Klaipėdos M. Mažvydo alėjoje ant stulpų kabo skelbimai su dviračių nuotraukomis ir prašymais padėti surasti iš sandėliukų juos nugvelbusius vagis.
„Vakarų ekspresas“ nusprendė plačiau pasidomėti dviračių vagysčių tema, panagrinėti policijos pateiktą statistiką ir kartu su specialistais paanalizuoti galimus apsisaugojimo nuo ilgapirščių būdus.
Kurortai – vagių „maistas“
Prieš kelias dienas Klaipėdos miesto poilsio parke vagis pro langą įlindo į dviračių nuomos punkto-dviračių taisyklos „Veloboksas“ konteinerį ir pavogė dviratį storomis padangomis.
„Vagis buvo su kauke ir pirštinėmis. Jis į konteinerį įlindo pro langą prieš daugiau nei savaitę, iš trečiadienio į ketvirtadienį, šiek tiek po vidurnakčio.
Pažiūrėjęs vaizdo įrašą supratau, kad tai, švelniai tariant, bukas vagis. Aplink buvo gerų dviračių, kurie kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, o jis griebė, žinote, tą itin storomis padangomis. Jo kaina – keli šimtai eurų.
Policija atlieka tyrimą„, – „Vakarų ekspresui„ pasakojo buvęs profesionalus dviratininkas, o dabar – verslininkas, UAB „Veloboksas“ savininkas Mindaugas Striška.
Pasak jo, tai pirma vagystė per ketverius jo darbo šioje srityje metus.
„Kiek teko girdėti, vagys dažniau vyksta į kurortus, ten nusižiūri brangius dviračius ir naktį juos pavagia. Toks atvejis, kiek suprantu, buvo ir su Rolando Mackevičiaus dviračiais. Kaip aš sakau, kurortai – dviračių vagių „maistas“, – sakė klaipėdietis.
Taranavo policija
Žinomas Klaipėdos sporto žurnalistas, aktyvus kelionių po Lietuvą dviračiais, pavadinimu „Českažygiai“, dalyvis Česlovas Kavarza taip pat ne kartą susidūrė su dviračių vagimis ir net turėjo į pagalbą pasitelkti policiją.
„Buvo viena situacija, kai prie „Klaipėdos„ viešbučio darbuotojas pamatė, jog kažkoks apdriskęs vyriškis bando žnyplėmis nukirpti mano dviračio apsauginį troselį-spyną. Tada vagis buvo sulaikytas ir net man pačiam teko minti teismų duris“, – kalbėjo Č. Kavarza.
Kitas atvejis buvo kur kas kurioziškesnis.
„Mano MBK dviratis buvo gerokai perdarytas ir sukomplektuotas iš įvairių detalių, tad mano meistras puikiai jį žinojo. Atsitiko taip, kad kažkoks vaikinukas su draugais atvyko taisyti dviračio ar pirkti kažkokių detalių būtent pas mano meistrą. Šis žiūrėjo žiūrėjo į tą dviratį ir galiausiai, kai jau vaikinukai pajudėjo, susigaudė, kad tai mano pavogtasis dviratis.
Tada puolė man skambinti ir vytis tuos vaikinus. Netoli Pilies tilto juos sulaikė, aš bėgau žiūrėti, kas ten vyksta, dar paskambinau pažįstamam policininkui. Šis privažiavo su švyturėliais ir ėmė juos taranuoti. Buvo trilerio verta situacija“, – šyptelėjo Č. Kavarza.
Anot jo, galiausiai paaiškėjo, kad tėtis šį dviratį nupirko viename iš Klaipėdos turgų ir padovanojo sūnui.
„Aš to berniuko nekaltinau. Pareiškimo policijai nerašiau, o tiesiog džiaugiausi atgavęs savo dviratį“, – sakė Č. Kavarza.
Tiesa, jis pridūrė: „Galiausiai atsitiko taip, kad tėtis, kuris pirko pavogtą dviratį turguje, atėjo į tą dviračių parduotuvę, kurioje dirba jo sūnų sulaikęs dviračių meistras, ir nusipirko visiškai naują dviratį. Turbūt suprato, kad geriau pirkti naują nei iš turgaus galimai vogtą dviratį.“
Č. Kavarzai dviratis yra pagrindinė susisiekimo priemonė. Jis juo jau ketvirtą kartą keliauja aplink Lietuvą.
„Esu išmaišęs pačius atokiausius kaimelius. Keliaudamas po Lietuvą automobiliu, toli gražu tiek grožio nepamatyčiau“, – akcentavo jis.
Per varžybas – vagysčių bumas
Pasak Klaipėdos dviratininko, ne vienerius metus profesionaliai Prancūzijos dviračių ekipai „Ag2r-La Mondiale“ atstovavusio ir net 2012 metų Londono olimpiadoje Lietuvos garbę gynusio Gedimino Bagdono, svarbu saugoti ir net verta drausti savo turtą.
„Aš asmeniškai apdraudžiu savo namus ir sandėliuką, kur laikau savo dviračius. Tarp jų yra ir tokių, kurių kaina – apie 4-6 tūkstančius eurų, tad eidamas, tarkime, į parduotuvę, vežuosi dviratį į vidų.
Būna, kad apsaugos darbuotojas bando paburbėti ir to neleisti, tačiau įvardijus dviračio kainą, supranta ir net kelias minutes pasaugo“, – šyptelėjo dviračių profesionalas, pastaraisiais metais ugdantis ir jaunąją dviratininkų kartą.
Pasak jo, profesionalūs dviratininkai gana dažnai susiduria su dviračių vagimis.
„Pastebėjau tai, kad dažnai dviračių vagys įsisuka į įvairias varžybas. Kartą Olandijoje viename viešbutyje su „Klaipėdos„ dviračių komandos nariais susidūrėme su tokia problema: atsikeliame ir žiūrime, kad mūsų dviračiai – be ratų. Iš pradžių manėme, kad kažkas čia šiaip juokauja, o vėliau paaiškėjo, kad naktį darbavosi dviračių vagys.
Buvo pavogti brangūs Italijos sportininkų dviračiai, o mūsų, lietuvaičių, dviračiai buvo pigesni, tik gal ratai geri, tad pačių rėmų nevogė, tik ratus. Kažkada vagys buvo įsisukę ir į Klaipėdoje anksčiau rengtas tarptautines dviračių lenktynes „Auksinės kopos“, – pasakojo G. Bagdonas.
Jo teigimu, Olandijos ir Vokietijos profesionalios dviratininkų komandos neretai daro tokį eksperimentą: į vieną ar du dviračius įstato GPS sistemą, kad vagystės atveju galėtų sekti vagių pėdsakais.
„Bet ir vagys jau yra įsigudrinę, žino, kaip apeiti ir šias sistemas“, – pastebi G. Bagdonas.
Jis per sportinę karjerą yra tapęs Europos jaunių ir jaunimo treko komandinio čempionato prizininku, individualiose Europos jaunimo lenktynėse iškovojo vicečempiono titulą, 2012 metais Europos treko čempionate pelnė bronzos medalį omniumo rungtyje.
Apie dviračius G. Bagdonas galėtų kalbėti nesustodamas: „Dabar turiu turbūt šešis dviračius. Pabandykime paskaičiuoti. Pasilikau olimpinių žaidynių dviratį. Jį įsigijau iš komandos, nes norėjau turėti atminimui. Realiai su juo net nevažiuoju, jis tiesiog yra pakabintas lyg trofėjus. Kitas dviratis – taip pat atsiminimui pirktas iš pirmosios komandos.
Turiu porą kalnų dviračių, kad galėčiau važiuoti žvyrkeliais, miško keliukais, kad nepabostų lygus kelias ir kad galėčiau patirti ekstremalių emocijų.
Taip pat turiu varžybų ir treniruočių dviračius. Neskaičiuoju to išeiginio dviračio, kuriuo ant galinės sėdynės vežu savo vaiką. Aišku, dar turiu ir treko dviratį, kuris yra sporto bazėje. Treko dviratis išskirtinis tuo, kad tėra viena pavara ir – jokių stabdžių.
Stabdyti reikia kojomis. Pirmas kartas su treko dviračiu buvo ne itin malonus – nustojau minti pedalus ir mane numetė lyg nuo žirgo. Po to karto išmokau pamoką – daugiau nuo treko dviračio nė karto nebekritau.
Profesionalo dviratis gali kainuoti apie 10 tūkstančių eurų ir net daugiau. Kainą didina komplektacija, rėmai, ratai. Tokios kainos dviratis gali sverti apie 5,8 kg. Tiek mažiausiai gali sverti profesionalo dviratis. Yra sukurtos tokios taisyklės.
Būna, kad mėgėjai važiuoja su dar lengvesniu dviračiu. Čia nėra taip, kaip krepšinyje ar futbole, kad kamuolys visiems vienodas. Jei jau nori lygiuotis į profesionalus ir nuo jų neatsilikti, turi turėti ir atitinkamos komplektacijos dviratį“, – pabrėžė G. Bagdonas.
Jis per metus dviračiu įveikia apie 29 tūkstančius kilometrų. Gediminui dviračiu yra tekę įsibėgėti net iki 120 km/val.
Kameros – ne kliūtis
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys klaipėdietis Saulius Ružinskas, įkūręs kompaniją „Baltic bike travel“ ir užsiimantis dviračių kelionėmis bei nuoma, sakė, jog prieš perkant dviratį svarbu pasilikti maždaug 10 procentų jo apsaugai – spynai.
„Jei jūs nusipirksite už kelis eurus vadinamąją spyną-troselį, ji tikrai nuo vagių neapsaugos. Pavogti tokį dviratį – vienos sekundės darbas. Tai tas pats, kas dviratį pririšti virvele“, – šypteli klaipėdietis.
Jo teigimu, reikia pirkti metalines „U“ formos spynas su grūdinto plieno spyna.
„Yra įvairių saugumo lygių spynų, atsparių ir erozijai. Tačiau būna ir apgaulingų spynų, kurios atrodo storos, o ten iš tikro – stora skarda, ir tiek. Geriausia spyną pirkti iš patikimų gamintojų“, – sakė jis.
Tiesa, patikimesnė spyna gali kainuoti ir 100 ar 150 eurų.„Kiti mąsto, kad va, laikau dviratį namuose prieš kameras ir esu saugus. Bet kas iš to, jei vėliau turėsite namuose filmą su kaukėtais vagimis, bet dviračių gi nebebus. Nuo tos videojuostos mums nebus geriau“, – akcentuoja S. Ružinskas.
Jo teigimu, patys turime mąstyti ir elgtis taip, kad vagims nesudarytume progų pavogti brangių dviračių.
„Turime saugoti savo turtą. Juk kiek yra vaizdo įrašų, bet kas iš to? Vagys dingsta lyg į balą, o dviračiai parduodami į kitas šalis“, – sako klaipėdietis.
Jam antrino ir „Velobokso“ savininkas M. Striška.
„Kiek esu matęs videoįrašų, net gerą spyną profesionalūs vagys įveikia per kelias minutes, o prastesnę – per keliasdešimt sekundžių. Net paprasti kiemo vaikėzai prisižiūri „Youtube„ vaizdo įrašų su spynų „nulaužimo„ technologijomis ir bando užsiimti vagystėmis“, – pastebi jis.
Nepadeda net pasas
Pasak S. Ružinsko, anksčiau gana dažnai ir besinuomojantys dviračius žmonės gudraudavo ir dingdavo lyg į šulinį.
„Būdavo ir tokių atvejų, kad palieka savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau vis tiek dingsta su dviračiu. Galiausiai policija pagal dokumentą jį sulaiko, tačiau ką tu iš jo paimsi – jis neturi nieko...
Skolų ir teistumų kuprą, ir tiek... Tada įsiveli į teismų karuselę, vaikštai į policiją, liudiji ir panašiai, o galiausiai lieki nieko nepešęs. Po tokių atvejų vėliau net nebesinori rašyti policijai pareiškimo“, – sakė S. Ružinskas.
Paskutiniais metais verslininkas su savo komanda jau perprato vagių metodus ir nuo to apsisaugo kitomis priemonėmis.
„Nusprendėme, kad dviratį besinuomojantis asmuo per banko kortelę palieką užstatą – 50 eurų už ekonominės klasės dviratį ir 200 eurų už elektrinį. Tokiu būdu apsisaugome nuo tų paprasčiausių vagių, kurie išsinuomoja dviratį ir bando jį parduoti už keliasdešimt eurų.
Tiesiog jie neturi užstato arba tas užstatas toks didelis, kad pardavęs dviratį nieko neišloši“, – šypteli S. Ružinskas.“Tiesa, prieš kelias dienas pas mus išsinuomoti dviratį bandė vienas įtartinas žmogus. Jis nenorėjo palikti ar neturėjo dokumento ir jokio užstato, o norėjo išsinuomoti patį brangiausią dviratį.
Dar buvo pasipiktinęs, kad mes jam šiaip be jokio dokumento ir užstato dviračio neišnuomojame“, – pasakojo S. Ružinskas.
Policija pateikė skaičius
Prakalbus apie policijos dviračių žymėjimą, S. Ružinskas į tai rimtai nesureagavo.
„Manau, kad tai nėra labai efektyvu, nes dažnai vogti dviračiai keliauja į kitus miestus ar kitas šalis ir jų tiesiog neberasi. Yra sukurta dviračių registracijos duomenų bazė dviraciuregistras.lt, tačiau ji nelabai veikia. Net ir policija jos lyg ir nepalaikė, tad taip ir liko: policija dviračius žymi sau, kiti registruoja juos minėtame dviračių registre, tad ir lieka palaida bala. Nėra vienos, tačiau konkrečios, visiems žinomos ir prieinamos dviračių registracijos vietos“, – teigė S. Ružinskas.
Pasak Klaipėdos policijos atstovės spaudai Andromedos Grauslienės, dviračiai turbūt yra vienas iš populiariausių vasarą ilgapirščius traukiančių daiktų.
„Dalis savininkų savo dviračius prirakina, rūpinasi jų saugumu, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie palieka juos tiesiog daugiabučių namų laiptinėse arba poilsiavietėse prie namelių net neprirakintus.
Praėjusią vasarą, liepos mėnesį, Nidoje ir Palangoje policijos pareigūnai sulaikė keletą asmenų, kurie gabeno ir turėjo paslėpę vogtų dviračių – transporto priemonės grąžintos savininkams. Nidoje rasti 9 vogti dviračiai, Palangoje – 10“, – pabrėžė A. Grauslienė.
Paprašius palyginti praėjusių metų vasaros ir šios vasaros dviračių vagysčių skaičius, A. Grauslienė juos pateikė: „2020 metais birželio 1 – liepos 15 dienomis užregistruota įvykių, susijusių su dviračio vagyste (bendrai su motoriniais dviračiais), Klaipėdos apskrityje – 30 pranešimų, pavogta 40 dviračių.
Iš jų Klaipėdos mieste – 9, Palangoje – 17, Neringoje – 4. Tuo pačiu šių metų laikotarpiu užregistruota įvykių, susijusių su dviračio vagyste, iš viso Klaipėdos apskrityje – 16 pranešimų (pavogti 23 dviračiai). Iš jų Klaipėdoje – 11, Palangoje – 5“, – skaičius pateikė A. Grauslienė.
Policijos pareigūnai primena, kad pirmiausia už savo turtą yra atsakingi patys dviračių savininkai.
Juos būtina prirakinti. Rakinti siūloma ne spyna perveriant per ratą, o per rėmą, jei yra galimybė – geriausia juos įvežti į rakinamą patalpą.
Nuo 2020 m. sausio savo vertingus daiktus, taip pat ir dviračius, savininkai gali pažymėti sistemoje www.pazymetas.lt.
Radus vogtą daiktą, taip daug lengviau identifikuoti jo tikrąjį savininką.
„Taip pat žmonėms rekomenduojame pirkti dviračius tik iš tų pardavėjų, kurie gali pateikti nuosavybės dokumentus. Tada būsite tikri, jog įsigijote ne vogtą daiktą“, – akcentavo A. Grauslienė.
