Nenori išskirtinių teisių
Visi į akciją atvykę žmonės vežimėliuose pabrėžė, kad neįgaliųjų vietų užstatymo problema – rimta. Tai trukdo jų galimybėms keliauti, būti kartu su visais.
Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos atstovė Valentina Teleišienė vairuoja pati. Ji sako, jog pasistatyti automobilį prie prekybos centrų būna sudėtinga. Be to, neretai tenka sulaukti ir nemalonių pažeidėjų replikų. „Pasakiusi pastabą, išgirstu „gražių“ dalykų, necenzūrinių žodžių. Ypač aktyvios būna blondinės, kurios nesibodi ir vidurinio piršto parodyti, pasityčioti“, – nuoskaudas lieja moteris.
„Savarankiško gyvenimo“ asociacijos narė vilnietė Monika pati nevairuoja, ją automobiliu vežioja vyras. Pasak moters, užstatytos neįgaliųjų vietos – didelė bėda. „Pastebiu ir tam tikrą psichologinį momentą. Kartais atvažiuoji prie prekybos centro ir randi tris neužimtas vietas, bet kai vienoje jų pasistatai automobilį, matai, kaip greitai užsipildo ir kitos dvi. Be to, ant automobilių tenka matyti daug keistų, niekur nematytų neįgaliojo ženklų, kurie veikiausiai įsigyti artimiausiame turguje ir nesuteikia teisės palikti automobilio neįgaliam žmogui skirtoje vietoje“, – sako Monika.
Akcija neapsiėjo ir be dar vieno aktyvaus „Savarankiško gyvenimo“ nario Martyno Vitkaus. Vaikinas turi tiek regos, tiek judėjimo negalią. „Dažnai paprašau draugų, kad nuvežtų į mokymo, gydymo įstaigas. Būna labai sudėtinga, kai neįgaliųjų vietos užstatytos – tenka eiti toli, brautis pro sustatytus automobilius. Žmonėms atrodo – kas čia tokio, aš sustojau tik trumpam. Tačiau iš tiesų tai – didelis apsunkinimas neįgaliesiems. Aš dar galiu vaikščioti, įveikti ir siauresnius praėjimus. Tačiau ką daryti tam, kuriam reikia iš automobilio išsikelti vežimėlį, laviruoti tarp sustatytų mašinų?“ – retoriškai klausia M. Vitkus.
Andrius Kazokas į Kauną atvyko net iš Telšių. Vyras vairuoja jau dešimt metų. „Šiokią dieną prie prekybos centro ar kurios nors įstaigos pasistatyti automobilį dar įmanoma, bet prieš šventes nelieka jokių šansų. Štai prieš praėjusias Kalėdas atvažiavau į Kauno „Akropolį“ apsipirkti. Apsukau aplink aikštelę bent penkis ratus, tačiau visos neįgaliųjų vietos buvo užimtos“, – pasakoja vyras.
Tąkart jam teko išlipti iš automobilio pirmoje pasitaikiusioje vietoje. Apie situaciją Andrius pranešė prekybos centro informacijos darbuotojams, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. „Nejaugi taip sunku per mikrofoną paskelbti, kad automobiliai būtų patraukti iš neįgaliesiems skirtų vietų? Po dviejų ar trijų valandų išėjęs iš „Akropolio“ radau juos tose pačiose vietose. Ir tai tikrai nebuvo tos transporto priemonės, kokias įsigyja vidutines pajamas gaunantys žmonės – neįgaliųjų vietas užėmė džipai, limuzinai. Pastebėjau: kuo prabangiau atrodo automobilis, tuo dažniau jį galima pamatyti neįgaliesiems skirtoje vietoje“, – pabrėžia A. Kazokas.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovas Ričardas Dubickas sako, kad tokie žmonės neretai pasityčioja iš neįgaliųjų atsainiai mestelėdami: „O gal po kelių dienų ir aš būsiu neįgalus“... „Kas žino, galbūt šie žmonės taip pat turi kažkokią negalią, jie jaučiasi sergą kažkokiomis nematomomis ligomis, patys sau jas įsikalbėję? Juk yra toks psichikos sutrikimas, dar vadinamas Miunhauzeno sindromu. Gal tai – šių žmonių problema?“ – ironizuoja R. Dubickas.
Visų akcijoje dalyvavusių neįgalių žmonių teigimu, panašios akcijos labai reikalingos. „Reikia parodyti, kad mes esame, kad automobilių statymo vietos mums būtinos. Ir rengti panašias akcijas reikia ne retsykiais, o periodiškai, kad kuo daugiau vairuotojų pasimokytų, suprastų, kokį blogą darbą daro užimdami neįgaliojo vietą“, – kalba V. Teleišienė.
Teisinasi ir atsiprašinėja – ne visi
R. Dubickas primena, kad statyti automobilį neįgaliojo vietoje turi tik tie žmonės, kurių darbingumo lygis nuo 0 iki 30 proc. Ričardas pademonstruoja ir visoje Europoje galiojančią Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, pabrėžia, kad ji suteikia teisę pasistatyti automobilį neįgaliajam skirtoje vietoje.
Jo teigimu, Lietuvoje – apie 250 tūkst. negalią turinčių žmonių, tačiau nėra statistikos, kiek iš jų turi korteles, suteikiančias galimybę statyti automobilius specialiose vietose. R. Dubickas pabrėžia, jog šiuo metu neįgaliesiems įrengtų vietų netrūktų, jei jų neužimtų tokios teisės neturintys žmonės. „Mes, neįgalieji, nenorime jokių išskirtinių teisių, norime tik to, kas mums priklauso. Ar tai privilegija – sėdėti neįgaliojo vežimėlyje? Jei norite tokios privilegijos, galiu tik palinkėti – te jūsų svajonė išsipildo...“ – sarkastiškai kalba R. Dubickas.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai pasidžiaugia, kad Kauno policininkai siūlymą surengti akciją priėmė labai geranoriškai. Darbuotis kartu su neįgaliaisiais atvyko keturi policijos ekipažai. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė sako, kad panašių akcijų mieste labai trūksta. „Neįgaliųjų vietos vis dar užstatomos tiek prie prekybos centrų, tiek prie medicinos ar kitų įstaigų. Baudžiame pažeidėjus, tačiau visus sužiūrėti sunku“, – sako policininkė.
Pirmiausia akcijos dalyviai apžiūrėjo prie „Akropolio“ prekybos centro įrengtas stovėjimo aikšteles. Jau pirmajame aukšte – ne vienas netinkamai pasistatytas automobilis. Kai kurie – visai be lipdukų ar paliktų dokumentų, kai kuriuose – neįgalūs žmonės, tačiau neturintys teisės statytis automobilio specialioje vietoje.
Vairuotojų reakcijos – įvairiausios. Kai kurie nuoširdžiai susikrimtę ir teigia nežinoję, jog palikę automobilį neįgaliajam skirtoje vietoje padarė pažeidimą. Šeima, kur abu sutuoktiniai turi negalią, vis dėlto negali pateikti dokumento, kuris suteiktų teisę palikti automobilį specialioje vietoje. Bet jiedu nuoširdžiai atsiprašo visų, gailisi ir sako, kad informacijos apie tai, kokias galimybes suteikia neįgaliojo pažymėjimas, labai trūksta. Neįgalieji vairuotojui įteikia akcijos kortelę, o policija šįkart apsiriboja įspėjimu.
Kiti pažeidėjai elgiasi gerokai įžūliau. Jauna pora teigia atvežusi į prekybos centrą močiutę, kuri prastai mato, nors palikti automobilį neįgaliajam skirtoje vietoje teisės jie neturi. Vyras ginčijasi ne tik su akcijos dalyviais, bet ir su policininkais, todėl pareigūnai jam surašo teisės aktų pažeidimo protokolą.
Dar labiau papiktina prie pat įėjimo į prekybos centrą krovininį mikroautobusą pasistatęs siuntų tarnybos vairuotojas. Jis nė nemano aiškintis ar teisintis. Jauno vairuotojo teigimu, teisę palikti automobilį neįgaliųjų statymo vietoje siuntų tarnyba turi. „Toks mano darbas. Privalome siuntas pristatyti laiku. Mes taip pat skubame“, – aiškina itin nedraugiškai nusiteikęs vairuotojas. Š. Dzimidaitė pabrėžia – jokios tarnybos neturi teisės palikti automobilio neįgaliesiems skirtoje vietoje net trumpam laikui.
Dar vienas iš neįgaliojo vietos jau išvažiuojantis vaikinas atkiša tarsi ir tinkamą neįgaliojo pažymėjimą. Jį paėmęs R. Dubickas pastebi, kad kita pažymėjimo pusė – tuščia. Dokumentas akivaizdžiai padirbtas. Vairuotojas šypteli – policija jo patikrinti nesuspėjo, jis šįkart „praslydo“. Tačiau kitąsyk galbūt nebus toks drąsus ir įžūlus, gerai pagalvos prieš pasinaudodamas fiktyviu dokumentu.
Pažeidėjų mažėja
Š. Dzimidaitė pabrėžia, kad policija nuolat baudžia ne vietoje automobilius statančius vairuotojus. Per praėjusių metų devynis mėnesius pažeidėjams surašyti 108 protokolai, šiemet per tą patį laikotarpį – 86. Bauda, kurią privalo sumokėti pažeidėjai, sudaro nuo 30 iki 90 eurų.
„Girdime vis tuos pačius vairuotojų pasiteisinimus – pasistačiau automobilį neįgaliojo vietoje tik trumpam, atvežiau ligonį. Tačiau norėčiau priminti, kad palikti automobilį neįgaliojo vietoje turi tik žmonės, kuriems tokią teisę garantuoja Kelių eismo taisyklės. Visus kitus laikome pažeidėjais“, – sako Š. Dzimidaitė.
Akcija Kaune vyko ne tik prie „Akropolio“ prekybos centro, bet ir kitose miesto vietose – Urmo miestelyje, prie prekybos centrų „Maxima XXX“, „Mega“ ir „Molas“, Kauno miesto poliklinikos Dainavos skyriaus. Daugiausia pažeidėjų pastebėta prie „Akropolio“. Čia įžūliausiems pažeidėjams surašyti trys protokolai, o devyni vairuotojai įspėti.
„Protokolus surašėme tiems, kurių automobiliai neženklinti, kurie neturėjo teisės transporto priemonių statyti neįgaliojo vietose, be to, dėl savo poelgio nesigailėjo, elgėsi įžūliai. Tiems, kurie taisykles pažeidė tik iš dalies, pakako įspėjimų. Tikimės, kad šie žmonės suprato elgęsi blogai ir daugiau taip nedarys“, – sako Š. Dzimidaitė.
Jos teigimu, šįkart vykdyta akcija buvo skirta ne bausti, o atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliuosius: „Judėjimo ar kitą sunkią negalią turintys žmonės susiduria su problemomis apsipirkdami, patekdami į įstaigas, poliklinikas, vaistines. Artėja žiema, užsnigtais, apledėjusiais takais jiems važiuoti bus dar sunkiau. Gaila, bet ne visi supranta, kaip jiems tai sunku. Jiems reikia platesnės vietos, kad galėtų išsikelti ir įsikelti vežimėlį. Skatinčiau visus susimąstyti, tapti socialiai atsakingesniems. Naudodamasi proga, kreipiuosi į vairuotojus: džiaukitės gyvenimu, vairuokite saugiai ir dėkokite likimui, kad tai – ne jūsų vieta...“
