Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt atskleidė, kad 2020 m. pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksavo 12 492 atvejus, kai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, o 2021 m. iki lapkričio 1 d. – net 80 696.
Taip pat 2020 m. pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksavo 186 253 atvejus, kai transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o 2021 m. iki lapkričio 1 d. – 71 648.
Greičio kontrolės priemonės valstybinės reikšmės keliuose 2018 m. buvo įrengti 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai. 2020 m. įrengta 70 naujų momentinių greičio matuoklių, o 2021 m. įrengti 56 vidutinio greičio kontrolės ruožai. Visi šie matuokliai gali patikrinti ir privalomąją techninę apžiūrą bei privalomąjį civilinį draudimą.
2022 m. planuojama įrengti 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų.
„Auto Moto“ žurnalistas Marius Eidukonis, išgirdęs, kiek šiais metais užfiksuota vairuotojų su negaliojančia technine apžiūra, pripažino, kad ir pats yra tarp šių pažeidėjų. Jis, pakeitęs automobilį, esą sutvarkė visus jo trūkumus ir net neatkreipė dėmesio, jog jau yra pasibaigusi techninė apžiūra. Be galiojančios techninės apžiūros vyras važinėjo visą mėnesį.
„Vėliau gavau žinutę, kad mano automobilis yra užfiksuotas neturint galiojančios techninės apžiūros.
Manau, kad daugumai vairuotojų karantinas ir įvairios įtampos nustūmė kai kuriuos klausimus į nuošalę. Techninė apžiūra ne visada parodo, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Ar tai yra atleistinas dalykas vairuotojui? Ne, ta sistema tai ir parodo“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo M.Eidukonis.
Pašnekovas minėjo, kad šie pažeidimai parodo, jog žmonės laiku nepamato, kada jiems pasibaigė techninė apžiūra: „Juk nuvažiavus į techninės apžiūros centrą ir sužinojus, kad automobilis neatitinka nustatytų reikalavimų, gauname lapelį, kuriame parašyta, kad negalima važinėti su automobiliu, bet mes juk vis tiek važiuojame į autoservisą ir tokiu būdu matuoklis užfiksuoja mūsų pažeidimą“.
Vairuotojas transporto priemonės gedimus gali susitvarkyti per mėnesį, tačiau dauguma atvažiuoja į techninės apžiūros stotį paskutinę dieną.
„Pavyzdžiui, vairuotojai, atvažiavę į techninės apžiūros stotį paskutinę dieną ir sužinoję, kad netinkamai veikia stabdžiai, per vieną dieną nesusitvarkys to automobilio. Jie užsirašo į autoservisą po savaitės ir juk visą tą laiką nevaikščios pėsčiomis, nevažinės paspirtukais ar viešuoju transportu – apie 90 proc. vairuotojų renkasi važinėti automobiliu“, – teigė M.Eidukonis.
Specialistas mano, kad duodamas mėnuo techniniams trūkumams sutvarkyti galėtų būti šiek tiek liberalesnis. Anot jo, jei tai yra kritiniai trūkumai – vairuotojas turėtų automobilį palikti prie techninės apžiūros stoties ir jį išvežti su autovežiu.
„Bet juk būna automobilių, kurie nepraeina techninės apžiūros vien dėl to, kad perdegė lemputė. Todėl gal reikėtų didinti tą laikotarpį... Aš nemanau, kad virš 80 tūkst. vairuotojų specialiai ėmė ir „drožė kelius“ su pasibaigusia technine apžiūra“, – svarstė pašnekovas.
Technines apžiūras (TA) atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas aiškino, kad šie skaičiai leidžia daryti prielaidą, jog gerokai sustiprėjo kontrolė keliuose ir greičiausiai pradėjo veikti daugiau automatizuotų sistemų, „filtruojančių“ visą transporto srautą.
„Tikėtina, kad į šią statistiką patenka ir dalis išsiblaškiusių žmonių, kurie tiesiog pamiršta TA terminus ir patikros procedūras atlieka keliomis dienomis vėliau – bendras TA procedūrų skaičius išaugo tiek, kiek bendras šalies transporto parkas.
„Transekstos“ vadovų manymu, problemą būtų galima sumažinti, jei vairuotojai naudotųsi nemokamu priminimu apie artėjančią TA paslaugą. Likus 20 dienų iki TA pabaigos atsiunčiama žinutė“, – kalbėjo R.Gabartas.
„Transeksta“ komunikacijos vadovas mano, kad šie skaičiai galėjo išaugti ir dėl to, kad šiais metais buvo pasirašytos sutartys su Kelių direkcija, todėl keliuose padaugėjo matuoklių, kurie fiksuoja techninę apžiūrą.
„Praėjusiais metais buvo daug mažiau tokių kontrolės priemonių. Šioje situacijoje nieko drastiško neatsitiko“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė pašnekovas.
Nepraleisti TA svarbu todėl, kad „Transekstos“ sukaupti duomenys parodo, kad kas antras automobilis turi didesnių ar mažesnių trūkumų, galinčių turėti įtakos eismo saugumui.
Pasak pašnekovo, su techniškai netvarkinga transporto priemone vairuotojais jokiais būdais negali dalyvauti eisme ir niekas jam netrukdo laiku susitvarkyti techninės apžiūros. Nors ir M.Eidukonis siūlė pratęsti negaliojančią techninę apžiūrą, R.Gabartas tik į tai atšovė, kad šis pratęsimas būtų sunkiai administruojamas ir nėra logikos leisti toleruoti vairuotojo apsileidimą: „Šis sprendimas tik sukeltų papildomos netvarkos“.
Šiais ir praėjusiais metais techninę apžiūrą iš pirmo karto praėjo apie 51 proc. vairuotojų.
„Kas antras automobilis keliuose važinėja turėdamas kažkokių trūkumų. Nedidelė dalis žmonių, kurie prieš važiuodami į techninę apžiūrą užsuka į autoservisą ir pasitikrina automobilį“, – akcentavo pašnekovas.
Dažniausiai vairuotojai nepraeina techninės apžiūros, nes nėra tinkamai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, aptinkamas skysčių nuotėkis arba yra netvarkingas ar nešviečiantis valstybinio numerio ženklas.
„Net apie 30 proc. vairuotojų negauna palaiminimo dėl šviesų. Automobilių parko amžius yra 15 metų, todėl negali norėti, kad nekiltų jokių rūpesčių“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino R.Gabartas.
Techninės apžiūros darbuotojai pastebėjo, kad, priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, automobilių bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4–6 mėnesiams. Dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6–10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet.
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui, konstatavo, kad dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3–4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. Tai yra, trečdaliu mažiau nei Lietuvoje.
2020 m. dažniausiai nustatomų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 „didelių“ arba „pavojingų“ trūkumų. Ankstesnis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas. Šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, todėl vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 „dideli“ arba „pavojingi“ trūkumai.
Detalizuodamas, kokių trūkumų pernai TA stotyse buvo fiksuojama daugiausia, asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebėjo, jog daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai. Nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų.
„Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad „išbrokuojami“ tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros metu pačioje TA stotyje, pastebėjus kad žibintai šviečia „Dievui į langus“.
Apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra „smulkmena“, nes žmogus, nematydamas kur važiuoja, neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo A.Glėbus.
