Daugelis su ja automobilį įregistruoja „Regitroje" be jokių problemų, bet jei paaiškėja, kad automobilis turi defektų ar dar blogiau yra vogtas, tikrasis pardavėjas „nusiplauna“ nuo bet kokios atsakomybės.
Sulaukė patikrinimų
Jeigu paaiškėja, kad mašina turėjo rimtų defektų, pirkėjas netenka galimybės prisiteisti žalos.
Naudotų automobilių pardavėjams tai yra naudinga ir dėl dar vienos priežasties. Klientui pasirašius pirkimo-pardavimo dokumentą su dar iki jų buvusiais savininkais, prekeiviai išvengia pelno mokesčių.
Atidūs pirkėjai į tai jau seniai atkreipė dėmesį. Žmonės kalbėjo, kad tokia šešėlinė tvarka neturėtų būti toleruojama ir stebėjosi teisėsaugos abejingumu.
Galiausiai kontrolės priemonių šių birželio mėnesį ėmėsi jungtinės Kauno kriminalinės policijos ir Kelių policijos valdybos pareigūnai, taip pat apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės darbuotojai.
Vos per savaitę buvo pradėta net 14 ikiteisminių tyrimų dėl dokumentų klastojimo.
Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrieji automobilių pardavėjai savęs neidentifikuoja ir gavę pajamas išvengia privalomų mokesčių.
Patikrinimai vyko ir kituose miestuose, bet pareigūnų pasirodymą Kaune labai greitai pajuto didžiausiame šalies automobilių turguje dirbantys prekeiviai.
Įžvelgė neteisybę
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pripažino, kad valstybės institucijų vykdytos kontrolės priemonių akcijos sutrikdė prekeivių darbą.
Jo žiniomis, pareigūnai stabdė autovežius pasienyje ir nustatinėjo, kas yra gabenamų automobilių savininkai, o kitą kartą tikrino, ar transporto priemonė neturi laisvo „kauferio“, t.y. vokiškos pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje nėra įrašytas pirkėjas.
V. Naujanis suprato, kodėl buvo vykdoma akcija dėl „kauferių“, tačiau pastebėjo, kad eilinio vartotojo atžvilgiu tai nėra teisinga.
„Jei aš kaip pirkėjas ateinu registruoti automobilio su tais dokumentais ir sukurta istorija, kad neva pats jį pirkau, nesuprantu, kodėl tai yra blogai?
Man juk nebūtina važiuoti į Vokietiją, kad galėčiau įsigyti mašiną – galiu tai padaryti ir internetu“, – komentavo direktorius.
Kokia sutartis – gera?
Pašnekovas pastebėjo, kad tuomet automobilis taip pat atvažiuos į „Regitrą“ su „kauferiu“.
Skirtumas tik toks, kad tai bus tikroji pirkimo–pardavimo sutartis.
„Jeigu aš pasakysiu, kad tikrai pats ten buvau arba pats atlikau bankinį pervedimą, viskas bus gerai. Bet jeigu prasitarsiu, jog „kauferį“ man davė lietuvis – iškart problemos“, – komentavo V. Naujanis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje pirkdami automobilį iš fizinio asmens lietuviai sumoka pinigus, o kaip nuosavybės įrodymą gauna du techninius pasus.
Anot pašnekovo, pirkimo–pardavimo sutarties pavyzdinių blankų vokiečiai įprastai neturi, todėl juos pildo tiesiog ant pasitaikiusio popieriaus lapo.
„Kadangi pas mus į tokias sutartis būdavo žiūrima kreivai, pirkėjai „kauferius“ perrašydavo į spausdintinį variantą.
Tik tiek, kad perrašoma dažnai būdavo įmonės arba kito asmens vardu“, – prasitarė V. Naujanis.
Atlaikė ne visi
Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu kai kurie prekeiviai pradėjo piktnaudžiauti tokių sutarčių naudojimu.
Taip pat neatmetė galimybės, kad dėl to jomis ir susidomėjo teisėsauga.
V. Naujanis pasakojo, kad akcijos priemonių savaitę pardavėjams „Regitroje“ sekėsi skirtingai – vienų pirkėjai be problemų susitvarkė dokumentus, o kitiems dėl „kauferių“ iškilo rimtų nemalonumų.
