Rekomenduoja rengti atitvarus
Šilutės seniūniją pasiekė Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumo transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Klaipėdos skyriaus vadovybės raštas.
Jame primenama šiemet sausio mėnesį Šilutės seniūnijos teritorijoje įvykusi nelaimė, kurioje žuvo slidžiu keliu važiavusi ir į pakelėje esantį melioracijos griovį su automobiliu nuslydusi jauna moteris su dukrele.
Rašte rekomenduojama įvertinti seniūnijos galimybes įrengti apsauginius kelio atitvarus, kurie apsaugotų automobilius slystant į pakelės griovius. Tokius pat atitvarus rekomenduojama įrengti ir kitose panašiose kelių atkarpose visoje seniūnijos teritorijoje.
Minėtojo skyriaus viršininkas Vidmantas Kairys rašo, jog siūlomos priemonės padėtų užtikrinti, kad važiuojant keliais, šalia kurių pavojingose vietose įrengti statūs melioracijos grioviai, automobiliai nenuvažiuotų nuo kelio ir ateityje tokie skaudūs eismo įvykiai nebepasikartotų.
Seniūnija neturi lėšų
Situaciją svarstę Eismo saugumo komisijos nariai išklausė ir seniūno Raimondo Steponkaus nuomonę. Pasak seniūno, ši nelaimė nutiko ne Šilojų gatvėje, kaip visur buvo skelbiama, bet jau vietinės reikšmės kelyje Traksėdžiai – durpynas.
O tokių kelių, šalia kurių vingiuoja ir kanalai, visame rajone priskaičiuojama šimtai kilometrų. Daugybė tokių vietų yra ir Šilutės seniūnijoje.
Štai kad ir aplinkkelis per laukus į Rusnę, kuriuo visą estakados ir naujojo kelio į Rusnę statybos laikotarpį važiuoja visi rusniškiai ir jų svečiai. Pasak R. Steponkaus, šis kelias eina bent pro 3 – 4 gana gilius kanalus, tad ir čia daugelyje vietų praverstų apsauga.
Bet tokias svajones R. Steponkus pavadino neadekvačiai brangia priemone, kuriai seniūnija iš viso neturi lėšų.
„Apie atitvarus galime tik pasvajoti, seniūnijai net keliams pažvyruoti trūksta pinigų“, – dėstė seniūnas.
Siūlo rinktis saugų greitį
Be to, kelias Traksėdžiai – durpynas yra ypač mažo intensyvumo, juo, pasak seniūno, važiuoja vos kelių sodybų gyventojai ir į durpyną riedanti technika.
„Atitvarai dalykas geras, bet seniūnija čia bejėgė. Belieka tik patiems vairuotojams važiuojant tokiais pavojingais ruožais įvertinti situaciją ir rinktis kuo mažesnį greitį“, – reziumavo seniūnas.
Jam antrino ir Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas.
Pasak jo, jei atitvarai būtų rengiami jau minėtame kelyje, juos statyti reikėtų ir prie daugybės kitų kelių visoje Lietuvoje. To nedaroma, nes tai kol kas yra neadekvačiai brangi priemonė.
Komisijos nariai pasvarstė, kad atitvarų šiame kelyje galima tikėtis nebent tada, kai bus daroma šio kelio rekonstrukcija.
