Tačiau atsakomybės perkėlimas į baudžiamąjį kodeksą turėjo ir kitų rimtų pasekmių, apie kurias daugelis nenutuokia.
Už grotų gali patekti ir visiškai blaivus vairuotojas.
Stebi pro padidinamąjį stiklą
Net jei teismas neskiria laisvės atėmimo ir bausmę sušvelnina iki arešto arba baudos, 1,5 prom. viršijęs pažeidėjas bet kuriuo atveju vienerių - trejų metų laikotarpiui netenka teisės vairuoti. Taip pat dažnu atveju konfiskuojamas automobilis.
Tačiau yra ir kita, ne mažiau svarbi šio reikalo pusė – baudžiamasis kodeksas numato itin griežtas bausmes už teismo sprendimų nevykdymą.
Tai reiškia, kad jei teisę vairuoti praradęs žmogus nuspręs nepaisyti šios nuobaudos ir sės prie vairo, jam nepakaks atsipirkti 300-450 eurų bauda, taikoma už vairavimą neturint tam teisės.
Anksčiau tai buvo gana populiaru. Teisės netekę ereliai, ypač nesiskundžiantys pinigų trūkumu, rizikuodavo ir sėsdavo prie vairo žinodami, kad jei įklius, galės susimokėti baudą ir išvengti didesnių problemų.
Jie nebijodavo padaryti ir rimtesnių pažeidimų, nes iš neturinčio teisės vairuoti pareigūnams nebebūdavo ir ko atimti.
Tačiau dabar šiam atvejui yra netgi atskiras tai apibrėžiantis 243-iasis straipsnis. Pagal jį asmuo, kuris vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) baudžiamas bauda arba areštu.
Tai reiškia, kad vairuotojo pažymėjimą už didesnį nei 1,5 promilės girtumą praradusiems asmenims vietoje baudos gali būti skirtas laisvės atėmimas.
Ir net jei teisės vairuoti netekęs žmogus prie vairo įkliuvo blaivus, jam gresia areštas.
Ši sąlyga galioja ir formaliai neteistiems vairuotojams, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.
Atsižvelgia į aplinkybes
Jeigu anksčiau nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo atimtos teisės už pakartotinį vairavimą išgėrus pareigūnai galėjo skirti tik baudą, tai nuo šių metų pradžios didesnis nei 1,5 promilės girtumas prie vairo garantuoja teistumą.
Nevykdantiems tesimo sprendimo ir sėdantiems prie vairo gresia kalėjimas.
„Teisės sprendimai“ vadovas Petras Klimavičius patvirtino, kad dėl šio BK punkto už pakartotinį pažeidimą gresia griežta bausmė.
Kokia ji bus, priklauso nuo konkretaus atvejo – kokios buvo ankstesnio pažeidimo aplinkybės, kokia bausmė buvo paskirta, kiek laiko praėjo nuo to, kai įsigaliojo nuosprendis.
„Minimu atveju sprendžia būtent teismas. Todėl dėl pakartotinio pažeidimo, ypatingai jei buvo sunkinančios aplinkybės – neblaivus vairuotojas apgadino kitą automobilį, avarijos metu nukentėjo kiti asmenys arba buvo padaryta kitokia žala – gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė“, – komentavo teisininkas.
Anot advokato, pažeidėjams gresia iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
P. Klimavičius atkreipė dėmesį, kad lemtingas gali būti už ankstesnį pažeidimą skirtas nuosprendis. Galbūt jame buvo papildomi įpareigojimai – gydytis nuo alkoholizmo, praeiti papildomus kursus ar pan.
Liko didelė spraga
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato, kad jei patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteris parodo daugiau nei 1,5 promilės, jis pristatomas į medicinos įstaiga. Čia iš asmens paimamas kraujas.
Jeigu kraujo tyrimas patvirtina didesnį nei 1,5 promilės girtumą, už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė – pradedamas ikiteisminis tyrimas, o byla perduodama teismui.
Tiesa, iki šiol yra spraga, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vairuotojui pakanka atsisakyti pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.
Toks patikrinimo vengimas užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 eurų, be to nuo vienerių iki ketverių metų laikotarpiui privaloma tvarka atimama teisė vairuoti. Tačiau laisvės atėmimas už tai negresia.
