„Eiliniam piliečiui tai būtų sunkiai įveikiamas darbas, ypač kai matai, jog valdininkai, kurie turėtų reikalauti, kad už visų mūsų pinigus darbai būtų atliekami kokybiškai, ignoruoja gyventojų raštus, slepia dokumentus“, – atsiduso advokatas Liudas Paltanavičius kalbėdamas apie antrus metus vykstantį ginčą su Ukmergės rajono savivaldybe ir kitomis institucijomis dėl netinkamo Vilkmergėlės gatvės remonto.
Darbų užsakovė savivaldybė nesutinka bendrovei „Ukmergės keliai“ nurodyti ištaisyti broką, todėl teko kreiptis ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašant ginti viešąjį interesą.
Kelininkai taip ir negrįžo
Vilkmergėlės gatvės paprastojo remonto darbų pirkimą savivaldybė paskelbė 2020 metų rugsėjo 18 dieną. Iš dokumentų matyti, kad turėjo būti keičiama važiuojamosios dalies danga. Visi darbai buvo išvardyti žiniaraščiuose.
Kelininkų technika gatvėje pasisukiojo, pasikrapštė ir dingo.
L.Paltanavičius pasakojo, kad gyventojai buvo šventai įsitikinę, jog darbai bus tęsiami.
Tik praėjus daugiau nei metams, kai ukmergiškiai ėmė teirautis, kada bus pratęstas gatvės remontas, paaiškėjo, kad jis jau baigtas.
Bet plika akimi buvo matyti, kad gatvė suremontuota netinkamai, tad gyventojai praėjusių metų gegužės pabaigoje pateikė Ukmergės savivaldybei pretenziją, prašydami įpareigoti rangovą pašalinti visus trūkumus, be to, pareikalavo pateikti rangos darbų sutartį, atliktų darbų aktus.
Dėl atsakymo – į teismą
Beveik du mėnesius savivaldybei neteikiant raštiško atsakymo, o situacijai blogėjant praėjusių metų liepos 19-ąją gyventojai pakartotinai kreipėsi į valdininkus.
Po mėnesio ukmergiškiai gavo tik trumpą atsakymą, kad už darbus sumokėta beveik 29 tūkst. eurų, ir nuorodą, kur rasti sutarties informaciją. Ją internete atvėrę gyventojai rado tik tarp savivaldybės ir bendrovės „Ukmergės keliai“ sudarytą pirkimo sutartį. Apie atliktus darbus – nė žodžio.
Todėl gyventojai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl savivaldybės netinkamo atsakymo. Tik po to ukmergiškiams pavyko gauti informacijos apie atliktus darbus.
Paaiškėjo, kad Vilkmergėlės gatvės kelkraščių remonto darbai sutartimi vykdyti nebuvo numatyti, tai ateityje bus sprendžiama atskiru pirkimu, kai atsiras pinigų.
Taip pat valdininkai teismui nurodė, kad rangovas esą tinkamai įvykdė darbus, trūkumų nėra.
Iš savivaldybės pateiktų dokumentų matyti, kad neva buvo nufrezuota 960 kvadratinių metrų, o atkurta net 1195 kvadratiniai metrai dangos.
Trūkumų ištaisyti neskuba
Sulaukus tokios informacijos gyventojams kilo įtarimų apie galimai suklastotus dokumentus.
Tuo metu teismui valdininkai teisinosi, kad gyventojams anksčiau duomenų dėl gatvės remonto darbų nepateikė dėl klaidos. Administracinę bylą teko nutraukti, bet darbų trūkumų ištaisyti niekas neskubėjo.
„Kelkraščiuose buvo paliktos neasfaltuotos duobės, lietaus nuotekų tinklų šuliniai nepaaukštinti, neįrengtos pralaidos, asfaltas nevientisas, jo storis gerokai mažesnis, nei turi būti, vietomis nauja asfalto danga tiesiog paklota ant senos, nenufrezuotos asfalto dangos, gatvės linijos kreivos.
Nepaklojus dangos gatvės kraštuose susidarė duobės, kurios ne tik kenkia automobiliams, bet ir kyla grėsmė eismo saugumui. Juk buvę asfaltuoti kelkraščiai sugriauti, todėl pėstieji priversti keliauti važiuojamąja dalimi“, – vardijo trūkumus L.Paltanavičius.
Viską užfiksavo antstolis
Supratę, jog iš savivaldybės pagalbos nesulauks, gyventojai kreipėsi į matininką Gintarą Jaskūną, kuris nustatė, kad, priešingai nei nurodyta savivaldybės patvirtintame atliktų darbų akte, naujai asfalto dangos paklota vos 906 kvadratiniai metrai. Likęs plotas tarp asfalto dangos ir sklypų ribų – 408 kvadratiniai metrai – nuardytas ir neuždengtas jokia danga.
Gyventojai nutarė nesustoti ir pasikvietė antstolį Rimantą Vižainiškį, kuris užfiksavo dar daugiau trūkumų. Jis patvirtino matininko duomenis: trūksta 289 kvadratinių metrų asfalto dangos.
Be to, R.Vižainiškis konstatavo, kad šaligatvių kraštai nesuformuoti, o tiesiog užlieti asfaltu, dėl nuardytos senos ir nepaklotos naujos asfalto dangos atidengtas smėlio ir žvyro sluoksnis nuo kelio pakraščio iki privačių namų valdų, todėl vietomis lietaus vandenys nuplauna smėlį ir toje vietoje formuojasi duobės.
Vietomis duobių gylis siekia apie 30 centimetrų, be to, nuplaunami privačių namų tvorų pamatai, kelkraščiuose guli akmenys, senos asfalto dangos liekanos.
Dangos storis – plonesnis
Ir tai dar ne viskas. Gyventojai sertifikuotoje bendrovės „Viamatika“ laboratorijoje užsakė naujos asfalto dangos matavimus.
Matuojant pažymėtose vietose elektroninis slankmatis parodė, kad asfalto storis yra toks: 2,95, 5,14, 4,21, 4,42, 3,51 ir 2,05 centimetro. Dangos storis niekur nesiekė savivaldybės darbų atlikimo akte deklaruojamų 6 centimetrų.
Beje, specialistai paaiškino, kad dalis dangos buvo nenufrezuota, nauja danga tiesiog užklota ant seno asfalto.
L.Paltanavičius pastebėjo dar vieną keistenybę: savivaldybės ir „Ukmergės kelių“ sutartyje numatyta, kad nufrezuota asfalto danga esą bus utilizuojama.
Iš tiesų nufrezuota senoji asfalto danga yra valstybės turtas. Ji gali būti naudojama mažiau svarbiems keliams asfaltuoti, sodininkų bendrijų keliukams.
Advokatas priminė, kad dėl tokio tariamo asfalto dangos utilizavimo bendrovei „Autokausta“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nemato nė vienos klaidos
Ukmergės rajono savivaldybės atsakyme „Lietuvos rytui“ tvirtinama, kad administracija yra pateikusi atsakymus ir visus dokumentus tiek patiems gyventojams, tiek įvairioms institucijoms, į kurias jie dar kreipėsi.
„Pažymime, kad Vilkmergėlės gatvės paprastasis remontas atliktas tinkamai, pagal rangos darbų sutartį, jokių asfalto atkūrimo darbų trūkumų nėra“, – tikino savivaldybės atstovė Daiva Zimblienė.
Pasak jos, Vilkmergėlės gatvės naujos asfalto dangos storis visur atitinka reikalavimus.
Tyrimas atskleidė kelininkų pažeidimų mastą
Susisiekimo ministerijos iniciatyva prieš penkerius buvo pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas, kuris atskleidė pažeidimų mastą.
Pirmajame audito etape ištyrus 10 skirtingų kelių ruožų paaiškėjo, kad tik vienas jų atitinka kokybės reikalavimus. 90 proc. neseniai rekonstruotų kelių nustatyta defektų, daugelis jų – esminiai. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – penkeriais metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis, nei privalo būti, kelių tarnavimo laikas.
Dažniausi tyrimų metu nustatyti pažeidimai buvo plonesni, nei galioję normatyviniai dokumentai leido, kelio konstrukcijos sluoksniai, įvairiuose sluoksniuose panaudotos netinkamos, žemesnės kokybės medžiagos, taip pat galimai netinkamai atlikti darbai.
Nustatyta, kad iš viso dešimtyje tirtų objektų dėl dangos ploninimo asfalto paklota apie 3060 tonų mažiau, nei turėtų būti.
Vienas ryškiausių nustatytų pažeidimų pavyzdžių – kelio Buivydžiai–Lavoriškės–Kena rekonstrukcija, kainavusi apie 3,3 mln. eurų.
Baigiant darbus techninės priežiūros metu vietomis buvo nustatyti didesni nei 15 procentų asfalto dangos storio nuokrypiai.
Rangovas su nustatytais defektais nesutiko ir pareikalavo arbitražinio tyrimo, bet vėliau informavo, kad defektus ištaisė.
2014-ųjų viduryje baigtame rekonstruoti kelyje šiuo metu matomi akivaizdūs defektai, o atliktas tyrimas parodė, kad kelio konstrukcijoje yra per plonas skaldos pagrindo sluoksnis, jame panaudotos žemesnės kategorijos medžiagos, šalčiui atsparaus sluoksnio užterštumas viršija leistinas vertes.
Apskaičiuota, kad šio kelio defektams ištaisyti reikės pakloti papildomą 3,5 centimetro storio asfaltbetonio sluoksnį, o tai, ekspertų skaičiavimais, gali kainuoti apie 250 tūkst. eurų.
