Vairuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad 2020-ųjų rugpjūčio 2-ąją Prienų rajono savivaldybėje buvo sustabdytas ir nubaustas nežymėto Kelių policijos ekipažo dėl to, kad lenkė automobilį sankryžoje.
„Auginame devynerių metų dukrą, kuri beveik keturis metus serga cukriniu diabetu ir jai visada reikalinga staigi tėvų reakcija į pasikeitusį cukraus kiekį kraujyje. Tą dieną važiavome su žmona namo pas dukrą, nes jai buvo nukritęs cukraus kiekis, tačiau greičio neviršijau.
Lenkimą pradėjau juostoje, kurią galima kirsti, o užbaigiau nusižengęs taisyklėms, nes mano lenkimo kelias pailgėjo dėl policijos pareigūnų viršyto greičio, kuris buvo padidintas apie 4–5 km/val.“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vyras.
Jis šiuos pareigūnų veiksmus apskundė policijos Imuniteto tarnybai, kuri vyro teigimu, jokio tyrimo neatliko, tik persiuntė medžiagą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato viršininkui, nurodydami ištirti situaciją: „Aišku, kad viršininkas savo pavaldinių nebaus, nes jie yra „sisteminiai“ pažeidėjai. Juk ir vėl būtų nukentėjusi policijos reputacija... Policijos pareigūnai turi saugoti ir padėti, o ne viršyti greitį“.
Vėliau vyras viską apskundė teismui, tačiau ir jie, vyro teigimu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad policija didina greitį lenkimo metu: „Dar vėliau viską apskundėme apeliaciniam teismui, bet ir jie į viską pasižiūrėjo paprastai bei tvirtino, kad mano nusižengimas didesnis nei policijos“.
Prieš apeliacinį teismą vyriškis viską apskundė policijos komiteto tarnybai, bet, vyro teigimu, ir jie tvirtino, jog pareigūnai nenusižengė.
Anot pašnekovo, KET nurodoma, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais: „Tai jei pareigūnams galima, vadinasi, ir visi kiti vairuotojai lenkimo metu gali didinti greitį bei kliudyti aplenkti kitus. Visur teigiama, kad jei pamatai, jog tave lenkia kitas automobilis, turi pristabdyti bei leisti užbaigti manevrą lenkiančiam… Anot teismo ir policijos, lenkiamo automobilio greičio didinimas jokios reikšmės lenkimui neturi“.
Nelaimėjęs teismų vyras liko trims mėnesiams be teisių bei susimokėjo 170 eurų baudą. Vyras tvirtina, kad teisės jam yra labai reikalingos dėl devynmetės dukros, kuri kol kas savarankiškai su cukriniu diabetu gyventi negali: „Net buvome teismui pateikę daktarų išrašus, jog rugpjūčio 2-ąją lankėmes ligoninėje dėl cukrinio diabeto, bet jie į tai neatsižvelgė“.
Ką pasakė teismas
Naujienų portalui lrytas.lt Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Kristinos Janulevičienės paprašius pakomentuoti šią situaciją, nesulaukta jokio komentaro, tik pridurta, jog situacija išnagrinėta Kauno apygardos teisme, todėl nutartis yra vieša bei su ja galima visiems susipažinti.
„Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad B. B. (naujienų portalo lrytas.lt skaitytojas – aut.past.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus, t. y. lenkė automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
Šį faktą patvirtina ne tik policijos pareigūno V. L. parodymai, administracinio nusižengimo protokolo turinys, bet ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuotos esminės B. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės“, – rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.
Taip pat nutartyje teigiama, jog vaizdo įrašo turinys yra išsamiai bei, apygardos teismo įsitikinimu, teisingai išanalizuotas skundžiamoje nutartyje. Iš vaizdo įrašo iš tiesų matyti, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ribose, t. y. ne prieš jį, o ženklą jau pravažiavus, nes pareigūnų tarnybiniam automobiliui pravažiuojant šį ženklą jis dar nebuvo lenkiamas, priešinga kryptimi tuo metu važiavo kitas automobilis. Tik po kelių sekundžių, minėtą įspėjamąjį ženklą jau pravažiavus tiek pareigūnų automobiliui, tiek apelianto automobiliui, B. B. atliko lenkimą.
„Taip pat vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad pažeidėjas į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo ne prieš sankryžą, o jau už jos, ir dar kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją – jame užfiksuota, jog automobilis, susigretinus su sankryža yra priešingos krypties eismo juostoje ir lenkimo manevrą baigia tik pervažiavęs sankryžą“, – rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.
Paaiškinimas dėl greičio
Kauno apygardos teismo nutartyje taip pat yra ir paaaiškinimas apie viršytą pareigūnų greitį: „Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde B. B. taip pat teigia, jog jis neva buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje dėl to, kad jo lenkiamas nežymėtas policijos tarnybinis automobilis lenkimo metu, automobiliams susigretinus, pradėjo didinti greitį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apelianto argumentas taip pat yra nepagrįstas.
Nors iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo iš tiesų matyti, kad, kaip apeliantas nurodo, jam pradedant sukti į priešpriešinio eismo juostą, policijos tarnybinio automobilio greitis buvo 88-89 km/val., o lenkimo manevro užbaigimo metu – 92-93 km/val., tačiau, apygardos teismo nuomone, toks transporto priemonės greičio kitimas (vos 4-5 km/h) negali būti vertintinas kaip žymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai specialiai didino greitį ir neleido laiku ir saugiai pažeidėjui atlikti lenkimo manevrą“.
Taip pat nutartyje pabrėžiama, jog, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnų važiavimo greitis jokios teisinės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui ar jo kaltės klausimui neturi, kadangi bet kokios transporto priemonės lenkimas turi būti atliekamas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų: „Be to, matydamas, jog lenkimo manevro jis nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, kadangi lenkiamas automobilis padidino savo važiavimo greitį, B. B. privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę.
Nors pažeidėjas tvirtina, jog pasirinkęs tokį elgesio modelį jis būtų sukėlęs avarinę situaciją, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp pažeidėjo lenkiamos transporto priemonės ir už jos važiuojančių automobilių ar kitų transporto priemonių buvo per mažas tarpas, kad B. B., nesukeldamas avarinės situacijos, nebūtų galėjęs sugrįžti į savo eismo juostą. Tokios aplinkybės nenurodė nei liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas lenkiamame policijos tarnybiniame automobilyje buvęs V. L., nei pats apeliantas“.
Palaiko abi puses
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas teigė, kad pareigūnų kaltės šioje situacijoje neįžvelgia: „Aišku, buvo galima policijai kažkiek pristabdyti, bet tie 2-3 km/val. tikrai neištempė lenkimo trajektorijos“.
Tačiau D.Kanapinskas nenorėtų kaltinti ir vairuotojo, tačiau mano, kad toje vietoje vyras važiavo gerokai viršydamas greitį, net 15-20 km/val. greičiau nei galima.
Saugaus vairavimo mokytojas pasakojo, kad labai daug ateina žmonių perlaikyti teises dėl panašaus pažeidimo: „Net pats geriausias vairuotojas gali pakliūti į šią situaciją: kai pradedi važiuoti per brūkšninę liniją, o užbaigi per ištisinę… Tokiu atveju, įstatymas nenumato jokios išlygos, todėl kiekvienas turime tikėtis, kad į tokią situaciją nepakliūsime“.
Pasak pašnekovo, tokios vietos būna kvailai padarytos, nes išvažiuojant iš posūkio prasideda brūkšninė linija, ji tęsiasi apie 500 metrų ir vėl tampa ištisinė.
„Pavyzdžiui, jei vienas automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu, o lenkiantysis 90 km/val. greičiu, tai lenkiančiam, pagal taisykles, nedidinant greičio bei norint aplenkti kitą automobilį, reikės mažiausiai apie 500–600 metrų atstumo. Tokiose vietose geriausia būtų panaikinti linijas arba jas pailginti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo D.Kanapinskas.
Anot pašnekovo, KET taisyklėse teigiama, kad draudžiama trukdyti lenkti, tačiau tai nereiškia, jog reikia sumažinti greitį: „Kai pamatome, kad kažkas pradeda lenkti neįvertinęs situacijos, o mes pamatę, jog iš priekio atvažiuoja kita transporto priemonė, stabdome, nenorėdami pakliūti į eismo įvykį. Svarbiausia yra nepakliūti į situaciją, kai abu vairuotojai pradeda stabdyti“.
