Tai vairuotojams gero nežada, nes reikalavimai nukreipti ne į kelio eksploatavimo kokybės vertinimą, o į procentus bei milimetrus.
Iki pastarųjų metų lietuviški reikalavimai projektams, dokumentams ir kelių statybos kokybei buvo paremti Vokietijoje galiojančiais reikalavimais, bet nuo šių metų liepos mėnesio jie buvo taip sugriežtinti, kad dabar mūsų keliams turėtų neprilygti jokios kitos šalies keliai.
Vis tik realybėje tokie reikalavimai kelių remontą tik pabrangina ir pasunkina, o kokybę lemia visai kiti dalykai, aiškino VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas.
Dėmesys – ne kokybei
Pasak V.Puodžiuko, esminis dalykas, kuo skiriasi naujieji lietuviški reikalavimai, yra tai, kad Vokietijoje ir daugumoje kitų šalių leidžiami didesni nukrypimai, akcentuojant eksploatacinius rodiklius.
„Pas mus dabar orientuojamasi į kiekių apskaitą – kiek asfalto paklota kūbais, kvadratais, centimetrais, jo storis ir panašiai. Tai yra rodikliai, kurie nusako medžiagų kiekį, sutankinimo rodiklį. Tuo tarpu dauguma kitų šalių orientuojasi į eksploatacinius rodiklius – kelio lygumą, sukibimo koeficientą, eismo kokybę įvertinančius rodiklius.
Jie leidžia didesnius nukrypimus, nes jei mes klojame naują asfalto dangą, galime siekti arba atkartoti esamą paviršių, paklodami vienodai storą sluoksnį, arba išlyginti tą paviršių. Išlygindami, be abejonės, mes kai kur gausime storiau, kai kur ploniau“, – aiškino pašnekovas.
Vairuotojams svarbesni būtent eksploataciniai kelio duomenys, nes nuo jų priklauso, kaip malonu važiuoti.
Naują kelią reiktų griauti
V.Puodžiukas tvirtino, kad visame pasaulyje kelių valdymo sistemas įprasta grįsti kelių naudojimo rodikliais ir apgailestavo, kad dabar Lietuvoje labiau įprasta kontroliuoti, kiek asfalto paklota, o ne koks rezultatas pasiektas. Jis pabrėžė, kad šiuo atveju „daugiau“ tikrai nereiškia „geriau“.
„Priimant kelią neturėtų skaičiuoti, kiek to asfalto buvo paklota. Tai nesvarbu. Svarbu, ar tas kelias pakankamai stiprus, ar jo stiprumo savybės atitinka apkrovas ir labai svarbu, ar jis yra lygus, nes jei jis nelygus, tada didėja transporto, degalų sąnaudos ir net eismo saugumo problemų atsiranda“, – tvirtino V.Puodžiukas.
„Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui Audronius Šereika patvirtino, kad dėl griežtesnių nei Vakaruose reikalavimų kyla bereikalingų problemų, todėl kelių taisymas užtrunka ilgiau.
Pavyzdžiui, Vokietijoje reikalaujamas 94 proc. asfalto sutankinimas, o Lietuvoje nuo šių metų – 95 proc. Tai pasiekiama kelią spaudžiant volais.
„Įprastai kelias sutankinamas 98-99 proc., išskirtiniais atvejais – 96 proc. Bet žemutinė riba, nuo kada laikoma broku, buvo 94 proc., o dabar pasidarė 95 proc. Skirtumas nedidelis, bet supraskite teisingai – yra paklaidos. Jos yra ir laboratorijose, ir kitur. Jei rezultatas 94,8 proc., kelias nebepriimamas. Tolerancijos nėra. Tokia asfalto danga turėtų būti lupama ir perklojama iš naujo“, – aiškino jis.
Nori kokybės
Naujo asfalto išmetimas ir pakartotinis kelio tiesimas būtų didelis lėšų švaistymas, bet dabar kelininkai neturėtų kito pasirinkimo, nors A.Šereikos žiniomis, yra pagal senus reikalavimus pastatytų, dar mažesnio sutankinimo ruožų, kurie išliko puikios būklės daugiau nei 10 metų.
Pasak pašnekovo, griežtesni reikalavimai asfalto įrengimo taisyklėse buvo įvesti netikėtai, nepasitarus nei su kelininkų asociacija „Lietuvos keliai“, nei su įmonėmis. Juolab kad kelius tiesiančios bei remontuojančios įmonės ir taip suteikia 5-7 metų garantijas.
„Ne šitoje vietoje yra žiūrima. Pradėkime kalbėti nuo kokybės, o kokybė priklauso nuo teisingai parinktų medžiagų ir padarytų projektų. Jei yra teisingai parenkamos medžiagos, teisingai padaromas projektas, tai keliai stovi ir sėkmingai eksploatuojami daugybę metų.
Bet jei padaromas pigus projektas, o paskui viskas suverčiama rangovui, tai suprantate, vienas negali būti atsakingas už viską“, – tvirtino jis.
Sumokės gyventojai
Papildomi suvaržymai kelininkams buvo įteisinti šįmet, po to kai garsiai nuskambėjo Susisiekimo ministerijos rasti per plono asfalto sluoksnio atvejai. Tačiau vietoje to, kad būtų vykdoma griežtesnė kontrolė statybų metu, buvo gerokai sugriežtintos kelių įrengimo taisyklės.
V.Puodžiukas neslėpė, kad už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. „Įmonės prisitaikys. Jos turi našią ir labai kokybišką, šiuolaikišką klojimo techniką. Tiesiog kaina padidės“, – tvirtino jis.
Pasak specialisto, Lietuvoje naudojama vakarietiška kelių tiesimo technika kurta taip, kad tiestų kuo lygesnį kelią ir pritaikyta kitose šalyse, kaip Vokietijoje, galiojančioms normoms. Todėl bandant įtilpti į naujus lietuviškus reikalavimus, tikėtina, kelių remontas dar pabrangs.
