Vilnietei Ingai teko susidurti su „Bolt“ įmonės vairuotojais, kurie tikrai nepaliko gero įspūdžio.
„Man tenka patirti nuolatinį įmonės taksistų priekabiavimą. Nuo užknisančio komplimentų žarstymo iki to, kad man rašinėjo mano numerį iš programėlės išsiėmęs taksistas. Kitas vairuotojas neišleido iš automobilio, kol nesutikau užsirašyti jo telefono numerio ir neprižadėjau, kad eisiu su juo gerti kavos“, – pasakojo Inga.
Bent kartą į savaitę šios įmonės paslaugomis besinaudojanti Lina prisiminė atvejį, kai jau patvirtinęs užsakymą ir pralauktas 10 min. vairuotojas persigalvojo ir moters užsakymą atmetė: „Vėliau vos nepavėlavau į traukinį. Teko bėgti“.
Ne taip jau retai, kas porą savaičių, „Bolt“ pavėžėjimo paslaugomis besinaudojantis Augustas pasakojo pastebėjęs, kad įmonės vairuotojai nepaiso kelio ženklų: „Prie darbo yra „plyta“, kurios kas antras vairuotojas nepastebi“.
Augustas turi dar vieną istoriją: sykį iš pavėžėtojų gavo piniginę baudą už tai, jog nepasirodė iškvietęs taksi. Nors, pašnekovo tvirtinimu, jo laukė 15 min.
„Kol laukiau taksi, išsikrovė mano mobilusis telefonas. Prieš išsikraunant įrenginiui pastebėjau, kad link manęs vairuotojas nė neplanuoja judėti. Grįžau namo pėsčiomis ir elektroninėje pašto dėžutėje aptikau laišką: keleivis nepasirodė. Šį sprendimą apskundžiau ir nuobauda buvo panaikinta“, – teigė pašnekovas.
Netoleruoja netinkamo pavežėjų elgesio
„Bolt“ pavėžėjimo paslaugų operacijų vadovas Lietuvoje Nerijus Ravinis pabrėžė, kad vairutojai pavėžėjimo veikla užsiima individualiai ir yra įsipareigoję elgtis atsakingai, laikytis įstatymų bei Kelių eismo taisyklių (KET).
„Atskirai vairuotojus informuojame apie eismo ar taisyklių pasikeitimus, kurie jiems gali būti aktualūs, savarankiškai teikiant paslaugą keleiviams“, – teigė N.Ravinis.
Pasak pašnekovo, apibrėžti, dėl ko keleiviai skundžiasi dažniausiai – sudėtinga, situacijų pasitaiko įvairių. Jei klientai pastebi, jog vairuotojas nesilaiko reikalavimų ar elgiasi neetiškai, kviečiami apie tai informuoti per įmonės programėlę.
Taip pat keleiviai turi galimybę po kelionės įvertinti vairuotoją, kadangi pagal tai paslaugos teikėjai yra reitinguojami, o pastebėjus neigiamų įvertinimų tendenciją, sprendžiama, ar su vairuotoju tęsti bendradarbiavimą.
„Keleivio duomenys atskleidžiami tik vairuotojui, kuris veža konkretų klientą. Pavežėjui matomas tik keleivio vardas, o telefono numeris yra užšifruotas. Nei vairuotojas, nei keleivis tikrojo telefono numerio negali matyti. Taip, skambučiu vairuotojas gali susisiekti su keleiviu, jei jo neranda, įstrigo spūstyse ar pan.
Po vežimo paslaugos suteikimo keleivio vardas ir galimybė susisiekti skambučiu vairuotojui dar galioja 24 valandas. Tai padeda pavežėjams išspręsti iškilusius klausimus, susijusius su paslaugos teikimu, jei keleivis automobilyje paliko daiktus ir t. t.“, – akcentavo pavėžėjimo paslaugų operacijų vadovas.
Anot pašnekovo, savarankiškai su „Bolt“ automobiliu keleivius vežantys vairuotojai negali naudoti kliento duomenų kitiems tikslams, nei paslaugos teikimui.
Pavėžėjimo paslaugų operacijų vadovas pridūrė, kad pavežėjai gali atšaukti užsakymą, kadangi jie veikia savarankiškai ir nėra įpareigoti atlikti tam tikro kiekio kelionių: „Užsakymo atšaukimo priežasčių pasitaiko įvairių: nuo asmeninių iki eisme pasitaikiusių kliūčių. „Bolt“ programėlė fiksuoja, ar pavėžėjai nepiktnaudžiauja užsakymų atšaukimo funkcija – tai darant dažnai, vairuotojo paskyra gali būti blokuojama“.
Turi teisę į turtinės žalos atlyginimą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Milda Deimantė pabrėžė, kad, jeigu vartotojui yra suteikta nekokybiška pavėžėjimo ar taksi paslauga (pavyzdžiui, vežėjas į iškvietimo vietą pas vartotoją atvyko vėliau, nei buvo sutarta, dėl ko vartotojas savo ruožtu nespėjo į kelionės tikslą, pavyzdžiui, lėktuvą, traukinį ir pan.) vartotojas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.
Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta, jog vežėjai gali nustatyti šiuos taksi tarifus: vienkartinį mokestį už įsėdimą, už nuvažiuoto kelio 1 km, už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant ir už taksi iškvietimą.
Taip pat taisyklių punkte reglamentuojama, jog keleivis, atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi, privalo vairuotojui sumokėti už iškvietimą, jeigu vežėjas yra nustatęs tokį tarifą. Taigi, vairuotojas gali keleiviui paskirti susimokėti tam tikrą mokestį, jeigu jis nusprendžia nesinaudoti vežimo paslaugomis.
VVTAT šiuo metu nėra gavusi vartotojų prašymų dėl pavėžėjimo ar taksi paslaugų.
„Paprastai tokio pobūdžio prašymų skaičius nebūna didelis. Vartotojai pateiktuose prašymuose dažniausiai skundžiasi, jog, naudodamiesi pavėžėjimo ar taksi paslaugomis, nespėjo atvykti į galutinį kelionės tikslą, pavyzdžiui, lėktuvą ar autobusą, ir dėl to reikalauja turtinės žalos atlyginimo. Dažniausiai tokie ginčai išsprendžiami neteismine tvarka ir taikiu būdu“, – akcentavo M.Deimantė.
Ne visada laikosi KET
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė informuoja, kad 2019 m. nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) 18 taksi vairuotojų. 2020 m. buvo sugauta 11 neblaivių vairuotojų, o 2021 m. – 10.
Anot pašnekovės, taksi, kaip ir kitų transporto priemonių, vairuotojai ne visada tinkamai elgiasi kelyje, t. y., nevykdo KET reikalavimų.
„Pasitaiko atvejų, kai viršijamas nustatytas važiavimo greitis, lenkiama, kai tai draudžiama, neatsakingai manevruojama ir važiuojama per sankryžas, nerodomi įspėjamieji signalai. Be to, trūksta dėmesio pėstiesiems, dviračių vairuotojams“, – tvirtino D.Žilinskė.
