Atskleidė neįtikėtiną vagių gudrybę: turintiems naują automobilį – viena išeitis

Visą pasaulį apskriejęs žaibiškos Jungtinėje Karalystėje įvykdytos naujo „Mercedes-Benz“ vagystės vaizdo įrašas kaip reikiant išgąsdino milijonus vairuotojų. Naujos kartos įrangą panaudoję ilgapirščiai per keletą minučių nuvarė prabangų modelį.

Vaizdo įraše užfiksuoti vagys panaudojo automobilio rakto signalo veikimo nuotolį sustiprinančią įrangą,<br>Lrytas.tv nuotr.
Vaizdo įraše užfiksuoti vagys panaudojo automobilio rakto signalo veikimo nuotolį sustiprinančią įrangą,<br>Lrytas.tv nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 30, 2017, 5:48 PM

Tai išvydę žmonės baiminosi, kad tokiu pat būdu gali būti pavogti jų automobiliai.

Specialistai sako, kad kaimyninėse šalyse tai jau vyksta, tačiau lietuviai kol kas turi vieną netikėtą pranašumą.

Visi gamintojai lygūs

Saugos sistemas montuojančios kompanijos „Altas Automotive“ vadovas Vytautas Grigaitis pažymėjo, kad gamintojo montuojamas sistemas vagims įveikti visais laikais buvo lengva.

O kai atsirado įranga, kuri leidžia jiems pavogti beraktes užvedimo sistemas turinčius automobilius, ilgapirščių darbas tapo dar paprastesnis.  

„Kuo toliau, tuo daugiau automobilių yra komplektuojami su tokiomis beraktėmis užvedimo sistemomis.

Šiais laikais jas turi ne vien tik prabangūs automobiliai, bet ir žemesnių klasių modeliai“, – kalbėjo specialistas.  

Anot jo, pažeidžiami visi beraktę užvedimo sistemą turintys modeliai. Naujos kartos įrangą turintys vagys taip pat sėkmingai nuvarys „Volkswagen“ ar „Ford“, tiek ir BMW, „Mercedes-Benz“ markės automobilius.

„Su ta pačia įranga jie gali atrakinti bet kurį berakte sistema aprūpintą modelį“, – komentavo V.Grigaitis.

Ką naudojo vagys?

Apsaugos kompanijos vadovas paaiškino, kad Didžiojoje Britanijoje nufilmuoti vagys turėjo imtuvą, kuris aptinka rakto skleidžiamą signalą.

„Pastarasis turi kodą, kuris dar nebūna panaudotas automobilyje, o kompiuterio atmintyje įrašyta informacija, kad tas kodas priklauso konkrečiam raktui“, – aiškino V.Grigaitis.

Specialistas pridūrė, kad kodą nuskaitę vagys priklausomai nuo naudojamos įrangos sudėtingumo gali elgtis dvejopai.

Vieni jų prietaisai prailgina rakto veikimo nuotolį.

„Jeigu raktas padėtas namuose, tarkime, kur nors netoli lango, o automobilis yra už 10 metrų, įprastomis sąlygomis ryšio nebūna.

Panaudoję įrangą vagys tą veikimo nuotolį prailgina keletą kartų ir atrakina mašiną“, – dėstė pašnekovas.

Kitos sistemos nuskaičius kodą įrašo jį į atmintį.

„Stovint prie automobilio su kitu prietaisu jis išspinduliuojamas ir automobilis taip pat atrakinamas“, – aiškino V.Grigaitis.

Tapo programišiais

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad beraktis užvedimas (angl. keyless entry) vagims leidžia ne tik lengvai patekti į vidų, bet ir užvesti automobilį naudojantis „Start/Stop“ mygtuku.

Kadangi apgautas kompiuteris mato raktą, tai vagims visuomet pavyksta.

Vagys nuvažiuoja su automobiliu iki jiems reikiamos vietos, greičiausiai garažo, kuriame užgesinus variklį, jo užvesti jau nepavyks, nes rakto nebėra.

Bet čia jie gali daryti ką nori – prijungiami kompiuteriai, perprogramuojamos visos sistemos, susiejami nauji raktai“, – kalbėjo apsaugos specialistas ir pridūrė, kad taip pavogta transporto priemonė paruošiama parduoti.

V.Grigaitis konstatavo, kad kuo daugiau skaitmeninių technologijų atsiranda automobiliuose, tuo vagims darbas tampa paprastesnis.

Jis prisiminė, kad kai tik atsirado CAN duomenų perdavimo linijos ir OBD jungtys diagnostikai, per jas vagys prijungdavo savo kompiuterius, kuriuose įdiegta programinė įranga lengvai įveikdavo gamyklines apsaugos sistema.

„Anksčiau vagys naudojo mechanines priemones – lauždavo spyneles, prasukdavo užvedimo spyną, o dabar automobilius tiesiog pasisavina naudodamiesi programišių priemonėmis“, – konstatavo pašnekovas.

Sutrikdyti radijo bangas

Specialisto teigimu, kol kas nė vienas automobilių gamintojas neturi priemonių, kurios sutrukdytų vagims apgauti beraktę užvedimo sistemą.

V.Grigaitis sakė, kad buitinės priemonės apsisaugoti nuo vagystės – visais įmanomais būdais sutrumpinti radijo bangų siuntimą.

Užsienio šalyse vairuotojams netgi siūlomos specialios ekranuotos piniginės ir metalizuoti dėklai.

Specialistas taip pat patarė nelaikyti raktų arti lango, tačiau atkreipė dėmesį, kad signalą vagys gali nuskaityti tiesiog žmogui einant gatve ar kitoje viešojoje vietoje.

Anot pašnekovo, Lietuvos rinkoje tokiomis prekėmis neprekiaujama, klientams siūlomi šiuolaikiškesni elektroniniai apsaugos metodai.

Siūlo papildomą įrangą

Viena populiariausių priemonių kartu su montavimu kainuoja 150 eurų.

Šiuo atveju įrengiamas papildomas imobilizatorius, o vairuotojas turi nešiotis specialią kortelę, be kurios automobilio užvesti tiesiog nepavyks.

V.Grigaitis patikino, kad šios sistemos vagys neįveikia.

„Jos veikimo algoritmas yra kitoks nei automobilio rakto. Signalą nuskaityti galima, bet tai nepadėtų eliminuoti apsaugos, kadangi kodas jau neveiks“, – aiškino specialistas.

Net ir paprasčiausios apsaugos įrangos veikimo principas ganėtinai įmantrus.

Apsaugos sistemos blokas siunčia užklausą kortelei, kuri apskaičiuoja signalą, o šis vėl perduodamas užvedimo imobilizatoriui.

Pastarojo valdymo programa įvertina, ar signalas teisingas, ir atsiblokuoja tik nustačiusi, kad kortelė tinkama.

„Aišku, viskas vyksta milisekundes – nėra taip pat, kad vairuotojas minutę sėdi ir laukia, kol viskas bus suskaičiuota“, – pabrėžė V.Grigaitis.

Apsaugotų net slapukai

Specialistas pastebėjo, kad saugantis nuo naujos kartos įrangą naudojančių vagių naudingi būtų netgi vadinamieji slapukai. Tiesa, šiuolaikinėse transporto priemonėse jie montuojami itin retai.

„Elektronikos sistemos tampa vis sudėtingesnės, todėl galimi jų pažeidimai.

Be to, slapukas yra fizinė vieta, kurią reikia paspausti, todėl nuvarius automobilį į plovyklą ar servisą nutekės informacija, kur jis yra“, – komentavo V.Grigaitis.

Jis pabrėžė, kad slapukai yra atgyvena, tačiau teoriškai jų montavimas apsaugotų nuo beraktės sistemos spragomis besinaudojančių ilgapirščių.

Specialistas sakė, kad pinigų apsaugai negailintys klientai gali rinktis įvairias GSM apsaugos sistemas, kurios apie bet kokius pažeidimus praneš skambučiu iš automobilio ar dar pažangesnėmis technologijomis. Šios signalą teikia tiesiai apsaugos tarnyboms.

Netikėtas draudikų vaidmuo

V.Grigaitis prasitarė, kad pirmosios tokio pobūdžio vagystės Latvijoje ir Lenkijoje buvo užfiksuotos maždaug prieš metus.

„Lietuviams nerimauti tikrai yra dėl to, nes tik klausimas, kada tai prasidės ir pas mus“, – konstatavo pašnekovas.

V.Grigaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje automobilių vagysčių įvyksta mažiau nei kaimyninėse šalyse.

Anot jo, tai lėmė jau daugelį metų galiojanti tvarka, pagal kurią norint įsigyti kasko draudimą reikalaujama papildomos apsaugos.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad pastaraisiais metais augant draudimo kompanijų tarpusavio konkurencijai reikalavimai automobilių apsaugai buvo sumažinti.

„Automatiškai vagys žino, kokiuose automobiliuose privaloma papildoma apsauga ir kokia ji būna, o kur jos montuoti nereikalaujama“, – komentavo V.Grigaitis. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.