Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu.
– Viršininke, šią naktį Kaune įvyko tragiška avarija. Žuvusi moteris buvo net 6 vaikų mama. Gal jau išsiaiškinote, kokiu greičiu važiavo policijos automobilis ir kokiu greičiu jį teko vytis policijos pareigūnams?
– Mes neišsiaiškinome, vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau pats nestojimo faktas yra užfiksuotas ir yra akivaizdus. Policijos pareigūnai atliko savo pareigą, kas jiems priklauso – persekiojo tą automobilį. Deja, atsitiko taip, kad automobilio vairuotojas turbūt nesuvaldė, trenkėsi į stulpą ir pasekmės liūdnos.
– Iš vaizdo įrašo, kurį išplatino policija, susidaro įspūdis, kad pareigūnai paskui automobilį važiavo kone aklai. Matyt, greitis buvo labai didelis.
– Kiek mačiau įrašą, kalbėjau su kolegomis, automobilis labai greitai nutolo nuo policijos pareigūnų. Jie, persekiodami, tuo momentu, kai automobilis buvo atsitrenkęs, pastebėjo automobilį. Jie atsekė maršrutu, kuriuo važiavo BMW automobilis.
– Gal jūs žinote, kokiu pagrindu automobilis buvo stabdomas?
– Kiek žinau, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas komentuodamas teigė, kad buvo vykdoma policinė priemonė, tikrinamos transporto priemonės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, neblaivių vairuotojų. Buvo stabdomas tas automobilis ir jis nestojo. Pareigūnai privalo imtis visų priemonių, kad toks automobilis eisme nedalyvautų, dėl to jie turi persekioti ir sulaikyti tokio automobilio vairuotoją.
– Ar tik tokios priemonės įmanomos – vytis? Visuomenėje po avarijos buvo nuomonių, kad galbūt pareigūnai galėjo nesivyti, taip būtų išvengta tragiškos pabaigos. Ką jūs manote?
– Pareigūnai atliko savo pareigą. Jie persekiojo nestojusį automobilį. Kiekvienas pareigūnas galvoja, kad tas automobilis – ar yra įvykdyta nusikalstama veika, ar vykdoma, taip pat tikimybė, kad neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį. Priežasčių, dėl ko nestojo tas automobilis, gali būti įvairių. Tam, kad užkirsti kelią tokiems pažeidimams, jie privalo pasivyti automobilį ir sustabdyti.
– Ar nėra kitų variantų? Tarkime, mieste turėtų būti kameros – jeigu vėliau peržiūrėjus vaizdo medžiagą, atsekus, koks automobilis, numeriai, tada nubausti?
– Kažkokia yra logika, bet įsivaizduokite, kad tos pačios kameros užfiksuotų, kaip tas pats BMW automobilis po kažkokio laikotarpio, nepersekiojamas įvažiuoja į iš vakarėlio grįžtančią minią ir pražudo dar daugiau žmonių. Šioje vietoje vėl policija turėtų atsakyti, kodėl jie nepersekiojo. Sprendimas yra priimtas, manau, teisingai. Faktiškai visuomet priimamas sprendimas persekioti automobilį ir jį sulaikyti. Be abejo, tenka apgailestauti, kad vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitiko tokia nelaimė.
– O jeigu reidą vykdantys pareigūnai pamato, kad automobilis nestoja, susisiekia su kitu patruliuojančiu ekipažu, perduoda informaciją ir jie patys nesiveja, o kažkas kitas ieško automobilio?
– Taktiškai tai ir būna policijos persekiojimo priemonės. Tačiau vis tiek persekioti automobilį privalu, nes reikia žinoti, kur jis važiuoja. Nežinau, ar Kaune pasijungė kitos pajėgos, bet dažniausiai, jeigu persekiojimas užtrunka, pasijungia ne vienas, ne du policijos ekipažai. Yra specialiosios priemonės, ežiai, kurie blokuoja kelio pravažiavimą, jie irgi yra naudojami. Šioje situacijoje buvo pasielgta taip. Pakankamai trumpas laiko tarpas nuo stabdymo, vijimosi iki nelaimės – turbūt nebuvo galimybių, laiko kitoms pajėgoms pasijungti.
– Konkrečioje situacijoje, kokią priemonę pasirinkti, nusprendžia tuo metu dirbantis pareigūnas?
– Persekioti bet kokiu atveju privalu. O visoms pajėgoms vadovauja budėtojas, pajėgų valdymo pareigūnas, kuris numato, kokiais maršrutais gali bėgti automobilio vairuotojas ir taip orientuoja pajėgas, kad jos blokuotų pravažiavimą, persekiotų ir sustabdytų. Kartais taikoma ir taranavimo priemonė.
– Viršininke, kiek vidutiniškai tokiame mieste kaip Kaunas, naktį patruliuoja ekipažų?
– Mes visą laiką sakome, kad patruliuoja tiek, kiek reikia tam, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. Savaitgaliais, kuomet turime Kauno apskrityje daugiau iškvietimų, daug didesnis eismas, judėjimas – pajėgos orientuojamos pagal poreikį, kad būtų spėjama reaguoti laiku, tinkamai į gautus pranešimus.
– Ar pakanka pareigūnų eismo saugumui užtikrinti?
– Yra pajėgų tiek, kiek jų yra. Mes kalbame ne apie pareigūnų skaičių, o kaip jie organizuoja savo priemones. Šioje vietoje svarbiausias rizikų vertinimas – koks laikotarpis yra rizikingiausias, kuomet daugiausia bando važiuoti automobiliais neblaivūs.
– Ar jūs esate nustatę, kiek turėtų būti ekipažų? Tarkime, naktį Vilniuje 50 ekipažų, Kaune mažiau?
– Ne, nėra nustatyta, kiek privalu būtų ekipažų. Yra nemažiau 2 mažuose policijos komisariatų teritorijose. Miestuose be abejo būna gerokai daugiau policijos pareigūnų.
– Ar jų užtenka? Pareigūnus atstovaujančios profsąjungos teigia, kad po policijos reformos nebeliko, kam patruliuoti.
– Manau priešingai. Po policijos reformos daugiau policijos pajėgų patapo reaguojančiais padaliniais, dirbančiais gatvėse, tuo pačiu ir nakties metu.
– Kalbate apie po reformos atsiradusį universalaus policininko statusą. Buvęs kriminalistas tuo pačiu yra ir patrulis.
– Taip, jis patruliuoja gatvėje, reaguoja į gaunamus pranešimus, užtikrina viešą tvarką, rūpinasi prevencija ir eismo saugumu. Berods šiais metais yra numatyta viena iš policijos pareigūnų mokymosi krypčių – kaip užtikrinti saugų eismą ir tinkamai vykdyti eismo įvykių įforminimą.
– Buvusiam kriminalistui tikrai užteks kompetencijos priimti sprendimą konkrečioje vietoje, patruliuojant gatvėje? Jis iki reformos dirbo visai kitokius darbus.
– Galiu patikinti, kad policijos pareigūnai nuolat tobulėja ir mokosi, akcentuojama ten, kur jiems labiausiai trūksta žinių ir patirties. Dirbdami gatvėje reaguojančios pajėgos įgauna patirties. Sunku kalbėti apie konkretų žmogų, bet iš patirties, šios dienos įvykių mes manome, kad policijos pareigūnų kompetencijų pakanka. Be abejo, žinias gilinti, įgyti daugiau kompetencijų ir kvalifikacijos, visą laiką yra siekiamybė ir noras.
– Per porą metų vykdant policijos reformą iš sistemos pasitraukė 1 tūkst. pareigūnų. Kiek pareigūnų išėjo iš kelių policijos?
– Niekas neskaičiavo, kiek išėjo iš kelių policijos. Galiu pasakyti už Lietuvos kelių policijos tarnybą – berods per 2 metus išėjo iki 10 pareigūnų į užtarnautą poilsį, pensiją. Tačiau vietoj jų priėmė naujus pareigūnus, kurie šiuo metu vykdo eismo priežiūrą Lietuvos kelių policijos tarnyboje.
– Policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė sako: „ Jokio saugumo gatvėse neatsirado. Galbūt senamiestyje policininkų daugiau, bet jei išvažiuotume už Vilniaus ribų, pamatytumėte, kad policininkų tikrai nėra daugiau“.
– Tenka girdėti komentarus apie tai, kad pravažiuojant iš Klaipėdos iki Zarasų nesutinkamas nė vienas policijos pareigūnas kelyje. Kartais tenka klausytis kolegų, kurie pravažiuoja Lenkiją, Vokietiją ir irgi nesutinka nė vieno policijos ekipažo, kuris stovi tam, kad būtų matomas. Policijos veikla turėtų būti orientuota į rizikas, kurios yra. Užtikrinant eismo saugumą naudojami nežymėti policijos automobiliai, kartais jų turėtų nesimatyti, kad būtų fiksuojami pažeidimai, kad vairuotojai suvoktų, kad kelių policija dirba ir nematomai.
Netgi gali būti nesustabdomas viršijęs greitį, tačiau po kažkokio laiko gali gauti protokolą ir susimokėti baudą. Mes kalbame apie eismo dalyvių atsakingumą. Turime problemų su pėsčiaisiais, automobilių vairuotojais, kurie nepaiso pareigų pėstiesiems. Pagal profesines sąjungas kiekvienoje perėjoje galima būtų pastatyti po policijos pareigūną ir tikėtina, ten neįvyks nelaimių, bet ar neturėtume mokyti, ugdyti pačių eismo dalyvių atsakomybės?
Jie turėtų atsakingai dalyvauti eisme, pirmiausia patys dėti pastangas saugiai dalyvauti eisme, rūpintis savimi, dėvėti atšvaitus, einant per perėją įsitikinti, kad nebus kliuvinių. O vairuotojams – jausti atsakomybę ir pareigas pėstiesiems.
– Vairuotojai nejaučia atsakomybės sėsdami už vairo neblaivūs, kas dažniausiai būna pasprukimo, nestojimo, kai vyksta reidas, priežastimi. Nuo 2017 m., įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, vairavimas apsvaigus yra kriminalizuotas. Ar kriminalizavimas veikia taip, kaip turėtų veikti?
– Sunku pasakyti. Mažiau apsvaigusių vairuotojų skaičius sumažėjo, be abejo, ne tiek ženkliai, tačiau beveik 5 tūkst. neblaivių vairuotojų, kurie įpūtė daugiau negu 1,5 promilės, tikrai verčia sunerimti ir ieškoti naujų metodų, kaip neblaivaus vairuotojo sąmonę pasiekti, kad jis taip nesielgtų.
– Kas tai galėtų būti?
– Aplinka. Aplinkiniai žmonės, bendruomenė, šeimos nariai – kažkas mato, kada žmogus sėda prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Jį sustabdyti, neleisti jam taip elgtis.
– Bet nesustabdo. Ir dabar galėtų tai daryti. Gal dar griežtesnių baudų reikia?
– Nemanau, kad reikia baudų griežtinimo. Netoleravimas tokio elgesio. Lygiai taip pat mobilių įrenginių naudojimas. Atrodo toks nelabai pavojingas pažeidimas, tačiau pasekmės, kurios gali kilti per 2 sekundes, kai vairuotojas bando paskaityti žinutę, gali būti tragiškos.
– Dėl ko įvyksta tragiškos avarijos, kai vairuotojas neblaivus: vairuotojas sėda už vairo neblaivus, žinodamas, kad netgi jeigu jį baus, jis turi galimybę išvengti atsakomybės, nes yra laidavimas.
– Tai nėra atsakomybės išvengimas. Tai yra tam tikra nuobauda, atsakomybė.
– Bet jis nesėda už grotų, kas galbūt tikrai pakeistų jo mąstymą.
– Ir už tokį pažeidimą nusikalstamos veikos yra atsisėdusių už grotų. Berods apie 300. Šioje vietoje labai svarbus visuomenės požiūris, kad mes netoleruotume. Sėdint keleivio sėdynėje, kiek kartų vairuotoją įspėjote apie mobilaus telefono nesinaudojimą? Kalbant su žmonėmis gaunu atsakymus: jo reikalas, jis naudojasi.
Bet jūs sėdit, važiuojate tame pačiame automobilyje, jis, taip elgdamasis, rizikuoja. Galbūt reikia įspėti, kad sustotų, atliktų savo pokalbį ir toliau važiuoti. Čia mūsų visų požiūris. Apie tą patį neblaivių vairuotojų dalyvavimą eisme – ne kartą teko girdėti pakankamai atsakingas pareigas užimančius žmones, kurie buvo sulaikyti neblaivūs už vairo.
Bendruomenės pozicija yra tokia: jis važiuoja kartais neblaivus, bet jis yra geras žmogus, jis padeda mums, nieko baisaus, kad jis iš darbo namo grįžta neblaivus automobiliu. Toks toleravimas ir užaugina vairuotojus, kurie įpučia daugiau nei 1,5 promilės ir kurie užmuša, atsitrenkdami į stulpą, keleivius, ir užsimuša patys.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
