kažkokių priežasčių, klaidų, nurodytų duomenų apie asmens gyvenamąją vietą, galbūt, asmuo ir negaus pranešimo.
Kai kalbam apie administracinę atsakomybę, yra numatyta galimybė, kad asmeniui, teikiant pranešimus, informuojant apie procesą, tačiau jam neatvykstant, yra galimybė išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant. To principo institucijose bus laikomasi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
