Lukiškių aikštę ir Gedimino prospektą galima drąsiai vadinti Vilniuje nebaigtų darbų klasika. Ilgai įvairios institucijos ardėsi dėl paminklo reprezentacinėje aikštėje.
Nors ji atidaryta dar 2017-aisiais, iki šiol trūksta suplanuotų pasodinti medžių, želdynų, skysti gėlynai, nėra lauko kavinės.
Gedimino prospekte pavasarį pradėjusi dviračių takuose keisti trinkeles šviesesnėmis savivaldybė sustojo prie Seimo. Ten nutiesta tik neilga atkarpa.
Tačiau yra daugybė ne tokių žinomų objektų, kurių atnaujinimo darbai atlikti ne iki galo.
Kada jie bus baigti, dabartinė valdžia nesuka sau galvos.
Baisėjosi viaduko būkle
Jau praėjusiais metais vilniečiai atkreipė savivaldybės dėmesį į Geležinio Vilko gatvės viaduko virš Ateities gatvės būklę.
„Apačioje – gatvė ir autobusų stotelė. Galima tik įsivaizduoti, kokios pasekmės būtų, jei toks metalo gabalas nukristų ant žmonių“, – rašė vilniečiai.
Savivaldybei atsiųstose nuotraukose matyti, kad viaduko turėklai surūdiję, pavojingai atrodo nuo konstrukcijų atitrūkusi turėklo dalis.
Tokia šio viaduko atitrūkusi dalis – ne viena, o kelios.
Ir ką? Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas patikino, kad viadukas saugus visiems eismo dalyviams – tiek pėstiesiems, tiek automobiliams. Esą tereikia sutvarkyti atitrūkusią turėklo dalį.
A.Visocko žodžiais, savivaldybės specialistai atliko visų sostinėje esančių tiltų, viadukų ir estakadų techninę priežiūrą, taip pat ir Geležinio Vilko gatvės viaduko. Bet jokių nerimą keliančių ženklų neaptiko.
O surūdijusius turėklus cinkuotais pakeis ateityje.
Pradėjo dar 2017-aisiais
Viaduko apverktina būklė išryškėjo, kai prieš porą metų pradėtas vienos ilgiausių ir judriausių – Geležinio Vilko – gatvės remontas.
Šiemet atnaujinama beveik 800 metrų atkarpa nuo Geležinio Vilko iki Ukmergės gatvės: paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai, lietaus nuotekų šuliniai ir atnaujintas ženklinimas.
Tvarkoma ir kita svarbi dviejų kilometrų ilgio Geležinio Vilko gatvės atkarpa nuo Didlaukio iki Noragiškių gatvės važiuojant iš centro.
Iki vasaros pabaigos bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai ir atnaujintas ženklinimas.
Pernai buvo sutvarkyta atkarpa nuo Noragiškių iki Didlaukio gatvės važiuojant į centrą. Taigi iki rudens jau bus atnaujinta beveik 8 kilometrai Geležinio Vilko gatvės. Mat ja kasdien važiuoja apie 28 tūkst. vilniečių, gyvenančių Visoriuose, Santariškėse ir Baltupiuose.
Tačiau apie viaduko remontą savivaldybė nekalba.
Juk tai – sudėtingesnis darbas nei nutiesti asfaltą. Užtruksi ilgai, o pasigirti nebus kuo.
„Sostinę“ savivaldybės atstovai tikino, kad dabartinė viaduko būklė atitinka reikalavimus, ir pridūrė, kad šiemet planuojami viaduko važiuojamosios dalies asfaltavimo, turėklų blokų ir turėklų keitimo darbai.
Projektu net nesirūpino
Praėjusiais metais savivaldybė remontavo Totorių gatvę.
Bet tik nuo Gedimino prospekto iki Labdarių gatvės.
Šiemet jau niekas iš valdžios nebeužsimena, kad kita Totorių gatvės atkarpa kada nors sulauks pokyčių.
Šaligatviai kreivi ir šleivi, asfaltas – lopas ant lopo. Taip atrodo neremontuotta Totorių gatvės atkarpa nuo Labdarių iki Liejyklos gatvės. Tiesa, neblizga ir suremontuotoji. Nors prabėgo tik metai, šaligatvio trinkelių kraštai jau aptrupėję, asfaltas nelygus.
Kaip įprasta, valdžia labai skubėjo remontuoti gatvę, dėl to buvo užsitraukusi net paveldosaugininkų nemalonę. Prieš pradėdama tvarkyti Totorių gatvę savivaldybė nė nemėgino parengti darbų projekto.
Kad nereikėtų juo rūpintis, skelbti darbų viešųjų pirkimų konkursų, valdžia dangstėsi žodžiu „remontas“.
Buvęs meras Artūras Zuokas priminė: be projektų, derinimų ir leidimų statybai buvo remontuojama ne tik Totorių gatvė.
Anot A.Zuoko, kad nereikėtų viešųjų pirkimų konkursų, darbai pridengiami eksploatacijos ir remonto sutartimis, be to, jos ilgalaikės.
Paklausus apie Totorių gatvę ir kitus nebaigtus darbus, savivaldybės atstovė Dovilė Ibianskaitė atsiuntė nė vieno atsakingo valdininko nepasirašytą trumpą komentarą.
Jame rašoma, kad Totorių gatvės likusią atkarpą baigs atnaujinti šalia statomo namo statytojai. Tai buvo viena iš jiems pateiktų sąlygų. Kada ir kaip – nenurodoma.
Nejudina ketverius metus
Universiteto gatvę savivaldybė remontavo 2015-aisiais – pirmosios mero Remigijaus Šimašiaus kadencijos pradžioje.
Kaip įprasta, labai skubėjo, tad darbus nuveikė per tris mėnesius, kaip įprasta – ne iki galo. Universiteto gatvė ir dabar suremontuota tik nuo Prezidentūros iki Dominikonų gatvės. Nuo Prezidentūros iki Skapo gatvės – ne.
Ten, kur suremontuota, šaligatviai iškloti granito trinkelėmis, išlygintas grindinys. Kur neremontuota – kreivas šaligatvis, o juo kasdien žengia šimtai ar tūkstančiai turistų.
„Universiteto gatvėje darbai šiuo metu sustabdyti“, – tik tiek sugebėjo išspausti anoniminiai savivaldybės atstovai, lyg tie darbai būtų dar vakar virę.
Užpylė smėliu ir paliko
Naujausias pavyzdys – reprezentacinėje vietoje esančio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) prieigos.
Atidaryti fontaną prieš Valstybės dieną liepos 6-ąją valdžia taip skubėjo, kad liko nesutvarkytos teritorijos net keli žingsniai nuo fontano.
Prabėgo beveik du mėnesiai, gal kas nors pasikeitė? Nė velnio. Žengiant link LNOBT iš Vilniaus gatvės koja vis dar užkliūva už šaligatvio.
Jis nebaigtas tiesti. O kad parvirtusių būtų mažiau, darbininkai po išluptų senų trinkelių likusias duobes užpylė smėliu. Jį plauna lietaus vanduo.
Dar baisesnis vaizdas – prie operos solisto Kipro Petrausko paminklo. Senos trinkelės suskilinėjusios, medžių šaknų iškilnotos.
Juokas pro ašaras – prie pat išgirto fontano pigiausias pilkas betonines trinkeles sugebėjo iškloti, tačiau laiptų pakopose taip ir liko senosios.
Senos ir naujos trinkelės maišosi ir kitose vietose. Atrodo, kad darbininkus kasdien iš vienos vietos į kitą gainiojo piktas darbų vadovas.
Svarbiausia – fontanas
Tačiau savivaldybė džiūgavo po 8 mėnesių rekonstrukcijos atidarytą fontaną vadindama legendiniu, pamėgtu kelių vilniečių kartų. Fontanas ilgą laiką neveikė, nes vis nerasta lėšų jo rekonstrukcijai.
R.Šimašius per fontano atidarymą pareiškė esąs tikras, kad ši naujai atgimusi erdvė taps dar vienu traukos objektu vilniečių vakarams. Tik kada?
Paklaustas apie tai, savivaldybės Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Gintautas Niaura konkrečiai negalėjo pasakyti, kada baigsis LNOBT prieigų tvarkymo darbai.
Valdininkas minėjo, kad jie gali užtrukti iki rudens.
Skyriaus vedėjas kartojo, kad fontanas atidarytas nelaukiant rudens, kol bus baigtos tvarkyti prieigos, nes savivaldybė norėjo, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų kuo ilgiau pasidžiaugti atgimusiu teatro fontanu.
Finansinė padėtis leido
Buvęs savivaldybės tarybos narys ir opozicijos atstovas Algis Čaplikas taip pat pastebėjo, kad daug darbų Vilniuje pradėta ir nebaigta.
Lukiškių aikštės suformavimą jis pavadino amžinu skandalu, pastebėjo užsitęsusią Neries krantinės rekonstrukciją, net paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui atidengtas pusmečiu vėliau.
Anot A.Čapliko, situacija daugumai tų darbų padaryti ir pabaigti buvo palanki, nes miesto finansinė padėtis tai leido.
