Vilkikų vairuotojų šventės: vieni džiaugiasi, jog grįš pas šeimas, kiti – turėdami darbą

Važiuojant „Via Baltica“ keliu, kuriuo rieda daugiausia Lietuvoje vilkikų, – keista tyla eteryje. Radijo ryšiu su kolegomis bendrauja vos vienas kitas tolimųjų reisų vairuotojas. Ir tai daugiausia girdėti šnekos rusų kalba, pasigirsta pokalbių nuotrupos, į kurias įterpta ukrainietiškų, baltarusiškų žodžių.

Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tolimųjų reisų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

2021-12-18 21:30, atnaujinta 2021-12-18 21:35

Kodėl taip yra, paaiškina lietuvių vežėjai. Iš tuščio eterio Lietuvoje nesunku suvokti, kad prie vilkikų vairo sėdi kitataučiai. Visomis Azijos tautų kalbomis kalbantys atvykėliai tarpusavyje mažai bendrauja, lietuviai ir anksčiau nebuvo linkę daug bendrauti, tad lieka rusakalbiai.

Daugumai likęs paskutinis reisas prieš šventes, tad nėra ko burną aušinti. Geriau sau pačiam pasidžiaugti nuo Naujųjų padidintu atlyginimu, nauju, dar geresniu vilkiku ar nuosavu lengvuoju automobiliu, kurį pavyks nusipirkti po mėnesius trukusių kelionių Europoje.

Kolegos smarkiai pasikeitė

„Mažai kas kalba ar skundžiasi visiems radijo eteryje. Juk tik kas dešimtas vairuotojas yra lietuvis, kuris vairuoja vilkiką su lietuviškais numeriais“, – šyptelėjo namo šventėms iš Ispanijos grįžtantis Vidmantas. Nors šeštadienį Lietuvos ir Lenkijos pasienyje oras nelepino, prisimindamas ispanišką šilumą jis lauke vilkėjo vien marškinėliais.

Praleisti pasienyje jam teks dvi paras, nes Kaune jo vilkiką galės iškrauti tik pirmadienį. Bet du dešimtečius tokį darbą dirbančiam Vidmantui tai – ne bėda, laukti jis įpratęs: „Svarbiausia, kad Kalėdas kaip visada švęsiu namuose, nes seniai neteko kelyje jų sutikti.“

Ir paskutinė dviejų savaičių kelionė, kurią Vidmantas vadina ratais, neprailgo. Grįžta iš Ispanijos, o ką veža – nė pats nežino: „Gal šunų maistą, gal dar kokį rinktinį krovinį.“

Anot tolimųjų reisų vairuotojo, jo kolegos smarkiai pasikeitė. Ne tik atsirado kitų tautybių vairuotojų, bet ir atėjo nemažai jaunimo, o jie radijo stotelėmis nepratę naudotis, bendrauja telefonais ir internetu.

Jam pritarė ir Andrejus: anksčiau eteryje buvo galima išgirsti net apie šeimyninio gyvenimo smulkmenas, kurias vairuotojai pasakodavo vienas kitam kelyje. „Dabar prisiklausysi nebent visokių niekų, todėl radijo stotelės net neįjungių, kad galva neištintų“, – prisipažino baltarusis.

„Apie ką šnekėtis? Tik pradėsi, tai visą kelią tau verks“, – nukirto taip pat namo grįžtantis Artūras. Jam atostogos – iki kitų metų sausio 10-osios.

Vis dėlto išgirdęs besiskundžiančius kolegas, jis stačiokiškai paklausia, ko jie verkia. Jis iš karto išėjo iš įmonės, kurioje darbo sąlygos netenkino ir akimirksniu susirado kitą. Dabar jis patenkintas. „O kiti vergauja rusui, skundžiasi mažais atlyginimais, bet nė piršto nepajudina, kad būtų geriau“, – lenkdamas pirštus Artūras vardijo Lietuvoje registruotas rusiško kapitalo vežėjų įmones.

Artūras negailėjo piktų žodžių: tik tokius kvailelius ir maudo, tik tokie ir skundžiasi. O visi kiti tolimųjų reisų vairuotojai susirado gerus darbus. Jeigu ne Lietuvoje, tai Lenkijoje arba kitose valstybėse.

Baudžia už saulėgrąžos lukštą

Vis dėlto Artūrui kartais užsienyje gėda pasisakyti, kad jis iš Lietuvos, todėl tenka meluoti.

„Taip, žinau, kad lietuviai jau išsižada savo šalies. Aš to negaliu suprasti“, – grūžčiojo pečiais ukrainietis Aleksandras, dirbantis Lietuvos įmonėje.

Joje ukrainietis gauna padorų atlyginimą, jis niekada nevėluoja, vadovai skyrė visiškai naują vilkiką. Anksčiau jis dirbo Ukrainoje, tai sąlygas dabar gali palyginti.

Tik gaila, kad su tautiečiais, kurių Europos keliais rieda šimtai ar tūkstančiai, pasišnekėti negali, nes vilkikas naujas, todėl 100 ar net 300 eurų kainuojančią radijo stotį tektų įsirengti už savo pinigus, o ir šeimininkas kažin ar leistų.

Aleksandras neliūdi, kad kažin ar iki Naujųjų grįš namo – svarbiausia uždarbis.

Tik ne visi tokie patenkinti lietuviška tvarka ir atlyginimais. Vienas ukrainietis vairuotojas skundėsi, kad grįžus iš reiso vadybininkas pats visada įlipa į kabiną, apžiūri, ar joje tvarka. „Gali ir už saulėgrąžos lukštą ant grindų nubausti“, – juokėsi vairuotojas.

Už vagystę teko atidirbti

„Gerai, kad Lietuva mums duoda darbo“, – džiūgavo Sergejus Daineko iš Černigovo Ukrainoje. Kad laikas laukiant neprailgtų, jis aikštelėje sėdo į baltarusio Piotro vairuojamą vilkiką, prie kurio pritvirtinti taip pat lietuviški valstybiniai numeriai.

Pradėjęs pasakoti apie gyvenimą ant ratų, Sergejus iš karto prisiminė tėvą, į kurio laidotuves nespėjo grįžti. Ukrainietis neslėpė: dabar jį dažnai sapnuoja, tėvas kažką jam nori pasakyti. Tik jis niekaip negali suprasti.

Vis dėlto nors kelyje jis praleidžia ir pusšešto mėnesio, gyvenimu nesiskundė. Sportuoja, visada su savimi vežiojasi svarmenis, buvo priaugęs iki 120 kilogramų, sugebėjo svorį per kelias savaites sumažinti iki 95 kilgramų, tiesa, dėl to labai gerai nepasijuto. Taip, uždirbti lietuviai leidžia, namo, kur laukia žmona ir trys vaikai, sutikti Naujuosius metus, leis. Tik ir tarp lietuvių verslininkų yra visokių, o S. Daineko turi karčios patirties.

Už tai, kad ukrainietį vairuotoją apšvarino kelyje, vienas Lietuvos darbdavys išskaičiavo jam iš atyginimo net 4386 eurus. Sergejus puikiai prisimena tą vietą Prancūzijoje. Taupydama pinigus lietuvių įmonė neleisdavo sustoti mokamose aikštelėse, tad tekdavo ieškoti vietos pakelėse.

Sustodamas jis šalia pastebėjo vilkiką rumuniškais numeriais. „Dar buvo šviesu, todėl nepastebėjau, kad kelyje nėra apšvietimo. Tik atkreipiau dėmesį, kad vienas vairuotojų sėdėjo palinkęs prie nešiojamojo kompiuterio. Vėliau, perkratydamas įvykius, supratau, kad jis skenavo duomenis, kai eidamas į tualetą aš rakinau savo vilkiko duris“, – pasakojo ukrainietis.

Tęsdamas kelionę jis buvo suplanavęs atsibusti 1 valandą nakties, bet pakirdo tik penktą paryčiais. Iš pradžių jis nieko neįtarė, tik paskui nerado piniginėje 43 eurų. Nors jau buvo pranešęs apie vagystę transporto įmonės vadybininkui, Sergejus, radęs degalų korteles, susiruošė į kelionę. Rumunų, aišku nebebuvo.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad degalų korteles vagys sumaniai pakeitė. O naudojantis Sergejaus kortelėmis, nusikaltėliai per naktį įvairiose degalinėse į bakus sugebėjo įsipilti 40 tonų dyzelinių degalų.

Dabar S.Daineko beveik neabejoja, kad į kabiną vagys pripurškė dujų. Tai – neretas nusikaltimo būdas. Nusikaltėliai suranda plyšių tarp lango ir durų, užlipa net ant kabinos, kad pripurkštų dujų per stoglangį.

„Jeigu ne šita vagystė, dabar jau būčiau apdengęs namų stogą, kuris kiauras. Bet teko atidirbti be pertraukų, kad grąžinčiau pinigus, o per kiaurą stogą toliau laša vanduo“, – atsiduso tolimųjų reisų vairuotojas.

Dabar jis dirba bendrovėje „Vija“. Jau svajodamas, kaip prieš Naujuosius grįš pas šeimą, S.Daineko netikėtai sužinojo, kad įmonė nuo 2022-ųjų pradžios jam padidins atlyginimą. Tad pinigų gal ir stogui užlopyti užteks.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.