Rugsėjį buvo remontuojama viena Česlovo Radzinausko tilto, geriau žinomo kaip Lampėdžių tiltas, pusė, o vos jam pasibaigus, nuo rugsėjo 27 dienos, darbininkai persikėlė į kitą pusę.
Tuo tarpu aktyviai naudojamame kelyje nuolat formuojasi spūstys. Kauniečių teigimu, jos didžiausios piko metu – apie 8 valandą ryto ir 18 val. vakare. Bet nenutrūkstamos automobilių eilės čia stovi ir viduryje dienos, ir vėliau vakare.
Trečiadienio vakaras taip pat buvo ne išimtis – vos judanti automobilių eilė nuo tilto driekėsi gerokai už posūkio į Akademiją ir siekė net Miriniškius.
„Stovėjau dvi valandas. Ten tik keli kilometrai, bet niekaip neapvažiuosi, kiti dar lenda. Nesuprantu, kodėl tokio remonto nebuvo galima daryti vasarą“, – lrytas.lt rašė kaunietė Ieva apie dar pirmadienio rytą spūstyje iššvaistytą laiką.
Toks klausimas kyla ne vienam spūstyje įstrigusiam vairuotojui, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija tiesiai nepaaiškino, kodėl vis tik buvo pasirinktas toks metų laikas.
„Kadangi keliuose vykdomi remonto darbai yra sezoninio pobūdžio, projektai įgyvendinami nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Natūralu, kad visko padaryti tik per vasarą yra neįmanoma.
Kelių direkcija visuomet ieško būdų, kuriais darbų vykdomuose ruožuose būtų užtikrintas kuo sklandesnis susisiekimas. Tačiau ne visuomet įmanoma užtikrinti itin patogias ir komfortiškas eismo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju – dėl darbų pobūdžio specifiškumo, leisti transporto eismą remontuojama tilto dalimi negalima, kadangi tilto deformacinių pjūvių vietoje yra išpjaunamos gilios ertmės, kuriose keičiami tilto konstrukcijos elementai.
Dėl šios priežasties eismas gali vykti tik viena eismo juosta, kol darbai atliekami vienoje pusėje. Pertraukose tarp darbų antrosios juostos atidaryti taip pat nėra galimybių, kadangi jokiu būdu negalima apkrauti deformacinio pjūvio konstrukcijos tol, kol pilnai nėra sustingęs betonas. Tokiu būdu mes siekiame maksimaliai aukštos darbų kokybės ir statinių tarnavimo laiko“, – aiškino LAKD atstovas Saulius Jansonas.
Kaip vieną iš galimybių išvengti spūsčių jis siūlė važiuojantiems į Kauną ar Vilniaus kryptimi sukti pro Akademijos miestelį Noreikiškių kryptimi, Kauno link, bet neslėpė, kad galimybių aplenkti spūstį – nedaug.
