Pardavėjų žodžiais patikėję žmonės sulaukė skaudžios žinutės – Susisiekimo ministerija išaiškino, kad dauguma elektrinių paspirtukų yra priskiriami mopedams, todėl turi būti registruoti, apdrausti, o juos vairuoti galima tiktai turint vairuotojo pažymėjimą.
Bet tai padaryti įmanoma tiktai teoriškai, nes dauguma elektrinių transporto priemonių pasirodo esančios tik žaislai, kuriais galima sukinėtis nebent po savo kiemą.
Tikėjosi važinėti kasdien
Elektriniai paspirtukai ypač paplito Palangoje – jais nevaldomi J.Basanavičiaus gatve lakstė ir vaikai, ir net išgėrę poilsiautojai. Jau tuomet buvo kalbančių, kad tai negali būti teisėta, tačiau policijos pareigūnai į pramogautojus žiūrėdavo pro pirštus.
Palangoje nuomotojai už pusvalandžio ar valandos pasivažinėjimą prašė 10–15 eurų, o labiau pasiturintys žmonės įsigijo nuosavas tokias dvirates transporto priemones.
Dalis pirkėjų pamanė, kad taip būtų patogu važinėti kasdien. Juolab kad tai padaryti tapo labai paprasta – 600–1000 eurų kainuojantį didelį elektrinį paspirtuką galima lengvai atsisiųsti internetu iš Azijos šalių.
Pigesni variantai, kaip skelbimuose teigia gamintojai, gali pasiekti 35 km/val. greitį, o pridėjus dar keletą šimtų eurų išeina paspirtuką primenantis daiktas, galintis įsibėgėti net iki 60 kilometrų per valandą.
Atsirado ir jų perpardavėjų, kurie skelbimuose tvirtindavo, neva toks elektrinis paspirtukas yra prilyginamas dviračiui ir juo galima laisvai važinėtis, kur tiktai norisi.
Todėl Susisiekimo ministerijai paskelbus, kad visi elektriniai paspirtukai, galintys įsibėgėti daugiau nei iki 25 km/val. yra laikomi mopedais – tai reiškia, kad turi būti registruoti, o vairuotojas turi turėti pažymėjimą, - kilo didžiulis šurmulys.
Pasijuto apgautas
Vienas klaipėdietis „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog jam paskambinus „Regitros“ informacijos telefonu buvo pasakyta, kad tokių transporto priemonių įmonė neregistruoja.
Vyras pasakojo nusipirkęs elektrinį paspirtuką, kurio galia atitinka motorinio dviračio ir siekia 800 vatų, bet didžiausias greitis viršija 25 km/val., todėl pirkinys turėtų būti įregistruotas.
Tačiau iš pardavėjo jis kaip dokumentą gavo tik kiniškais hieroglifais surašytą knygutę, o ant paspirtuko nematyti kėbulo numerio ar kitų įprastų transporto priemonės identifikacijos ženklų. Nėra ir spidometro ar vietos numeriui pritvirtinti.
„Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis aiškino, kad greičiausiai elektrinio paspirtuko savininkas ir informacijos centro darbuotojas ne taip vienas kitą suprato, nes „Regitra“ registruoja įvairius mopedus.
Tačiau gerokai didesnė kliūtis – trūkstami elektrinio paspirtuko dokumentai.
„Jis turi turėti atitinkamus sertifikatus, registracijos liudijimą. Jei šie dokumentai yra, registruoti galima“, – tvirtino D.Jurgutis.
Išeitis – ekspertizė
Pasak D.Jurgučio, visos registruojamos transporto priemonės turi atitikti ES dokumentuose numatytus reikalavimus. Todėl jeigu mopedu pripažintas elektrinis paspirtukas neturi jokių dokumentų, galima atlikti jo atitikties vertinimą. Tačiau ne visi važiuojantys daiktai gali jį gauti.
Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ ekspertas Simonas Lipskis neslėpė, kad dauguma iš Kinijos atkeliavusių elektrinių paspirtukų greičiausiai nebūtų patvirtinti kaip tinkami registruoti.
„Jei perkamas naujas daiktas tikintis, kad tai bus transporto priemonė, jis turi turėti atitinkamus dokumentus. O jei perki žaislą, nereikia tikėtis, kad juo bus galima važinėti kur tik norisi“, – tvirtino ekspertas.
Nežinojo, ką perka
S.Lipskio nuomone, šiuo atveju atsakomybę turėtų prisiimti ir tyčia ar netyčia žmones klaidinę pardavėjai, ir pirkėjai, nepasidomėję, ką tiksliai perka.
„Reikia suvokti, kad transporto priemonės gamyba yra sudėtingas procesas.
Bandomieji gaminiai išbandomi laboratorijose įvairiomis sąlygomis, dar prieš gamybą sutvarkomi dokumentai.
Yra ir kita medalio pusė, kai pagaminamas panašus į transporto priemonę daiktas, bet jis nėra tai, kas atrodo. Veikiausiai jų įregistruoti nepavyks“, – daug vilčių galingų elektrinių paspirtukų savininkams nepaliko S.Lipskis.
Tai nereiškia, kad šiuos pirkinius lieka tik išmesti. Bet vienintelė galimybė juos naudoti – uždaros teritorijos, kaip pramogų parkai ar nuosavas kiemas.
„Jeigu daiktas pagamintas kaip žaislas, jis veikiausiai niekada nebus transporto priemone. Reikia atskirti pramogą ir eismą“, – neslėpė S.Lipskis.
