Kelių policijos vadovybė paskelbė nuo liepos pradžios visam vasaros sezonui stiprinanti elektrinių paspirtukų ir motorinių dviračių kontrolę.
Visoje šalyje bus rengiami reidai ir kitos kontrolės priemonės. Ruošiamasi stiprinti dėmesį masiniams renginiams – per juos bus kontroliuojamas elektrinių paspirtukų ir kitų alternatyvių transporto priemonių vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų.
Šiais metais elektrinių paspirtukų vairuotojai pateko į maždaug 30 eismo įvykių, tai sudaro apie 2 proc. visų šalies eismo įvykių.
Visiems trūksta patirties
„Elektriniai paspirtukai yra naujas reiškinys, todėl patirties neturi nei patys jų naudotojai, nei greta esantys eismo dalyviai“, – kalbėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.
Policijos pareigūnai nuolat gauna kauniečių nuotraukų, kuriose užfiksuotas netinkamas važinėjimas paspirtukais. Kauno pareigūnai taip pat ketina rengti reidus, kurių metu norėtų geriau įvertinti esamą situaciją.
Kita vertus, nelaimingi nutikimai Kaune labai reti. V.Lukošiaus žiniomis, vienas paspirtuko vairuotojas susidūrė su pėsčiuoju, kitas – su dviračiu.
„Dėl eismo įvykiuose dalyvaujančių dviratininkų vasarą pranešimų gauname kasdien“, – tikino kelių policijos vadovas, tačiau pripažino, kad dviratininkų mieste yra gerokai daugiau negu paspirtukų mėgėjų.
V.Lukošius abejojo siūlymu leisti elektriniais paspirtukais riedėti tik važiuojamojoje dalyje, mat gatvės dangoje gausu nedidelių duobių, įsmukusių nuotekų šulinių grotelių.
Jeigu ratas pakliūtų į tokius spąstus, žmogus galėtų parkristi ir net pakliūti po automobilio ratais.
Vardijo svarbius akcentus
Vienas aktyviausių dviratininkų bendruomenės atstovų Linas Vainius labiausiai norėtų, kad miestuose būtų plečiama infrastruktūra, atskirianti dviratininkų ir pėsčiųjų srautus.
„Su paspirtukų mėgėjais tuose takuose kaip nors išsitektume“, – mano L.Vainius. Jis spėjo, kad elektrinių paspirtukų bumas turėtų paskatinti tokias investicijas.
L.Vainiaus nuomone, saugumo požiūriu didžiausias paspirtukų trūkumas – jų savybė riedėti nekeliant jokio garso. Kaunietis siūlytų įpareigoti paspirtukų naudotojus pasirūpinti garsiniu signalu, kokie įrengiami dviračiuose.
Kita problema – pernelyg didelis paspirtukų galingumas, suteikiantis galimybę staigiai pasiekti didelį greitį. Susidūrimo metu tai gali sukelti nemalonių pasekmių tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.
Dėl didelio greičio gali nukentėti ir patys paspirtukų vairuotojai, jeigu tektų staigiai stabdyti.
„Elektriniai paspirtukai yra sveikintinas reiškinys. Nereikia mojuoti draudimų vėzdu, tačiau vertėtų jų naudojimą apibrėžti aiškesnėmis taisyklėmis“, – svarstė L.Vainius.
Lyg dviračio giminaičiai
Elektriniai paspirtukai priskiriami prie motorinių dviračių, todėl jais važinėjantys žmonės privalo laikytis dviratininkams keliamų reikalavimų.
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, – 3–7 km per valandą.
Važiuodamas kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas.
