Prie įprastų kamščius sukeliančių veiksnių prisideda ir intensyvūs kelio remonto darbai bei pasikeitęs eismo reguliavimas svarbiose transporto arterijose.
Draudikai savo ruožtu siūlo ne tik nusiteikti rudeniniams kamščiams bei padidėjusiam chaosui kelyje, bet ir pamėginti iš anksto užsitikrinti, kad atėjus rugsėjui laiko kamščiuose praleistumėte mažiau.
Pirmieji spūsčių ženklai
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad pirmieji spūsčių ženklai ima ryškėti jau rugpjūtį.
„Šiemet didžiųjų miestų gyventojai net ir vasarą nuo transporto spūsčių atsikvėpė tik iš dalies. Svarbios eismo arterijos buvo intensyviai remontuojamos, todėl net ir transporto srautams sumažėjus kamščiuose pastovėti vis tiek teko.
O rugpjūtį jau jaučiamas natūralus eismo pagyvėjimas – į miestus atvyksta studentai, prieš mokslo metų pradžią mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai pradeda didįjį apsipirkimo maratoną, veža vaikus į poliklinikas.
Užsitęsę kelių eismo darbai bei dideli karščiai situacijos tikrai nepagerina“, – pagrindines kamščių priežastis vardija A. Žiukelis.
Pasak jo, išsiblaškymas bei atsipalaidavimas prie vairo, tampa ne tik kamščių, bet ir smulkių, tačiau skaudžių nelaimių priežastimi.
„Vasarą eismo įvykių pobūdis keičiasi dėl natūralaus sezoniškumo, tam įtakos turi ir karščiai, ir didmiesčiuose pagausėję turistų srautai. Tad „persijungti“ į rudens vairavimo režimą siūloma jau rugpjūtį.
Tai ypač aktualu jauniems, į naują miestą gyventi persikėlusiems vairuotojams, kuriems būtent dabar rekomenduojama išsibandyti patikimiausius maršrutus.
Eismo senbuviams taip pat siūlyčiau neužsimiegoti ir nuolat stebėti pasikeitimus bei eismo reguliavimo naujoves.
Tarkime, vadinamajame „pedagoginio“ žiede, pasižyminčiame itin intensyviu eismu, nuo rugpjūčio įsigalioja naujas ženklinimas“, – aiškina A. Žiukelis.
Kaip sugaišti mažiau laiko?
Specialisto teigimu, rugpjūtis – tinkamiausias laikas iš anksto užsitikrinti, kad atėjus rugsėjui mažiau laiko praleisite kamščiuose.
„Suprantu, kad tokią galimybę turi ne visi, tačiau bent jau biurų darbuotojams patarčiau dabar pradėti tartis su darbdaviais dėl lankstesnio darbo grafiko rugsėjo mėnesiui.
Nemažai darbuotojų, ypač dirbančių vien su kompiuteriu ar telefonu, tikrai galėtų bent dalį laiko dirbti iš namų arba susidaryti individualų darbo grafiką, kuris padėtų išvengti stovėjimo spūstyse.
Srautams susibalansavus ir chaosui keliuose nurimus galima grįžti ir prie įprastų darbo valandų“, – pataria ekspertizių skyriaus vadovas.
Pasak jo, automobilių, kuriais keliauja vos po vieną keleivį, skaičius didžiųjų šalies miestų gatvėse tikrai yra labai didelis.
„Matome, kad situacija keičiasi labai pamažu – vis dar labai daug vairuotojų automobiliu naudojasi pavieniui, retai susitaria su kolegomis, o ir ant dviračio ar į viešąjį transportą sėsti nesiryžta.
Atrodo, kad įsigalėję stereotipai tokie stiprūs, kad dalis žmonių net nepamėgina pasinaudoti viešuoju transportu, kuris dėl atskirų ir gerokai laisvesnių eismo juostų trumpiau stovi spūstyse.
Norisi paskatinti šią alternatyvą išmėginti, nes tie, kurie pasiryžta, paprastai būna maloniai nustebinti“, – pastebi A. Žiukelis.
Skubėdami pablogina situaciją
A. Žiukelio teigimu, pačių vairuotojų elgesys taip pat prisideda prie chaoso gatvėse ir spūsčių susidarymo.
Paprastai siekiant greičiau pravažiuoti miestą situacija tik pabloginama ir tai pasireiškia keturiais pagrindiniais manevrais.
„Pirmas patarimas ir taisyklė – neblokuokite sankryžų. Tai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir vienas labiausiai spūstis miestuose didinančių veiksnių.
Jokiu būdu nereiktų įvažiuoti sankryžą, jei nesate tikri, kad įveiksite ją nesustoję.
Kai bandoma prašokti sankryžą, o jos viduryje tenka sustoti taip užblokuojant eismą kone visomis kryptimis, o pūstys gretimose gatvėse iš karto ilgėja“, – perspėja specialistas.
Dar vienas populiarus, judėjimo iliuziją sukeliantis, o iš tiesų tik spūstis didinantis veiksmas – nardymas tarp juostų.
„Visi yra susidūrę su transporto priemone, kuri spūstyje bando nuolat judėti – keisti eismo juostas, manevruoti.
Nors tam šokinėjančiam gal ir atrodo, kad viskas vyksta labai greitai, tačiau realiai toks elgesys kelis kartus padidina eismo įvykių rizika ir stabdo automobilių srautą.
Be to, eksperimentais patvirtinta, kad taip elgiantis laiko nesutaupoma ir galiausiai visi susitinka prie to paties šviesoforo, o štai degalų sunaudojama kur kas daugiau“, – aiškina A. Žiukelis.
Dažnai daro vieną klaidą
Specialistas nerekomenduoja ir mėginti pergudrauti kitus eismo dalyvius trumpinant kelią per kiemus ir automobilių stovėjimo aikšteles.
„Toks manevras dažnai nesaugus, o ir greičio požiūriu nebūtinai efektyvus. Mano pasiūlymas būtų daugiau dėmesio skirti greitam pajudėjimui prie reguliuojamų sankryžų.
Pastebiu, kad nemažai vairuotojų prie šviesoforų užsižiopso, laiku nepajuda ir taip stabdo eismą.
O juk dažnai važiuojant tuo pačiu maršrutu tikrai įmanoma įsiminti net ir šviesoforų veikimo ciklus, ir jau iš anksto pasiruošti įvažiavimui į sankryžą.
Žinoma, būtina laikytis saugaus atstumo ir judėjimo greičio, tačiau dirbtinai stabdyti srautų piko metu tikrai nederėtų“, – pastebi draudimo kompanijos atstovas.
