Automobilius iš lietuvių perkantis ukrainietis: „Naudokitės proga, kol galite“

Nuvažiavus į Ukrainą galima susipainioti, kurioje šalyje iš tiesų atsidūrėte. Jokioje kitoje užsienio šalyje nėra tiek automobilių su lietuviškais registracijos numeriais, kuriuos vairuoja niekada Lietuvoje nebuvę žmonės.

Ukrainiečiams registruoti į šalį importuojamus automobilius tapo pernelyg brangu, todėl jie nusprendė išnaudoti įstatymų spragas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ukrainiečiams registruoti į šalį importuojamus automobilius tapo pernelyg brangu, todėl jie nusprendė išnaudoti įstatymų spragas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ukrainiečiams registruoti į šalį importuojamus automobilius tapo pernelyg brangu, todėl jie nusprendė išnaudoti įstatymų spragas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainiečiams registruoti į šalį importuojamus automobilius tapo pernelyg brangu, todėl jie nusprendė išnaudoti įstatymų spragas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-10-19 19:25, atnaujinta 2017-10-20 12:04

Lietuviški automobiliai gatvėse įsimaišę tarp gausybės Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitur registruotų automobilių, kurie Ukrainą pasiekė dėl vienos labai paprastos priežasties.

Šios šalies valdžia nustatė neįtikėtino dydžio muito mokesčius įvežamoms transporto priemonėms, kurių niekas neišgali mokėti. Tačiau žmonės greitai rado spragų įstatymuose ir įprato važinėti neperregistruotais automobiliais.

Marijampolėje su žmona gyvenantis ukrainietis Borisas Kravčenka verčiasi būtent naudotų automobilių pardavimų savo tautiečiams. Vyras pasakojo, kad vien per rugsėjo mėnesį į gimtąją šalį jis vienas išgabeno 46 automobilius.

Saugo savus

Tai liudija ir skaičiai – per pastaruosius trejus metus į Ukrainą buvo įvežti maždaug 3 mln. naudotų automobilių.

Be to, šie duomenys apima tik tuos automobilius, kurie buvo suskaičiuoti kirsdami muitinę. Kiek jų į šalį įvažiavo neoficialiai – niekas nežino.

Pašnekovas sakė, kad dalies parduotų mašinų ieškojo pakankamai ilgai, nes klientai norėjo prabangių modelių už nedidelę kainą.

Jo teigimu, dabartinė situacija susiklostė todėl, kad Ukrainos valdžia gina šalyje veikiančius automobilių gamintojus. Tai daroma pačiu paprasčiausiu būdu – įvežamoms naujoms ir naudotoms transporto priemonėms nustatant didžiulius muitus.

Nelogiškai brangu

Anot B. Kravčenkos, tokio uolumo saugant Ukrainoje veikiančias automobilių gamyklas priežastis paprasta – valdžios atstovai patys yra tų kompanijų vieni iš savininkų.

„Tam, kad ši automobilių industrija gyvuotų, jie sukūrė tokius įstatymus, kurie neleidžia į šalį įvežti užsienyje pagamintų transporto priemonių“, – sakė jis.

Formaliai tai padaryti įmanoma, tačiau nustatyti tokio dydžio muitai, kokių niekas neišgali mokėti. Dėl visa ko nustatytas ir papildomas saugiklis – visi įvežami automobiliai turi atitikti „Euro 5“ išmetamųjų dujų emisijos normą.

B. Kravčenka sakė, kad esant tokiems mokesčiams ekonomiškai netikslingu tampa ir ekologiškumo reikalavimus aititinkančio apynaujo automobilio registravimas. Pavyzdžiui, už 8 tūkst. eurų vertės „Volkswagen Passat“ tektų sumokėti 5 tūkst. eurų dydžio muitą.

Išnaudoja spragas

Todėl ukrainiečiai greitai rado išeitį – perka automobilius iš tokių šalių, kaip Lietuva, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, bet įvežę jų neperregistruoja.

B. Kravčenka pasakojo, kad yra keletas metodų, kaip į Ukrainą įvežti automobilį ir nepažeisti įstatymų.

Populiariausia schema ilgą laiką buvo tokia – lietuvis registruodavo automobilį savo vardu, tačiau techniniame pase kaip valdytoją įrašydavo Ukrainos ar jai kaimyninės šalies pilietį.

Buvo tik viena svarbi smulkmena – per sieną automobilį pervežti turėdavo ne ukrainietis.

„Tai galėjo būti ir moldavas. Jis tik pervažiuodavo per sieną ir perduodavo automobilį ukrainiečiui“, – aiškino pašnekovas.

Ši schema buvo viena iš priežasčių, kodėl metų pradžioje Lietuvos naudotų automobilių rinka išaugo net penktadaliu. 

Tačiau tokia gudrybė nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos nustojo veikti, nes „Regitra“, siekdama išvengti problemų, atsisakė dokumentuose kaip valdytojus įrašyti ukrainiečius.

Išnaudoja ir kompanijas

B. Kravčenka pridūrė, kad Ukrainai orientuojantis į Europos Sąjungą, buvo atsisakyta įgaliojimo dokumentų, kurie ilgą laiką buvo būtini norint vairuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį automobilį.

Tai palengvino naudotų automobilių prekyba užsiimančių ukraniečių darbą.

„Dabar nereikalingi jokie papildomi dokumentai – tik vairuotojo pažymėjimas su atitinkama kategorija ir registracija“, – komentavo jis.

Tačiau išliko kitas ir iki šiol itin plačiai ukrainiečių naudotas neregistruotų automobilių pervežimo per sieną būdas.

Ukrainoje tai vadinama „laikinuoju automobilio įvežimu“, kuris oficialiai galioja vienerius metus.

B. Kravčenka paaiškino, kad vadovaujantis Stambulo konvencija, bet kuris užsienyje verslą turintis asmuo gali duoti savo darbuotojui naudotis transporto priemone tam, kad šis atstovautų jo interesus.

Vadinamoji „tranzito“ schema ir dabar puikiai veikia. Naudojantis ja užtenka to, kad lietuviška kompanija registruotų automobilį ir išrašytų įgaliojimą jį ketinančio įsigyti asmens vardu.

Pastarasis dokumentas, anot ukrainiečio, iš esmės reikalingas tik tam, kad būtų galima kirsti sieną.

Oficialiai laikoma, kad transporto priemonė tik kerta Ukrainos teritoriją ir važiuoja į Rusiją ar kur nors kitur.

„Į šalį įvažiavęs automobilis oficialiai joje gali praleisti ribotą laiką. Jei įvažiavo ir išvažiavo tame pačiame pasienyje, turi penkias dienas, o jei skirtinguose – 10 dienų“, – komentavo B. Kravčenka.

Moka vienkartines baudas

Ukrainietis pasakojo, kad jo tautiečiai tuo naudojasi ir įvažiavę automobiliai šalyje lieka ne vieneriems metams. Nepaisant to, kad tokiu atveju taikomos sankcijos – pažeidus 10 dienų buvimo šalyje apribojimą skiriama 8500 grivinų (270 eurų) bauda.

Tačiau ji vienkartinė, o sumokėjęs asmuo toliau gali važinėti Ukrainos teritorijoje.

B. Kravčenka pastebėjo, kad yra netgi būdas išvengti šios baudos. Žinodamas, kad pats naudos automobilį, ukrainietis siunčia muitinei pranešimą apie tai, kad mašina neva sugedo ir per nurodytą laiką negalės išvažiuoti už šalies ribų.  

„Toliau nieko daryti nereikia, žmogus toliau ramiai važinėja“, – konstatavo pašnekovas.

Jeigu asmuo nusprendžia išvažiuoti automobiliu į užsienį, jis išsiima pažymą, kurioje nurodoma, kad mašina buvo sugedusi ir nurodytą laiką praleido remonto vietoje.

Kirsdamas sieną ukrainietis parodo šį popierių muitininkams, o pastarieji įprastai neturi jokių pretenzijų.

Valdžia ruošia atsaką

Visgi minėtos schemos jau artimiausiu metu gali tapti bevertės.

B.Kravčenka užsiminė, kad galvojantys apie galimybę parduoti automobilį turėtų ilgai nesvarstyti ir naudotis proga, nes Ukrainos valdžia ketina visiškai uždrausti automobilių įvežimą į šalį.

Pagal dabartinį įstatymo siūlymą, važinėjančius šalies viduje, bus galima nebrangiai išmuitinti, tačiau didesnio nei 2,5 litro darbinio tūrio varikliams bus įvesti dideli mokesčiai.

„Ruošiasi užkirsti kelią mums išnaudoti įstatymų spragas ir galiausiai apsaugoti savo kompanijas“, – sakė B. Kravčenka.

Lietuviams parduoti automobilius ukrainiečiams nėra draudžiama, bet reikia prisiminti atsargumą.

Jei parduodate automobilį ukrainiečiui, būtinai sudarykite pirkimo-pardavimo sutartį, patikrinkite jo dokumentus bei pasižymėkite visus įmanomus pirkėjo kontaktus.

Tai svarbu, nes automobilį išsivežę pirkėjai dažnai neapsidraudžia automobilių ir įvykus avarijai pirmiausia problemų turės formalus automobilio savininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.