Verslininko teigimu, konkuruoti su kitais lietuvių prekybininkais galiausiai tapo neįmanoma – gerų mašinų kainos buvo gerokai didesnės nei kitų, siūlomų rinkoje, o pardavinėti su atsuktomis ridomis ir meluoti pirkėjams jis esą nenorėjo.
Vyras pažymėjo, kad lietuvių prekeiviai, kurie sako, jog rida būna atsukta jau Vokietijoje, paprasčiausiai meluoja.
Vokiečiai to nesupranta
Ne vienerius metus naudotas mašinas iš šios šalies vežęs verslininkas sakė, kad patys vokiečiai apskritai nesupranta, kodėl tai reikėtų daryti.
„Tarkime, yra E klasės „Mercedes–Benz“ su 380 tūkst. kilometrų rida.
Lietuvis pirkėjas būtų tik spekuliantas, kuris planuotų atvaryti automobilį čia ir pakeisti ridą į 215 arba tradicinius 180 tūkst. kilometrų.
O pats vokietis žino, kad automobilis važiuos dar mažiausiai iki 500 tūkst. kilometrų, todėl jį perka“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, pirkėjas Vokietijoje žino, kad už tokį „Mercedes–Benz“ jis mokės mažiau nei už tą, kuris nuvažiavo 150 tūkst. kilometrų.
Lino teigimu, teiginys, kad vokiečiai taip pat atsukinėja ridą – tik mitas.
Anot jo, už tai ten gresia griežta atsakomybė: pirmą kartą užfiksavus pažeidimą atimama prekybos licencija, o už pakartotinį nusižengimą gresia laisvės atėmimo bausmė.
„Todėl rimtai šiuo verslu užsiimančios įmonės to nedaro. Galbūt tai gali būti pavieniai pardavėjai, kurie skelbime parašo, kad automobilis skirtas eksportui“, – pažymėjo pašnekovas.
Kaip elgiasi lietuvių prekeiviai?
Jis atkreipė dėmesį, kad mobile.de skelbimai su prierašais, kad transporto priemonė skirta tik eksportui iš karto turėtų kelti įtarimų, kad ji nėra visiškai tvarkinga.
„Mūsiškiai prekybininkai ir ieško būtent tokių „tik eksportui“ skelbimų, važiuoja į vietą ir tada perka arba ne“, – veiklos užkulisius atskleidė Linas.
Verslininkas sakė, kad pats iki šiol atgabena vieną kitą automobilį iš Vokietijos.
Klientams jis siūlo mūsų šalyje dar nedažnai taikomą sandorį – naudotą mašiną parduoda su garantija. Tuo užsiimti jam padeda užsienyje gyvenantys kolegos.
„Apžiūrėję automobilį papasakojame klientui, ką pastebėjome ir tada kartu sprendžiama, ar verta jį pirkti“, – kalbėjo verslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje yra aikštelės, kuriose automobiliai parduodami su garantija. Pašnekovas pirkimo–pardavimo sutartį surašo konkrečiam asmeniui, todėl garantija iš tiesų galioja.
„Sakykime, jei žmogus ir po penkių ar šešių metų pamatytų senos avarijos žymes ar glaisto gabaliuką, jis galės kreiptis į pardavėją su pretenzijomis“, – patikino pašnekovas.
Tikra rida – brangesnė
Lino teigimu, pagal Vokietijoje galiojančius įstatymus, pirkėjams tokiais atvejais visuomet grąžinami pinigai.
Vienintelis trūkumas, kad kreiptis tenka į užsienyje veikiančią kompaniją.
Be to, su garantija parduodami naudoti automobiliai yra brangesni.
Pavyzdžiui, „Toyota Corolla Verso“ su benzininiu varikliu Lietuvoje galima įsigyti už 4 tūkst. eurų.
Tuo metu Vokietijoje šis modelis su 110 tūkst. kilometrų rida kainuos mažiausiai 6 tūkst. eurų. Skirtumas – net 2 tūkst. eurų.
„Tie, kurie nori gero naudoto automobilio su garantija, turi ir sumokėti. O tiems, kuriems užtenka „kažko“ už 4 tūkst., tegul tai ir perka“, – konstatavo vilnietis verslininkas.
Buvo sunku konkuruoti
Jis pripažino, kad anksčiau pasitaikė atvejų, kai parduoti automobiliai sugesdavo, tačiau jausmas tuomet – labai nemalonus.
„Dėl to iš esmės ir mečiau prekybą naudotais automobiliais – buvo sunku konkuruoti su spekuliantais“, – kalbėjo pašnekovas.
Išeitis buvo siūlyti tokias pat transporto priemones su atsuktomis ridomis, tačiau esą nenorėjo leistis į kompromisus su sąžine.
Vyro teigimu, kapitalą sukaupusių prekeivių pelningiausia veikla šiuo metu yra iš JAV parplukdytų automobilių pardavimas į Vokietiją.
„Lietuvoje sunku realizuoti naujesnį automobilį, o kartu ir užsidirbti. Tie, kas tuo užsiima, stengiasi viską išvežti į kitas Europos šalis“, – komentavo Linas.
