Šie pažeidimai neramina pareigūnus: jei tai daro kelyje, greičiausiai panaši ir buitis

Balandžio 6 d. Lietuvoje minima Saugaus eismo diena. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pažymi, kad ne tik šią dieną reikia laikytis Kelių eismo taisyklių. Jis atskleidė, kas pasikeitė per 90 metų ir su kokiomis didžiausiomis problemomis šiuo metu susiduria policija.

Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak V.Grašio, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 8, 2022, 8:34 AM

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V.Grašys pasakojo, kad nesvarbu, ką vairuoji – automobilį, elektrinį paspirtuką, dviratį ar eini pėsčiomis, pirmiausia mūsų visų rūpestis yra būti saugiems eisme.

Jo pačio pirmoji transporto priemonė buvo dviratis, tačiau pasak pašnekovo, anksčiau nebūdavo šalmų, o dabar reikėtų pasidžiaugti, kad jie atsirado ir vaikai juos dėvi.

„Tačiau suaugę ne visada rodo gerą pavyzdį ir jiems yra problema užsidėti šalmą važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku. Bet reikėtų suvokti, kad tokiu būdu vaikams rodai netinkamą pavyzdį. Galiu patikinti, kad nė vieno eismo įvykio metu šalmas nepadarė didesnės žalos nei važiuojant be jo“, – dėstė V.Grašys.

Vėliau Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas įsigijo mini mopedą, kuriam nereikėjo teisių, o dar vėliau – automobilį. Mopedą jam padovanojo krikšto tėtis su pusbroliu. Po šios dovanos jis įgavo daug patirties ir suvokimo apie dalyvavimą eisme. Pirmasis automobilis – žigulys.

Pasak pašnekovo, šiais metais Lietuvos kelių policijai sukanka 90 metų. Anksčiau kontroliuodavo eismą „judėjimo policija“, kuri stebėdavo automobilių vairuotojus, dviratininkus ir vadeliotojus. Jie irgi gaudavo tam tikras baudas, jeigu pažeisdavo Kelių eismo taisykles.

Turi problemų ir buityje

Pagal statistinius duomenis, Lietuvos keliuose policija per metus iš eismo eliminuoja apie 10 tūkst. asmenų, kuriems nustatytas neblaivumas. Pareigūnai skaičiavo, kad apie 1,2 proc. eismo dalyvių gali būti neblaivūs. Prieš dešimt metų keliuose buvo nustatoma apie 13–15 tūkst. neblaivių vairuotojų, šiai dienai – 10 tūkst. Policija mano, kad tie asmenys, kurie vairuoja neblaivūs, turi problemų su alkoholiu buityje.

„Mes Lietuvoje dar labai daug ką toleruojame. Pavyzdžiui, išleidžiame iš namų žmogų, kai žinome, jog jis prieš tai vartojo alkoholį. Mes prisidedame prie to pažeidimo arba net nusikaltimo, jei jis užmuš kitą žmogų. Nėra toks brangus taksi, todėl reikėtų pasirūpinti saugumu kito asmens. Tai mūsų priedermė ir mes tai turime padaryti“, – pabrėžė V.Grašys.

Jis akcentavo, kad Kelių policija visada turėjo problemų su neblaiviais vairuotojais: „Galbūt anksčiau mažiau dėmesio buvo skiriama švietimui, prevencijai. Prisimenu, jog būdavo skylamušiai, kuriuo policininkas specialiame talone padarydavo atžymą. Jei surinkdavai trejas skyles – reikėdavo perlaikyti vairavimo egzaminą“.

Anot pašnekovo, didžiausias galvos skausmas eisme – žmogus. Daugiau nei 90 proc. nelaimių įvyksta dėl žmogaus – kažko nepadarė ar kažkuo nepasirūpino, nesaugiai važiavo ar ėjo.

Įtaką daro metų laikai

„Atsirandančios naujos transporto priemonės skirtos, kad palengvintų žmogui gyvenimą, judėjimą, jog jis būtų mažiau priklausomas nuo kažko. Bet visada atsiranda tam tikri iššūkiai jas valdant“, – svarstė jis.

Jis mano, kad transportas, kurį dabar vairuojame – jį naudojame, kad pasiektume nuo taško A iki B ir jei dar tai darytume saugiai, nelaimių keliuose būtų gerokai mažiau.

Metų laikai daro didelę įtaką eismui. Pavyzdžiui, žiemą vairuotojai praranda savo sugebėjimus slidžiame kelyje. V.Grašys mano, kad Lietuvoje vairuotojai per mažai skiria dėmesio sau atgaminti įgūdžius, kurie buvo prarasti per vasaros laikotarpį.

Jo nuomone, reikėtų išvažiuoti į tam tikrą trasą ir išbandyti, kaip elgiasi mašina kelyje.

Balandžio ir gegužės mėnesiais į kelius išvažiuoja motociklai, elektriniai paspirtukai, todėl tai yra patys pavojingiausi mėnesiai. V.Grašys pastebėjo, kad dabar žmonės pasiima vairuoti elektrinį paspirtuką ir įsivaizduoja, jog tai yra pramoga, todėl kartais įvykiai baigiasi sunkiomis traumomis. Jo nuomone, prieš dešimt metų pasakius, kad elektriniai paspirtukai kelia pavojų – būtų juokinga, tačiau šiai dienai jie kelia pavojų vairuojančiam asmeniui ir aplinkiniams, todėl reikia daryti pokyčius, judėti į priekį ir žiūrėti, kaip palengvinti bei labiau motyvuoti žmones.

Automobilių vairuotojai po žiemos pamiršta apie motociklų ir paspirtukų vairuotojus, todėl kurį laiką jų nemato. Taip pat išsausėja kelio danga, leidžiama automagistralėje važiuoti greičiau, todėl atsiranda žmonių, kurie išbando maksimaliai leistiną greitį arba net didesnį.

„Gyvenimo tempas yra tikrai didelis, todėl, ar tikrai mes norime apsunkinti save ir gauti kažkokį laišką apie pažeidimą, o vėliau už jį mokėti pinigus. Gal geriau tuos pinigus investuokime į savo vaikus?“, – kalbėjo jis.

Nesutaupysime laiko

V.Grašys teigė, kad šiai dienai Lietuvos keliuose maksimalus greitis yra 130 km/val., o važiuojant kelyje 20 km/val. greičiau – laiko sutaupoma nedaug, tačiau bet kokio neatsargaus veiksmo ar kliūties pasekmės yra visai kitokios.

Eisme netrūksta ir piktybiškumo – kai kurie automobilį vairuoja chuliganiškai, neatsakingai. KET nenurodyta, bet V.Grašys akcentuoja, kad iki 10 km/val. viršytas greitis didelio pavojaus nesudaro, bet vis tiek yra fiksuojamas pažeidimas, tačiau, kai viršijamas 50 km/val. greitis sukuriamas daug didesnis pavojus, todėl tokius vairuotojus reikėtų eliminuoti iš eismo.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas tikino, kad kiekvienas policininkas nori neturėti darbo – eismo įvykių, nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų, bet ši svajonė sunkiai įgyvendinama: „Mes esame užsibrėžę ir pasitvirtinę programą ir viziją 0, keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Suvokiame, jog tai sudėtinga pasiekti, bet to siekti turime. Laikui bėgant keisis visų eismo dalyvių sąmoningumas, suvokimas vertybių ir paisymas KET“.

Pasak pašnekovo, net keleivis važiuodamas lengvuoju automobiliu turi pareigą užtikrinti sau saugumą, perspėti vairuotoją, jei jis viršija greitį, naudojasi mobiliuoju įrenginiu.

Jis akcentavo, kad vis labiau bando pasiekti jaunesnės auditorijos ausis ir smegenis diegiant atsakomybę dalyvaujant eisme.

Be teisių 3 mėnesius

V.Grašys pažymėjo, kad tenka ne kartą įspėti žmones, jog spūstyse negalima naudotis mobiliaisiais telefonais ir pasakyti, kad už tai gali būti atimtos teisės vairuoti net trims mėnesiams. Dažnas jų supranta, kad gali prarasti galimybę savo vaikus nuvežti į ugdymo įstaigą.

Dabar Lietuvos kelių policija vis daugiau taiko neviešą patruliavimą, kai pažeidėjas nėra sustabdomas, bet po kažkurio laiko gauna pranešimą apie pažeidimą ir paskirtą baudą. V.Grašiui pačiam teko susidurti stovint spūstyje su pažeidėja. Ji naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl jis atsidaręs langą bandė ją balsu įspėti, tačiau ji nereagavo.

Paspaudus garso signalą – sureagavo ir tik tada V.Grašys jai pasakė, kad ji kelia pavojų ir elgiasi netinkamai, tačiau ši užsidarė langą ir toliau buvo įnykusi į telefoną. Vėliau šiai moteriai buvo surašytas protokolas. Ji dar sugebėjo apkaltinti Kelių policijos tarnybos viršininką, kad jis kėlė pavojų eismo saugumui liepdamas atidaryti langą bei negražiai elgėsi – triukšmavo.

„Ta moteris greičiausiai susilauks to, kad anksčiau ar vėliau praras teisę vairuoti trims mėnesiams. Bet ar tikrai to reikia? Gal tiesiog reikėtų suvokti, kad nereikėtų imti telefoną vairuojant“, – tvirtino jis.

Pasak pašnekovo, paskaičiuota, kad pokyčiui padaryti žmogui reikia 21 dienos, o vėliau tai tampa įpročiu.

V.Grašys tvirtino, kad yra pagamintas įrenginys, kur programa atpažįsta, ar vairuotojas užsiima pašaline veikla prie vairo. Jis mano, kad ateityje šios technikos galime sulaukti ir Lietuvoje.

Dabar Seime yra siūloma griežtinti atsakomybę prie vairo. Taip pat pašnekovas pridūrė, kad siūloma už chuliganišką vairavimą konfiskuoti transporto priemonę, jei pažeidimas padaromas antrą kartą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.