„Belgijoje nusipirkau „Tesla“ automobilį ir gavau muitinės deklaraciją – T2L formą. Ji parodo, kad prekė turi laisvos prekės judėjimo statusą Europos Sąjungoje ir visi muitai yra sumokėti. Tačiau „Regitra“ man pranešė, kad laukia atsakymo iš muitinės dėl transporto priemonės registracijos užsienyje. Be jos automobilio negali registruoti Lietuvoje“, – galvosopio pradžią portalui lrytas.lt pasakojo Rokas.
Pasirodo, „Regitra“ tebelaukia, kol muitinė patikslins minėtą deklaracijos formą, tačiau muitinė su „Regitra“ atsisako bendrauti ir į jų laiškus neatsako.
„Regitrai“ šis reikalas – visiškai vienodai. Birželio 2 d. Panevėžio „Regitroje“ man parodė dokumentą, kuriame parašyta, kad būtina duoti užklausas muitinei. Liepos mėnesį muitinė jiems raštu atsakė, kad jokių užklausų nebereikia. Muitinė nebeduoda atsakymų „Regitrai“, o negaliu važinėti automobiliu. Jau tris savaites transporto priemonė stovi ir neaišku, kiek laiko dar stovės“, – skundėsi Rokas.
Atlieka muitinės darbą
„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas portalui lrytas.lt aiškino, kad įstatyme numatyta, jog muitas už transporto priemonę turi būti sumokėtas, jeigu ji pirkta ne Europos Sąjungos valstybėje.
„Priimdami dokumentus ir matydami, kad mašina yra iš kitos šalies, muitinės informacinėje sistemoje tikriname, ar sumokėti muitai. Jei informacijos apie tai, kad muitas sumokėtas, nerandame, prašome muitinės pateikti dokumentus.
Kartais pažyma ir muitinei keldavo abejonių, todėl jie klausdavo „Regitros“, ar ji tinkamai užpildyta. Kas čia ekspertai: „Regitra“ ar muitinė? Užtikrinti, kad muitai sumokėti, turi būti muitinės prioritetas, o ne „Regitros“, – piktinosi S.Šuminas.
Anot jo, kadangi kiekvienos šalies T2L forma skiriasi, „Regitros“ darbuotojai ne visuomet gali profesionaliai nuspręsti, ar dokumentuose nieko netrūksta. Tokiais atvejais į muitinę siųsdavo laiškus, o atsakymo į juos kartais laukdavo ir tris mėnesius. Per tą laiką transporto priemonės savininkas negali ja naudotis.
„Mes neesame kompetentingi atlikti muitinės darbą. Bandome spręsti klientų klausimus, nes kažkas nesugeba atlikti savo darbo. Muitinės informacinėje sistemoje turėtų būti visa informacija, tačiau kodėl jos ten nėra ir turime stumdytis popieriais – neaišku. Mes padarome net daugiau, negu priklauso“, – aiškino S.Šuminas.
Komentuodamas panevėžiečio Roko atvejį, jis sakė: „Gavę jų laišką (kad muitinė atsisako teikti duomenis „Regitrai“ – red. past.) supratome, kad jie nenori teikti informacijos bei užtikrinti, kad muitas sumokėtas. Jei nenori atsakinėti į paklausimus, tai, vadinasi, prisiima atsakomybę už sumokėtą muitą“.
Jis teigė, kad šią savaitę išsiųs derinti taisyklių įsakymo projektą, pagal kurį „Regitrai“ pakaks, kad vairuotojas pateiks dokumentus bei kopiją, kad sumokėjo muitą. Anot pašnekovo, muitinės ir „Regitros“ duomenų bazės integruotos, todėl, jei muitinei bus įdomu, ar žmogus iš tikro sumokėjo muitą, galės pati pasitikrinti.
„Mes žmonių laikyti įkaitais dėl to, kad kažkas kažko nežino – negalime“, – situaciją komentavo S.Šuminas.
Visiškai nesusikalba
Muitinės departamento atstovė Henrika Rukšėnienė teigė, kad ne vieną kartą teikė informaciją asmenims ir valstybinei įmonei „Regitrai“ apie registruotus kitose ne ES šalyse įsigytus automobilius, kurie įsigijimo šalyje neturėjo valstybinės registracijos. H.Rukšėnienė aiškino, kad registracijai pateikta transporto priemonė su T2L dokumento originalu turi būti registruojama netrukdomai.
„Jeigu turi registracijos numerį ir jis yra originalus, tai, vadinasi, automobilis yra išmuitintas ir nereikia muitinės daugiau nieko klausinėti. Užklausą rekomenduojama siųsti tik tuomet, kai kyla abejonės. Aišku, bendradarbiavimo su „Regitra“ galėtų būti ir daugiau“, – sakė muitinės atstovė.
Ji aiškino: kadangi Rokas „Regitrai“ pateikė dokumento T2L originalą, registracijos procesas turėjo prasidėti iš karto.
Šiuo metu atsakymo dėl patikslintos T2L formos laukia 20 žmonių.
