Bus dar
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas teigė, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai. Vieno vidutinio greičio ruožo įrangos ir įrengimo kaina siekia apie 40 tūkst. eurų.
E.Tamariūnas aiškino, kad LAKD yra pasirašiusi dvi sutartis dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo, pagal kurias 56 vidutinio greičio kontrolės ruožai bus įrengti iki 2021 m. antrojo ketvirčio ir dar 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų iki 2022 m. trečiojo ketvirčio.
Beveik 45 tūkst. pažeidimų
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė pasakojo, kad šiais metais vidutinio greičio matavimo sistemomis užfiksuota 44 940 KET pažeidimų.
2019 m. skaičiai buvo daug didesni, per metus užfiksuota apie 136 821 pažeidimų.
D.Žilinskė atskleidė, kad visoje Lietuvoje stacionarių greičio matavimo sistemų yra 29, mobiliųjų greičio matavimo prietaisų – 43, vidutinio greičio matavimo sistemų – 25, o daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemų (DPKS) – 5.
Stacionarūs greičio matuokliai buvo įrengti 2009 m., o 2018 m. jie užfiksavo daugiausia pažeidėjų – net 614 485.
„Eismo saugumo situacija – tai kompleksinė visų priemonių sistema. Negalime konstatuoti, kad eismo įvykių vienoje ar kitoje vietovėje sumažėjo vien dėl to, jog įrengtos greičio matavimo sistemos, fiksuojančios KET pažeidimus“, – aiškino D.Žilinskė.
Tačiau pagal D.Žilinskės atsiųstus duomenis matyti, kad situacija keliuose pagerėjo. 2000 m. iš viso įvyko 5 807 eismo įvykiai, kai nukentėjo žmonės, 2020 m. – 2 814. Taip pat galima pasidžiaugti, kad žuvusių žmonių skaičius keliuose stipriai sumažėjo: 2000 m. žuvo 641 žmonės, o 2020 m. – 164.
Sužeistų žmonių skaičius keliuose sumažėjo perpus: 2000 m. buvo sužeisti 6 960 žmonės, o 2020 m. – 3 212.
Viską reikia apgalvoti
„Vilnius tech“ transporto inžinerijos fakulteto docentas Vidas Žuraulis tvirtino, kad vidutinio greičio matuokliai yra geresni negu momentiniai, kurie matuodavo greitį viename taške.
„Vidutinis greičio matuoklis apima ilgesnę teritoriją, todėl reikia gerai apgalvoti, kur jį statyti. Tas srautas turėtų būti kuo intensyvesnis ir būtų kuo mažiau išvažiavimų ar įvažiavimų“, – pasakojo V.Žuraulis.
V.Žuraulis vieną iš pagrindinių privalumų išskyrė, kad kur stovi vidutiniai greičio matuokliai, tvarkingai laikomasi greičio: „Būna, kad vairuotojas vienoje atkarpoje viršija greitį, o kitoje jį sumažina. Tačiau juk vairuotojams taip nepatogu, todėl laikosi saugaus greičio“.
Anot pašnekovo, technologiškai šis prietaisas nėra labai sudėtingas ir brangus. Du matuokliai sustatyti tam tikru atstumu bei skaičiavimo logaritmas yra gana paprastas. V.Žuraulis mano, kad ši investicija pasiteisino vairuotojo elgesiui gerinti.
„Vilnius tech“ transporto inžinerijos fakulteto docentas teigė, kad vairuotojų sąmoningumas ateina tik po kažkiek laiko.
„Vairuotojas, važiuodamas užmiesčio kelyje 150 km/val. greičiu, sutinka dvi ar trys atkarpas po 10–15 km/val., kur privalo laikytis saugaus greičio. Jei tokiame santykinai nedideliame atstume yra trys atkarpos, tai ilgainiui vairuotojas įpras ir suvoks, kad niekur čia nepaskubės. Jei kažkur paspaus, kitur reikės mažinti greitį.
Metai iš metų ta elgsena keisis. Todėl nelabai galime dėti lygybės ženklo tarp išteklių ir rezultatų“, – situaciją komentavo V.Žuraulis.
Stacionarūs greičio matuokliai ar trikojai?
Pasak pašnekovo, trikojai yra momentinis dalykas: „Šie prietaisai reikalauja daug pareigūno priežiūros, todėl šiais laikais tai ne visai technologiškai pažangus dalykas“.
V.Žuraulis pasakojo, kad trikojis labiau veikia dėl netikėtumo faktoriaus. Jis nemano, kad tai tvari ir ilgalaikė priemonė, nes atsiranda programėlės telefonuose, parodančios, kur stovi trikojai, todėl žmonių dėmesys nukrypsta ne į kelią, o kur stovi tie trikojai.
„Šie prietaisai keletai metų, bet nemanau, kad bus ilgalaikė tęstinė priemonė. Stacionarūs greičio matuokliai tikrai neišnyks, ilgainiui tie ruožai plėsis, o tolimesnėje ateityje vos ne didžiausia dalis tų kelių bus kontroliuojama šiomis priemonėmis.
Šie matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir atstumą tarp automobilių, draudimą, techninę apžiūrą ir t. t.“, – pasakojo V.Žuraulis.
„Vilnius tech“ transporto inžinerijos fakulteto docentas aiškino, kad priemonės, kurios pagrįstos informacinėmis technologijomis, – plėsis, o ruožai tik ilgės: „Momentiniai prietaisai, kur dalyvauja žmogus, nėra ilgalaikės ir nukreiptos į ateitį priemonės.“
