Ar nenusuks?
Tokia įranga numatyta ir Kauno mieste, tiesa, ten kol kas numatytas tik vienas sektorinis greičio matuoklis Tunelio gatvėje.
Važiuojant atkarpoje, kurioje yra vidutinio greičio matuoklis, jo galima išvengti, prieš antrąją kamerą pasukant kitu maršrutu, tokiu atveju, matuoklis nesustabdys galimo pažeidėjo nuo greičio viršijimo.
„Manau, kad vairuotojai stengsis išvengti, kažkur nusukti, kad nepasiektų numatyto atstumo pabaigos. Mieste gausu įvairių nusukimų, pravažiavimų pro kiemus. Kur bus įmanoma nusukti, ten ir nusuks. Taip daroma ir užmiestyje“, – sako vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Dėl šios priežasties yra svarbu, kad tokie matuokliai būtų įrengti atkarpose, kuriose nusukimo tikimybė yra maža. Vilniuje numatytos atkarpos atitinka šią sąlygą.
Tai patvirtina ir saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas. „Manau, kad yra parinktos vietos, kur galimybė nusukti yra minimali, taip pat avaringiausios ir keliančios daugiausiai problemų“ , – teigia D.Kanapinskas.
Jo žiniomis, toks matuoklis turėtų užfiksuoti nusižengimą ir pravažiavus pro pirmą kamerą, jeigu yra viršijamas greitis, tad, tokiu atveju, net ir nepasiekus galutinio taško, vairuotojas turėtų sulaukti atsakomybės.
Reikėtų analizuoti avarijų priežastis
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, jog matuoklių įrengimo vietos numatytos dėl daugybės greičio viršijimo atvejų tose atkarpose, jose piko metu susidaro ir eismo spūstys. Numatytos atkarpos yra miesto arterijos, kuriose eismas vyksta intensyviai ir greitai.
„Pasižiūrėkime kad ir į Konstitucijos prospektą, ten matuoklis atlieka daug funkcijų ir eismo įvykių skaičius yra sumažėjęs. Seniau ši gatvė tikrai buvo ne kaip pagarsėjusi, nes yra plati, daug eismo juostų ir vietos įsibėgėti yra“, – sako D.Kanapinskas, ir priduria, kad yra už technologijas, kurios skatina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių.
Savivaldybės atstovai tikisi, kad įrengus vidutinio greičio matuoklius, eismas mieste taps saugesnis, nes užkirs kelią greičio viršijimui ir staigiam stabdymui, siekiant išvengti susidūrimo su kliūtimis ar patekus į eismo spūstį.
Tačiau vairavimo instruktorė mano, kad reiktų paanalizuoti ir kitas avarijų priežastis, kurias pašalinus, galbūt neprireiktų ir eismo srauto sulėtinimo.
„Neseniai Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje įvyko avarija, kurios metu sušlubavo vairuotojo sveikata. Analizuojant avarijas reikėtų atkreipti dėmesį ir į vairuotojų sveikatos būklę, ar įvykio nebuvo naudojamas mobilusis telefonas. Žinoma, prie to prisideda dar ir greitis, tačiau reikia atsižvelgti į visas priežastis“, – mano O.Židovlenkova.
Pasak saugaus eismo eksperto, tokios prevencinės priemonės paveiks visus vairuotojus, tačiau tiems, kurie nėra linkę viršyti greičio prisitaikyti bus lengviau. O dažniausiai jos yra orientuotos į lakstūnus.
Jis taip pat džiaugiasi, kad Lietuvoje pagaliau keičiasi vairuotojų požiūris į greičio viršijimą.
„Prieš 10 metų buvo požiūris, kad greitį galima viršyti iki 20 km/h, nes iki tol nebaudžia. Dabar jau vyrauja požiūris, kad „ale galima“ viršyti greitį iki 10 km/h, nes Administracinių nusižengimų kodekse už tai numatytas tik įspėjimas, bet ne visi supranta, kaip tas įspėjimas veikia.
Jeigu yra išrašytas protokolas, vėliau tu prarandi teisę į mažesnę nuobaudą, jei prasižengi dar kartą“, – aiškina D.Kanapinskas.
Sutiks priešiškai?
Sostinę įsigyti kilnojamo greičio matuoklį galbūt paskatino Kauno pavyzdys, ten jau balandžio pradžioje gyventojai laužė galvą, kaip jis veiks.
Vilniuje numatytos net 60 vietų, kuriose pagal poreikį bus perkeliama pažeidimų fiksavimo įranga.
Pasak saugaus eismo eksperto, kad tokia įranga gali sulaukti ir neigiamo vairuotojų įvertinimo, kurio sulaukia gatvėse vis dažniau pastebimi trikojai greičio matuokliai.
„Dalis žmonių naujoves dažnai priima priešiškai, manau, kad ir čia gali būti panašiai“, – svarsto D.Kanapinskas.
Vairavimo instruktorė mano, kad vairuotojai jau ir taip jaučiasi stebimi, todėl didelio šoko jiems neturėtų būti.
„Vairuotojai ir taip gana daug stresuoja, kai policija vykdo prevencines priemones. Pavyzdžiui, nežymėtame automobilyje sėdi policijos pareigūnas ir fotografuoja tuos, kurie naudojasi mobiliuoju telefonu.
Policija taip pat turi ir kitus nežymėtus automobilius, kuriuose įmontuota naujausia įranga, kuri fiksuoja įvairius pažeidimus, ne tik greitį. Manau, kad vairuotojams ypatingo šoko tai nesukels“, – teigia O.Židovlenkova.
Ji priduria, kad reiktų pagalvoti apie programėles, kuriose vairuotojai lengvai gali pasidalinti informacija, kur stovi policija ar bus įrengta kilnojama įranga.
„Nepamirškime, kad turime „Waze“ programėle, kuriose lengvai galima pažymėti ir pasitikrinti, kur yra policija, taip pat „Facebook“ grupės, kuriose vairuotojai dalijasi informacija. Žinoma, tai juos skatina naudotis mobiliaisiais telefonais vairuojant“, – perspėja O.Židovlenkova.
Ne tik bausti, bet ir mokyti
Saugaus eismo ekspertas tokią prevencinę priemonę vertina teigiamai. „Žiūriu pozityviai. Niekada negali žinoti, kada ir pats ką nors pražioplinsi ir sulauksi baudos, ne tik tie, kurie tai daro specialiai. Tai auklėja, kad visi išmoktume laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sako D.Kanapinskas.
Pasak jo, galima pasižvalgyti ir į kaimynus, kurie vykdo panašią greičio ir kitų nusižengimų kontrolę.
„Pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje mes net nepastebėsime, kur pareigūnai yra pasislėpę fiksuodami pažeidimus ir niekam nekyla klausimų, kad įranga paslėpta“, – pasakoja saugaus eismo ekspertas.
Vairavimo instruktorė tokios priemonės naudingumu šiek tiek abejoja. „Aš, kaip mokytoja, sakyčiau, kad reikia ne bausti, o skatinti ir mokyti.
Tik baudžiant galima iššaukti agresiją, tada žmogus gali pradėti specialiai nusižengti, nes eis „prieš sistemą“. Reikia edukuoti žmones“, – tikina O.Židovlenkova.
Ji prisimena ir vieną sėkmingą socialinę kampanija, kuri skatino pėsčiuosius dėvėti atšvaitus, jos manymu, tai parodė, kad mokymas ir skatinimas veikia.
„Buvo plakatai, kurie skatino dėvėti atšvaitus ir, patikėkite, kaip aktyviai žmonės ėmė juos nešioti. Per karantiną visi tie plakatai buvo nuimti ir dabar žmonės vėl vaikšto be atšvaitų. Atrodo, tokia smulkmena, bet veikia“, – primena vairavimo instruktorė.
