Pasidžiaugę pirmąja rekonstruota kelio Vilnius–Utena 21 kilometro atkarpa vairuotojai veltui tikisi, kad keliaujant toliau gal bent po metų nebereikės gadinti automobilių.
Baisiausio kelio titulo kelias iš Vilniaus į Uteną nežada taip greitai atsisakyti. Optimistinės prognozės skelbia, kad viso jo rekonstrukcija bus baigta 2025 metais, tačiau nurodomi ir kiti du terminai – 2030-ieji ar net 2033-ieji.
Raudonuoti gali tekti ir dėl Europos geografinio centro, o žiemą ten geriau iš viso nevažiuoti, nes niekas nepasirūpina nuvalyti bent siauro takelio link objekto, kuriuo Lietuva galėtų garsėti pasaulyje.
Lėšų trūksta jau seniai
Vienintelio cementbetonio kelio tvarkymo darbai turėtų vėl prasidėti tik 2023 metais. Ir tuo turėtų labiau džiaugtis uteniškiai, nes iš pradžių bus rekonstruojama atkarpa nuo 93 iki 95 kilometro.
Atnaujintu keliu link Europos centro galėsime džiaugtis negreitai – jis pakliūva tik į trečiąjį darbų etapą. Trečiojo etapo rekonstrukciją planuojama baigti 2024-aisiais.
Pasirodo, ekspertai dar net nenusprendė, kokio pločio turėtų būti kelias, kaip turėtų būti sujungti jungiamieji keliai.
Kodėl taip užsitęsė prastos būklės kelio rekonstrukcija? Atsakymas paprastas – trūksta lėšų. Beje, kaip ir Europos geografiniam centrui.
Kelio atnaujinimo darbai gali kainuoti nuo 150 iki 189 mln. eurų, priklausomai nuo pasirinktos kelio rekonstrukcijos.
Būklė – dar pablogėjusi
Kur baigiasi kelio Vilnius–Utena rekonstruota atkarpa, pajunti iš dunkstelėjusių automobilio ratų.
Akivaizdu, kad žiemą betonkeliu vadinamo kelio būklė dar pablogėjo, cementbetonio plokštės dar labiau iškilnotos, nors didelių šalčių nebuvo.
Kai kurios atsivėrusios duobės automobilių ratams labai skaudžios, be to, jas dar uždengia sniegas.
Tenka klampoti per sniegą
Įsukus į kelią, vedantį į Girijos kaimą, kuriame įsikūręs Europos geografinis centras, pasitinka pusnys.
Kelininkų čia nebūta, o susiruošusiems apžiūrėti šią įžymybę tenka klampoti per sniegą.
Vilniaus rajono savivaldybė, 2020 metais iš Turto banko perėmusi apleistą Europos centrą, nepasirūpino, kad būtų nuvalytas bent siauras takelis. Tiltas toks pat aplūžęs ir net dar pavojingesnis, nes plyšius tarp lentų uždengęs sniegas.
Tiesa, bent jau Europos Sąjungos vėliavos nenublukusios, nenuplyšusios, bet link stelos – vėlgi jokio tako.
Vilniaus rajono savivaldybės, kuri Europos geografiniam centrui sutvarkyti ketina skirti 80 tūkst. eurų, atstovė Ilona Leganovič dar praėjusį pavasarį aiškino, kad bus remontuojamas ir tiltas, pėsčiųjų takai. Tačiau žiemą net sniegas nenukasamas.
Negavo europinių pinigų
Vilniaus rajono savivaldybė skundėsi, kad iš Turto banko Europos geografinį centrą perėmė labai apleistą.
Jo tvarkymo darbams ir priežiūrai Vilniaus rajono savivaldybė net negali tikėtis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, nes turtas nuosavybės teise priklauso valstybei.
Teikiant paraišką paramai gauti paraiškos teikėjas turi būti objekto savininkas.
Kadangi vyko centro registracijos darbai, įstaigos komandos formavimas, į ES paramos fondus ir nebuvo kreiptasi.
O Turto bankas ketino Europos geografinį centrą išnuomoti už mažesnį nei tūkstančio eurų mokestį per mėnesį.
Tačiau vos 26 kilometrai nuo sostinės išsidėsčiusiam 2,5 hektaro ploto žemės sklype centrui per kelerius metus nuomininko taip ir nepavyko surasti.
Kelias svarbus visai Šiaurės Lietuvai
Marius Skuodis, Susisiekimo ministras
„Plentas Vilnius–Utena yra tragedija ir nėra ko slėpti. Tai – Lietuvos gėda, ir per tiek metų mes nesugebame sutvarkyti plento, kuris yra esminis visam Šiaurės Lietuvos regionui.
Aš jau pristačiau žingsnius, ką mes darysime su šiuo plentu, kad visuomenė žinotų aiškius terminus ir kontroliuotų eigą. Paslaugų teikėjai šiuo metu atlieka priešprojektinių sprendimų studiją, kad nustatytų, koks turėtų būti plentas.
20 km atkarpa, pradedant nuo tos vietos, kur dabar baigiasi sutvarkytas plentas, ir ten, kur prasideda betonkelis, yra sudėtingiausia atkarpa dėl jungiamųjų kelių ir dėl didelio automobilių srauto.
Iki šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio sankirtos mums nepriklausomi ekspertai turi pasakyti, kokio pločio turėtų būti kelias, kaip turėtų būti sujungti jungiamieji keliai. Kai tik turėsime atsakymus, iškart skelbsime projektavimo darbus visai atkarpai ir rangos darbus.
Jei viskas gerai pavyks, 2023 m. pirmojoje pusėje matysime vykdomus rangos darbus. Aš darysiu viską, kad taip ir būtų, nes tokių kelių Lietuvoje negali būti, čia jau yra ir eismo saugumo klausimas.
Reikia sutvarkyti apie 75 km ilgio atkarpą. Šiais metais vyks rangos darbai Utenoje, vėliau – kitų atkarpų projektavimas. Galbūt ir anksčiau turėsime kelią iki Molėtų, o 2024–2025 m. vyks rangos darbai iki pat Utenos.
Molėtų plentas yra savaitgalio plentas. Pavyzdžiui, kelias Kaunas–Prienai yra daug intensyvesnis kiekvieną dieną.
Labai svarbu, kad tą plotą apibrėžtų ne srautas vieną dieną, o bendras srautas, pagal kurį aiškiai matysime, koks jis turėtų būti. Automobilių srautas atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos jau sumažėja kelis kartus.“
Nustatė prancūzai
Kur yra Europos geografinis centras, Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė 1989-aisiais.
Naudodami gravitacijos centrų metodą jie nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos. Šito taško tiksli vieta yra 26 kilometrai į šiaurę nuo Vilniaus.
Ūkio ministerija parėmė geografinio centro turistinį paženklinimo projektą. 1997 metų gegužės 24-ąją atidengtas Europos geografinį centrą žymintis akmuo, 2004-aisiais buvo pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas – balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje.
Teritorija aplink geografinį centrą 1992 metais buvo pažymėta kaip draustinis. Šiam draustiniui priklauso Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis, alkakalnis, gretimas miškas ir kitos vietovės.
