Atlikus „Lyčių lygybės liniuotės“ apklausą, direkcijai skirti 7,29 balai iš 10. Lyčių lygybė institucijoje analizuota šešiose srityse. Geriausiai ją darbuotojai įvertino organizacijos kultūros, mažiausias vertinimas skirtas darbo sąlygų srityje.
Lietuvos automobilių kelių direkcijoje dirbančių moterų ir vyrų skaičius šiuo metu labai panašus (47 proc. moterų ir 53 proc. vyrų).
„Lyčių lygybės liniuotės“ apklausoje dalyvavo 59 asmenys (56 proc. iš jų moterys, 44 proc. – vyrai). Nors tyrimas nėra reprezentatyvus, jis padėjo atskleisti įstaigoje vyraujančias tendencijas.
Tyrime įsidarbinimo ir paaukštinimo srityje didelių skirtumų pagal lytį nėra. Beveik 73 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka, kad šioje darbovietėje jie turi realias galimybes kilti pareigose. Taip atsakė apie 73 proc. moterų ir vyrų. Darbo sąlygų kategorijoje 66 proc. moterų ir 50 proc. vyrų sutinka, kad darbo metu galėtų pasiimti laisvą valandą, skirtą šeimos reikalams.
Atsižvelgiant į šią statistiką, darbuotojams rekomenduojama dažniau priminti apie galimybes derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Teisės ir personalo skyriaus patarėjos Rasos Bartnikienės, siekiant darbuotojų darbo ir šeimos derinimo principo įgyvendinimo, kaip tik šiuo metu kuriama šeiminių ir darbo įsipareigojimų politika, padėsianti lanksčiau derinti darbą su laisvalaikiu, o taip pat daugiau laiko praleisti su šeima, dirbti slaugant sergančius vaikus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojų pasiteiravus, ar per pastaruosius dvejus metus jie sulaukė nemalonių komentarų apie savo išvaizdą, kūno formas ir panašių priekabių, 88 proc. jų atsakė „Ne“. Šiuos duomenis išanalizavus pagal lytį, pastebėta, kad tokių pastabų iš kolegų sulaukė 12 proc. moterų. Apklausoje dalyvavusiems vyrams nieko panašaus anksčiau girdėti neteko.
Atlyginimo ir vertinimo srityje pastebėta, kad dauguma darbuotojų nemano, kad lytis turi įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Taip galvoja beveik 73 proc. respondentų. Vaiko priežiūros atostogose buvo apie ketvirtadalis apklaustų moterų ir tik 4 proc. vyrų. Tarnybos lygių galimybių integravimo specialistai pataria ištirti, kodėl atotrūkis toks didelis ir imtis priemonių, kad jis mažėtų.
Apskritai, daugiau nei pusė apklaustųjų iš dalies arba visiškai sutinka, kad lyčių lygybė yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos vertybė, šią nuomonę vyrai palaiko labiau nei moterys. Be to, įstaigoje yra paskirtas atsakingas asmuo, kuruojantis lygių galimybių įgyvendinimo klausimą.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi šios įstaigos iniciatyva įsivertinti „Lyčių lygybės liniuote“. „Sistemiškai integruojant lyčių lygybę į savo organizacijos veiklą, pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kokia yra dabartinė situacija. Direkcijos vadovybė jau žengė šį žingsnį, tad matome, kad padėtis nebloga, bet tobulėti dar yra kur. Būtent todėl linkiu ir toliau judėti tinkama kryptimi“, – sako ji.
„Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos siekis – darnus ir draugiškas kolektyvas, kuriame kiekvienas darbuotojas jaučiasi saugus, mato galimybes tobulėti. Nors dar tobulėti yra kur, labai džiaugiamės įvertinimo rezultatu, kuris yra pakankamai aukštas, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis institucijomis. Šis tyrimas mums padėjo identifikuoti silpnąsias, tobulintinas ir stipriąsias darbo sąlygų Kelių direkcijoje sritis“, – kalbėjo įstaigos l. e. p. direktorius Vitalijus Andrejevas.
„Lyčių lygybės liniuotė“ – tai įrankis, kuriuo viešo ir privataus sektoriaus organizacijos gali įsivertinti lyčių lygybės situaciją savo darbovietėje. Ji matuojama balais nuo 1 iki 10, kai 1 reiškia visišką nelygybę, o 10 – visišką lygybę.
Nuo 2017 m. Darbo kodeksas įtvirtina visų darbdavių pareigą įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Organizacijos, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Pareigą užtikrinti lygias darbuotojų galimybes numato ir Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.
