Lrytas.lt sulaukė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų klubo laiško, kuriame rašoma, kad jau šeštadienį, gegužės 11 dieną, važiuojant per tiltą buvo jaučiama vibracija.
Apie tai vairuotojas informavo Bendrąjį pagalbos centrą ir „Grindą“, tačiau iš pradžių niekas neskubėjo imtis jokių veiksmų.
Pajuto stiprią vibraciją
Vilnietis atkreipė dėmesį į nelygią tilto kelio dangą ant tilto. Važiuodamas automobiliu jis iš pradžių išgirdo dunkstelėjimą, o duslintuvas pasiekė metalines tilto konstrukcijos dalis.
„Išlipę pajutome, kad važiuojant automobiliams kyla stipri vibracija. Be to, svarbus tilto būklės rodiklis yra ir pasislinkę turėklai“, – dėstoma laiške.
Sekmadienį, gegužės 12 diena, tam pačiam vilniečiui vėl teko važiuoti pro Liubarto tiltą. Šį kartą nuo tilto konstrukcijos visiškai šalia automobilio nukrito betono gabalas.
„Kadangi po tiltu stovi automobiliai, kuriems gresia realus pavojus, teko papildomai informuoti BPC, taip pat žaibiškai greitai atvyko policijos pareigūnai.
Telefonu informavome „Susisiekimo paslaugas“, kurios geltonoji stovėjimo zona įrengta po tiltu“, – rašė vyras.
Vilniečio darytose nuotraukose užfiksuotos dėl apkrovų ir aplinkos poveikio jau nukentėjusios Liubarto tilto vietos.
„Tikiuosi, kad išvengsime to, kas 2009 metais nutiko Kauno Kleboniškio tiltui.
Situacija panaši, tik šiuo Vilniaus Liubarto tilto atveju juda vidurinės atraminės detalės ir akivaizdžiai matosi, kada pravažiuoja troleibusas ar sunkiasvoris transportas“, – nuogąstavo vairuotojas.
Primename, kad 2009 metų pradžioje dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų oro sąlygų įgriuvo vienas iš dviejų Kleboniškio tiltų.
Aptvėrė pavojingą vietą
BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė sakė, kad per savaitgalį iš tilto būkle susirūpinusio vairuotojo jie sulaukė ne vieno skambučio.
Šeštadienį, gegužės 11 dieną, paskambinęs vyras pranešė apie defektą – duobę ant tilto dangos. Ši informacija buvo perduota „Grindos“ atstovams.
Sekmadienį, gegužės 12 dieną, į BPC tas pats vairuotojas skambino net tris kartus.
Jis informavo, kad nuo tilto byra betono gabalai ir įspėjo, kad gali būti apgadinti stovėjimo aikštelėje esantys automobiliai.
„Prie tilto apsilankę policijos pareigūnai pranešė, kad „Grinda“ aptvėrė pavojingą zoną. Taip pat žinome, kad automobiliai nebuvo apgadinti“, – komentavo V. Juozevičiūtė.
Pastebėjo tik koroziją
Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas patikino, kad savivaldybė nuolat atlieka visų sostinės tiltų, viadukų ir estakadų techninę priežiūrą.
A. Visockas informavo, kad praėjusių metų gegužę savivaldybės specialistai atliko visų sostinėje esančių tiltų, viadukų ir estakadų techninę priežiūrą.
„Pirmadienį patikrinę Liubarto tilto būklę galime patvirtinti, kad ji pavojaus nekelia.
Nuotraukose yra matoma komunikacijų tinklus dengiančių plokščių metalo korozija, kuri netrukus bus pašalinta.
Tai neturi įtakos viaduko ir tilto saugumui“, – komentavo savivaldybės atstovas.
A. Visockas pridūrė, kad vilniečių juntamą tilto vibraciją sukelia transporto dinaminės apkrovos.
„Pernai vykusios apžiūros metu taip pat jokių tilto konstrukcijos pakitimų nustatyta nebuvo – nuspręsta perdažyti metalines tilto konstrukcijas ir sutvarkyti deformacines siūles“, – apie priežiūros darbus kalbėjo pašnekovas.
Problemų jau buvo
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius doc. dr. Darius Bačinskas prisiminė, kad su Liubarto tiltu jau buvo problemų dėl per didelių vibracijų.
Visgi mokslininkas negalėjo pasakyti, kokia yra dabartinė tilto būklė. Anot jo, tam vien nuotraukų neužtenka.
D. Bačinskas sakė, kad yra kažkas įtartino ties deformaciniu pjūviu, tačiau plačiau situacijos komentuoti negalėjo.
Byrantys betono gabalai, anot pašnekovo, nebūtinai reiškia susilpnėjusią tilto konstrukciją. Jie kelia realų pavojų tik žmonėms, kurie atsiduria po tiltu, ir jų turtui.
„Reikia žiūrėti, iš kur jie krenta. Jei tai konstrukcinis elementas – negerai, bet kiek aš supratau pagal nuotraukas, šiuo atveju trupėjo vadinamieji karniziniai blokai, kurie yra kraštuose“, – kalbėjo mokslininkas.
Jo vertinimu, kad savivaldybės kasmet atliekamos apžiūros nėra detalios.
Sunku įvertinti pavojų
D. Bačinskas paaiškino, kad automobilių tiltams vibracijų normos Europoje nėra reglamentuotos. Todėl net ir išmatavus jų skaitines vertės būtų labai sunku įvertinti, ar tai jau yra pavojinga.
„Negalima pasakyti, kad tai tikrai nepavojinga – reikia atlikti skaičiavimus, įvertinti amplitudes.
Kai metalas nuolatos juda į viršų ir į apačią atsiranda nuovargis, todėl visko gali būti“, – sakė pašnekovas.
Vilniuje už tiltų, viadukų ir estakadų priežiūrą atsakinga miesto savivaldybė. Sostinėje yra 51 tiltas, 67 viadukai, aštuonios estakados ir trys tuneliai.
Tiltų, viadukų ir estakadų remontui šiemet skirta apie 1 mln. eurų.
