Apie šį sprendimą ir jo poreikį bei įgyvendinimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas, Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas, Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Vigilijus Sadauskas.
Patikra ir stebėjimai rodo, kad 3–4 proc. netvarkingų automobilių dujų išmeta tiek, kiek pusė Vilniaus miesto taršos, teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tai veikia mūsų sveikatą ir aplinką, o kas dešimtas automobilis, atvažiuojantis į techninės apžiūros centrus, jos nepraeina dėl taršos. Beveik pusė automobilių nepraeina techninės apžiūros iš pirmo karto.
Pagal šias pataisas, atsirastų galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, jeigu jos tarša neatitinka reikalavimų. Automobilius keliuose stabdytų Lietuvos transporto saugos administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Per metus ketinama patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. mašinų. Automobilių parkas yra kur kas didesnis, apie pusantro milijono transporto priemonių.
Aplinkos apsaugos departamento direktorius mano, kad aplinkos traša yra svarbus klausimas, nes tai susiję ne tik su gamtai daroma žala, tačiau nešvarus oras turi įtakos ir žmonių sergamumui tam tikromis ligomis, todėl taršių automobilių savininkai turėtų į tai žvelgti atsakingai.
„Pagrindinis ir galutinis teikiamų įstatymų tikslas yra mažinti transporto priemonių sukeliamą taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Mokslas įrodė, kad tai yra svarbus veiksnys gyventojų sergamumui įvairiomis ligomis.
Tarpinis tikslas yra vairuotojų, transporto priemonių savininkų sąmoningumo padidinimas, kad reikėtų mažai kontrolės, o visi tų reikalavimų laikytųsi. Pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos tikslas – savanoriškas mokesčių sumokėjimas.
Tikriausiai visos sistemos tikslas, tiek techninės apžiūros, tiek šios papildomos kontrolės, kurią suteiks įstatymai, yra skatinti, kad transporto priemonių savininkai savanoriškai laikytųsi Kelių eismo taisyklių ir aplinkosauginių reikalavimų“, – tikina Giedrius Kadziauskas.
Jam klausimą uždavė klausytojas Edgaras: „Ar kas nors darė analizę, kokia tarša gamtai ir žmogui padaryta žiemos sezono metu deginant mazutą?“.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, rizika buvo vertinama, o šis sprendimas taršos problemos taip pat neišspręs, tačiau padės ją nors šiek tiek pažaboti ir supažindinti vairuotojus su esama situacija bei juos šviesti.
„Mazuto deginimas miestuose, konkrečiai Vilniaus mieste, buvo vykdomas vyriausybės sprendimu ir leidimu, atsižvelgiant į energetinę situaciją, kurią turėjome. Rizikos dėl išmetimo buvo įvertintos procese. Svarbu pasakyti, kad eisme dalyvauja apie 1 mln. 500 tūkst. automobilių. Kas metus apie 700 tūkst. jų atkeliauja į techninės apžiūros centrus.
Yra tikimybė, kad dar apie 70 tūkst. prieš atvažiuodami į techninės apžiūros centrus, šiek tiek laiko neatitinka išmetamųjų dujų reikalavimų. Kontrolės suaktyvinimas ir to rato uždarymas iš tiesų yra reikalingas. Nereikėtų tikėtis, kad tai yra sidabrinė kulka, kuri išspręs taršių automobilių problemą. Pajėgumai, kuriuos yra planuojama skirti, per metus galėtų patikrinti apie 10–15 tūkst. automobilių.
Tai yra tikrai nedidelė viso automobilių srauto dalis. Yra laikoma, kad tokios netikslinės ir rizika nepagrįstos patikros priemonės turi nelabai didelį poveikį bendrai situacijai, bet veikia kaip prevencija ir švietimas. Mes turime ne tik kartais keliuose tikrinti aplinkos aplinkosauginius reikalavimus, bet turime apie tai kalbėti, parodyti, kokia yra atsakomybė“, – apie pokyčių tikslus kalba G.Kadziauskas.
Automobilius aplinkosaugininkai ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galės tikrinti be policijos palydos, tačiau nėra iki galo aišku, kaip tokia procedūra bus vykdoma, kokie automobiliai stabdomi ir pagal kokius kriterijus jie atrenkami.
„Jau šiandien aplinkos apsaugos pareigūnams patikrinus automobilį, galima skirti baudą, jei jis neatitinka reikalavimų. Prisideda galimybė panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Tai reiškia, kad automobilis, jeigu norės grįžti į eismą, turės nuvykti į techninės apžiūros centrą iš naujo, kad pamatuotų taršumą ir įvertintų automobilio būklę.
Tai – labai svarbus momentas, nes iki šiol buvo galima skirti baudą, bet nebuvo jokios sistemos, įpareigojančios sutvarkyti konkretaus automobilio taršos problemą“, – esminį pokytį atskleidžia G.Kadziauskas.
Yra girdima daug, kartais ne visai legalių, metodų, kaip praeiti techninę apžiūrą iš naujo, nors automobilis nėra visiškai tvarkingas, tačiau vairuotojai geba išvengti didelės momentinės taršos patikros metu ir gauti leidimą dalyvauti eisme, tad neaišku, ar toks sprendimas būtų efektyvus.
„Negaliu komentuoti techninės apžiūros centrų veiklos, bet mes, kaip valstybė, turime galimybę labai koncentruotai prižiūrėti techninės priežiūros centrus.
Taikyti įvairias kontrolės priemones, kad būtų sumažinta bet kokia korupcijos ir neskaidrumo įtaka. Lietuvai gerai sekasi, po truputį veikla skaidrėja ir reikia pasakyti, kad techninės apžiūros centruose mes turime galimybę matyti visą paveikslą ir analizuoti duomenis bei geriau matyti, kokios yra tos transporto priemonės, kurios kelia bėdų.
Aplinkos apsaugos pareigūnai gatvėje automobilius stabdys pasirinktinai, nes statistika rodo, kad yra aiškios grupės, ypač senesnių automobilių, kurie turi daug didesnę tikimybę neatitikti reikalavimų“, – sako G.Kadziauskas.
Pašnekovo teigimu, vienas svarbiausių aspektų yra transporto priemonės amžius, todėl senesniems automobiliams bus skiriama daugiau dėmėsio. Taip pat bus atsižvelgiama į transporto priemonių svorį. Sunkusis transportas sulauks ir kitokių patikrų.
„Visgi pagrindinis rodiklis yra amžius, tai įrodo techninės apžiūros centrų informacija, kad su amžiumi tikimybė neatitikti reikalavimų didėja. Kiti veiksmai, kurie jau buvo ir bus atliekami – transporto įmonių patikros. Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę tikrinti tas įmones, kurios turi didesnį, senesnį parką. Remdamiesi šiais kriterijais, atsirinkę rizikingiausias įmones tai tęsime“, – praneša G.Kadziauskas.
„Transekstos“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas patikina, kad iš pirmo karto techninę apžiūrą pavyksta praeiti kas antram automobiliui, o taršos ir dūmingumo rodikliai nežymiai linksta į gerąją pusę.
„Maždaug kas antras automobilis iš pirmo karto gauna teigiamą išvadą. Jų skaičius svyruoja nuo 49 iki 51 proc. Pastaraisiais metais reikalai dėl taršos šiek tiek gerėjo.
Dėl dūmingumo apie 6 proc. dyzelinių automobilių nepraeidavo techninės apžiūros, o benzininių – nuo 2 iki 3 proc. Situacija šiek tiek gerėja, bet labai nuosaikiai“, – statistinius duomenis pateikia R.Gabartas.
Į diskusiją įsijungęs klausytojas Lionginas baiminasi, kad su automobiliu negalės išriedėti į gatvę, nes gaus baudą. Nors vyras turi galiojančią techninę apžiūrą, jo manymu, dabar reikės nuolat tikrinti automobilį, kad jis nebūtų atimtas, o tokias pataisas vadina „eiliniu pasipinigavimu“.
„Transekstos“ atstovas sutinka, kad klausytojo argumentas turi šiokio tokio svorio, nes po techninės apžiūros senas automobilis dažniausiai neišlieka tvarkingas visus dvejus metus. O su amžiumi trūkumų atsiranda vis daugiau.
„Pono Liongino nuogąstavimas turi šiek tiek racijos ta prasme, kad techninė apžiūra standartiškai atliekama kas dvejus metus. Lietuvoje vidutinis statistinis automobilis yra penkiolikos metų.
Pagal statistiką, „geras“ jis būna maždaug pusę metų po to, kai gauna teigiamą techninės apžiūros išvadą. Net jeigu mašina stovi garaže ji genda, nes chemija ir fizika veikia nepriklausomai nuo to, ką tu su automobiliu darai, bet faktas, kad intensyviai eksploatuojant bėdų atsiranda daugiau.
Pavyzdžiui, Lietuvoje automobilis beveik nauju laikomas iki 5 metų, tai net ir jie į patikrą atsiveža po pusę didelio trūkumo. 6–10 metų grupėje šis skaičius kyla iki pusantro, o iki dvidešimties metų kreivė tolygiai didėja iki dviejų su puse didelių trūkumų“, – teigia R.Gabartas.
Visgi nereiktų baimintis, kad tik išvažiavus į gatvę pareigūnai ims medžioti visus automobilius. Nes tai, kad automobilis vieną kartą išmetė daug teršalų, dar nereiškia, jog jį reikia skubiai tvarkyti, nes jis teršia nuolat, tačiau tokie pokyčiai suteiktų naudos ir paspartintų problemos sprendimą, nes vien techninė apžiūra taršos klausimo neišspręstų.
„Visiškai nuogąstauti ir bijoti, kad išvažiavus į gatvę kas nors puls gaudyti, nereikėtų. Netgi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mes gauname nemažai signalų, jog kažkoks automobilis išmetė dūmų debesį ir turbūt jis yra blogas. Ne, tikrai nereiškia, kad visais atvejais jis blogas. Lygiai taip pat, jeigu mes nusikosėjome, tai nereiškia, kad sergame plaučių uždegimu.
Yra tam tikros regeneracijos sistemos, automobilio varikliai patys cikliškai apsivalo nuo deginių, neutralizavimo sistemoje susikaupusių suodžių ir vienkartinis padidinto dūmų kiekio išmetimas neindikuoja, kad su automobiliu kažkas yra blogai.
Gerai, kad atsiranda dėmesys šiai problemai, nes iki šiol tikėtis, kad techninė apžiūra, į kurią automobiliai atvažiuoja kas dvejus metus, išspręs taršos problemą, buvo visiškai naivu“, – sako R.Gabartas.
Ne tik priežasčių, kurios gali nulemti didelį automobilio dūmingumą, gali būti daug, bet ir šios problemos sprendimo būdų. Priklauso nuo to, kaip savininkas rūpinasi savo transporto priemone.
„Priežasčių, kodėl teršalų kiekis yra per didelis, yra labai daug. Pradedant tuo, kad yra užsikimšęs filtras, o variklis negauna pakankamai oro, dėl to jis degina daug riebesnį mišinį ir teršalų šleifas iš išmetamųjų dujų vamzdžio yra didesnis.
Sprendimų irgi yra daug, visais atvejais tai yra dėmesys ir priežiūra automobiliui. Grįžtant, dėmesys į tai būdavo atkreipiamas kas du metus. Dabar, jeigu žmogus jaučia, kad variklis jo automobilyje yra pasidėvėjęs ir jam yra grėsmė kelyje sulaukti ne pačių maloniausių išrašų iš tikrinančių pareigūnų, galbūt jis dažniau atkreips dėmesį ir nuvykęs į servisą paprašys, kad būtų patikrinta, ar jis telpa į normas“, – svarsto R.Gabartas.
Klausytojas Juozas nesutinka, kad po tokios patikros kelyje turėtų būti uždedama bauda. Jis sutinka su techninės apžiūros anuliavimu, nes automobilio būklė gali kisti, tačiau nubausti vairuotoją jam neatrodo logiška.
Su tuo, kad automobilio techninė būklė yra kintanti, sutinka ir R.Gabartas, tačiau pažymi, kad būtent dėl šios priežasties ir reikia nuolat rūpintis savo automobiliu, o ne tik prieš techninę apžiūrą. Jeigu yra galimybė, reiktų rinktis naujesnį automobilį.
„Taip ir yra. Automobilis nėra nemirtingas, jis visas padarytas iš geležies, metalo, gumos ir tokių dalykų, kurie dėvisi, todėl būklė kinta. Kuo senesnis automobilis, tuo daugiau priežiūros jam reikia. Apskritai kalbant, kai atsinaujins Lietuvos automobilių parkas, automatiškai pagerės ir taršos reikalai.
Kitas labai svarbus dalykas, kad naujesnės kartos automobiliai turi stipriai daugiau įvairių elektroninių vairuotojo pagalbininkų ir saugos sistemų, kurios padeda išvengti avarijų, sužeidimų ir žūčių“, – patikina R.Gabartas.
Klausytojas Tomas susirūpino, kas bus daroma su tais automobiliais, kurie nėra registruoti Lietuvoje, bet važinėja šalies gatvėmis ir jas teršia, tačiau į techninę apžiūrą atvyksta tik mūsų šalyje registruotos transporto priemonės.
„Į techninę apžiūrą atvyksta tik tie automobiliai, kuriuos įsigija Lietuvos piliečiai ir jie tampa Lietuvos transporto parko dalimi“, – pabrėžia R.Gabartas.
Žmonės šį sprendimą vertina ciniškai, siūlo koreguoti techninės apžiūros galiojimo laiką ir tuomet nereikėtų automobilių stabdyti ir tikrinti gatvėse.
„Intervalas, kaip dažnai turėtų būti tikrinama automobilio sveikata, yra pakankamai senas ginčas ir daugelyje Europos valstybių ta formulė skiriasi.
Pavyzdžiui, pirmą kartą reikia tikrinti automobilį po trejų metų, po to dukart kas dvejus metus ir nuo maždaug dešimties metų siūloma tikrinti kasmet, nes intensyviai eksploatuojant susidėvėjimas yra augantis ir priežiūros reikėtų daugiau.
Lietuvoje visi sprendimai, susiję su automobilių savininkų tam tikru teisių suvaržymų ir nepatogumais, ypatingai sunkiai stumiasi kelią, nes niekas nenori būti blogas. Kartais atrodo, kad žmonės stengiasi sukurti įspūdį, kad mes problemą sprendžiame taip, kad neprisikabintų Europos Komisijos ir Europos Parlamento biurokratai, bet nesusierzintų rinkėjai“, – mąsto R.Gabartas.
Klausytojai neslepia, kad techninę apžiūrą jų automobilis praeina už kyšius ir jų negąsdina griežtesnė kontrolė. „Transekstos“ atstovas sutinka, kad kyšininkavimo problema yra, tačiau stengiamasi su ja kovoti.
„Kalbant apie problemos esmę – kodėl taršus automobilis yra blogai – reikia pasiūlyti žmogui nukeliauti į artimiausią ligoninę pažiūrėti, kiek yra sergančių visokiomis plaučių ligomis ir dėl to per anksti iškeliaujančių, tam reikia skirti dėmesio.
Dėl korupcijos, tai techninės apžiūros įmonių vadovai skiria velniškai daug dėmesio šiai problemai. Pagal „Transparency International“ sudaromus kyšininkavimo indekso reitingus, mūsų padėtis gerėja. Sakyti, kad problemos nėra, reikštų apgaudinėti save. Faktas, kad yra, bet to forma yra gana stipriai pasikeitusi. Mūsų kolegos prieš pusantrų metų iš „15min“ darė gana išsamų tyrimą, kaip tai vyksta.
Tokios schemos, kai atvažiuoja žmogus, turintis problemų su automobiliu, norintis jas pigiai išspręsti ir siūlydamas 50 eurų ima brukti pinigus kontrolieriui į kišenę, jau yra atgyvenę. Jeigu tokie sandoriai vyksta, tai degalinėse, kavinėse, visiškai ne darbinėje aplinkoje ir sudėtinga juos išgaudyti, nes techninės apžiūros centruose yra įrengtos filmavimo kameros.
Dabar vyksta diskusijos, ar kontrolieriams reikia pradėti naudoti vadinamas „body“ kameras, kaip policijos pareigūnai turi prie krūtinės. Ieškoma įvairiausių sprendimų, yra vidaus kokybės kontrolės sistemos ir Lietuvoje yra apie 400 kontrolierių, vidutiniškai dešimčiai jų pasakoma „Viso gero“, nes darbas kelia labai rimtų abejonių, ar tikrai sąžiningai atlieka savo pareigas“, – pasakoja R.Gabartas.
Seimo narys Algirdas Butkevičius teigia, kad būdamas opocizijoje tokį sprendimą palaikytų, jeigu jis būtų tinkamai parengtas ir paaiškintos tikrinimo procedūros bei būtų apsvarstytas nuobaudų vairuotojui klausimas.
„Palaikau, tačiau norėčiau, kad būtų aiškiau reglamentuota, kaip tos akcijos bus vykdomos. Jeigu pradės stabdyti kiekvieną automobilį be pagrindo, tai susilauks labai didelio pasipriešinimo iš gyventojų, nes faktiškai stabdyti automobilį be priežasties daugelyje šalių yra draudžiama.
Kada šita diskusija prasidėjo, važiuodamas tiek į Vilkaviškį, tiek iš Vilkaviškio specialiai stebėjau, kad kai kurie automobiliai tikrai galėjo būti sustabdyti. Jau plika akimi matosi, kad per daug teršia mūsų orą ir gamtą.
Manau, kad jeigu tokie automobiliai bus stabdomi – pritarčiau, bet nepritarčiau baudų taikymui. Man labiau patinka Vokietijos variantas. Automobilis yra sustabdomas, jeigu tarša truputį viršija normatyvą, pasako, kad tu važiuosi į autoservisą ir per tam tikrą laiką atliksi techninę apžiūrą. Bet jeigu automobilis yra labai taršus, jam netgi draudžiama toliau važiuot.
Tada vairuotojas privalo išsikviesti automobilį, kuris nuvežtų į autoservisą arba automobilio savininko kiemą. Taikomi netgi tokie reikalavimai, bet apie baudas nėra kalbos“, – siūlo A.Butkevičius.
Politikas nepritartų masiniam automobilių taršos gatvėse tikrinimui, jo teigimu, svarbiausia yra stebėti situaciją.
„Masiniam tikrinimui tikrai nepritarčiau. Turi būti vykdoma tam tikra stebėsena ir turi būti aiškiai argumentuojama, kodėl vienas arba kitas automobilis yra stabdomas“, – savo poziciją dėsto A.Butkevičius.
Klausytojai baiminasi, kad padaugės sukčiavimo atvejų, bus apsimetama tam tikrais pareigūnais arba jie reikalaus duoti kyšį, kad nebūtų atimta automobilio techninė apžiūra. O tie, kurie neišgali nusipirkti naujo automobilio tampa „lengvi tokio reketo taikiniai“.
Seimo narys mano, kad žmonės, kurie neturi pakankamai lėšų ar yra vyresnio amžiaus, senus automobilius prižiūri geriau, todėl jie nekelia didelės taršos. O tam, kad apsisaugotų nuo sukčių, turi žinoti pareigūnų skiriamuosius ženklus.
„Dėl automobilių senumo arba neįperkamumo, aš pasakyčiau, kad tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi tokius senesnius automobilius jie gana atsakingai juos prižiūri. Man asmeniškai patinka, kada su senjorais padiskutuoji, jie tikrai neišvažiuos į gatvę su netvarkingais automobiliais. Tikriausiai tam tikra gyvenimo praktika, tokie įgūdžiai yra susiformavę.
Kaip žinoti, ar ne sukčius? Automobilį sustabdyti gali tik asmuo, kuris yra uniformuotas, turi būti tam tikri ženklai. Jeigu jis nėra uniformuotas, jis neturi jokios teisės tikrinti automobilio. Antras dalykas – jis turi pateikti pažymėjimą, aiškiai jį parodyti, pasakyti savo vardą ir pavardę, ir tik tada galima su tokiu asmeniu bendrauti.
Manau, nakties metu tokios akcijos neturėtų būti organizuojamos, nes nėra labai didelė būtinybė stabdyti automobilius naktį. Galima stabdyti, jeigu yra įtariama, kad vairuotojas yra neblaivus arba užsiiminėja kontrabanda. Tai nėra būtinas naktinis darbas, nes aktyvus darbas reikalauja ir papildomo apmokėjimo darbuotojams“, – sako A.Butkevičius.
Jo manymu, taršos tikrinimo akcijos turėtų skatinti žmonių sąmoningumą ir atsakingumą, būti labiau švietėjiško, o ne baudžiamojo pobūdžio.
„Čia daugiau turėtų būti tokia akcija, kuri didintų žmonių sąmoningumą. Padidinti žmonių bendruomeniškumą, kad mes ir patys būtume neabejingi ir žinotumėme, kur galima paskambinti ir pasakyti, kad matome, jog kai kurie automobiliai, važiuodami magistraliniu keliu 130 km/h ar didesniu greičiu iš išmetimo vamzdžio išmeta juodus dūmus“, – svarsto A.Butkevičius.
Tačiau iš aplinkos ministro kalbos buvo galima suprasti, kad ši prevencinė priemonė neapims piliečių kreipimosi ir bus vykdoma tik gatvėse stebint ir stabdant automobilius.
Klausytojas Darius siūlo geriau pakelti algas, kad žmonės išgalėtų nusipirkti naujesnius automobilius, nes, jo nuomone, kitaip taršos sukontroliuoti neįmanoma, nes ir daugiabučių namų balkonuose rūkantys asmenys lieka nenubausti, nors įstatymas tai daryti draudžia.
„Reakcija yra tokia, kad politikai priiminėja tik sprendimus ir tam tikrus įstatymus kur galima padaryti, kad rinka būtų patraukli ir galima būtų užsidirbti, o jeigu kalbame apie pajamas, pastaruoju metu minimali mėnesinė alga auga gana sparčiai.
Manau, kad šita akcija daugiau yra skirta didinti žmonių sąmoningumą ir niekas ten per daug jų neorganizuos. Kada sakau, kad važiuoja automobilis ir akis bado jo juodi dumai, tai irgi nėra teisinga, o ekologinės problemos didėja ir su jomis kovoti reikia. Man teko dvi savaites važinėti Šveicarijoje, aš kelyje niekur nemačiau nė vieno policininko, nė vieno aplinkosaugos inspektoriaus, kuris kontroliuotų automobilių eismą arba taršą, bet jeigu jūs pažeisite eismo taisykles, jau už penkiolikos minučių būsite sustabdytas.
Patys žmonės paskambina, kad yra pilietis, nesilaikantis taisyklių, sukeliantis tam tikrą riziką avaringumui ir vairuoja netvarkingą automobilį. Akcija yra nukreipta tokiam tikslui, o ne vėl pulti nubausti, bet kitiems žmonėms tokios priemonės gal yra reikalingos“, – samprotauja A.Butkevičius.
Vairuotojų sąjungos vadovas Vigilijus Sadauskas mano, kad šiuo metu daugelis nori būti kontrolieriais, tačiau nesprendžia problemos priežasčių. Jis pritaria ir A.Butkevičiui, jog reikia keisti sistemą taip, kad žmonės patys taptų sąmoningesni.
„Senais laikais galėjo stabdyti tiktai viena institucija – policininkai, buvo siūlymas, kad visi, kas nori dirbti, stabdys kartu. Dabar kiekvienas nori stabdyti atskirai, nori būti viršininkas, vadovas ir didelis baudėjas ar kontrolierius. Yra du paprasti atsakymai.
Pirmas – jeigu aš turiu pakankamai lėšų, nusipirkau automobilį, kuris yra netaršus, jį eksplotuoju, o kuomet nebegaliu jo sutvarkyti ir tampa taršus bei problematiškas – parduodu.
Toks principas galioja turtingesnėse šalyse ir tie automobiliai, kurie patenka į lietuvą iš Vokietijos iš Italijos būna daug pravažiavę. Kodėl? Todėl, kad jie yra pigesni. Ar jie yra labai taršūs? Patikimi? Čia jau kitas klausimas. Jeigu automobilis yra techniškai tvarkingas, pagal tuos reikalavimus, gali važinėti ir niekas negali uždrausti jo eksploatuoti. Svarbu, kad jis būtų tvarkingas. Kitas dalykas, kuomet išpjauname katalizatorius, perparduodame ir panašiai.
Buvęs susisiekimo ministras jau paminėjo, kad jeigu Lietuvoje policija veiktų ne kaip tarybinė milicija, o kaip vakarietiška policija, būtų galima pranešti. Jeigu jūs važiuojate, pamatote automobilį, kuris dūmina, skambinante 112, o policininkai nuvažiuoja, susiranda tą automobilį ir kartu su aplinkosaugininkais patikrina.
Tuomet būtų ir sąmoningų žmonių, kurie praneša. Bet esu už tai, kad kartu su aplinkosaugininkais būtų ir policininkai, nes kiek tenka susidurti, negali padaryti kažkokio veiksmo, jeigu jie yra vieni. Dažnai būna, kad tada bando tartis, bando organizuotis ir panašiai“, – teigia V. Sadauskas.
Jis mano, kad įvairios organizacijos nėra suinteresuotos spręsti tam tiktų eismo problemų, o turi tikslą surinkti kuo daugiau lėšų į valstybės biudžetą.
„Pastaruosius dešimt metų policija ir eismo organizacijos dažniausiai rūpinasi ne tarša, ne eismo saugumu. Jų uždavinys – surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą, tai yra, surinkti kuo daugiau baudų. Pavyzdžiui, sektoriniai matuokliai, nors toje atkarpoje niekada nebūna eismo įvykių. Klaipėdoje važiuoja visi 70km/h, bet savivaldybė pakeis į ženklą 50 km/h ir pastatysime greičio matuoklį, vis tiek kažkas įklius.
Labai lengvas rinkimo būdas, aš jau ne kartą sakiau, kad valstybė iš to planuoja biudžetą. Panašiai kaip įvažiavimas į Neringą – Neringos savivaldybės nariams trūksta pinigų pristatyti kuro čekius arba keliems fiktyviems nusipirkti, ką darom? Padidiname ekologinį įvažiavimo mokestį“, – piktinasi V. Sadauskas.
Diskusijai įsismarkavus, viena klausytoja skundėsi, kad Vilniaus senamiestyje turi gyventi tarp dulkių.
„Kasdien pravažiuoja labai daug dūmų ir smarvę skleidžiančių automobilių, gatvės itin siauros ir oras jose tiesiog stovi, jei langas yra atidarytas, tai net žiūrint televizorių namie supranti, kad pravažiavo mašina, kuri neturi dalyvauti eisme“, – į studiją rašo klausytoja.
„Ji turėtų padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei, buvusiai ir dabartiniai valdžiai, kuri eismą organizuoja taip, kad automobilis kuo ilgiau užtruktų Vilniaus centre.
Analogiška situacija, mes matavome taršą, kai įvažiuoti į senamiestį būdavo atitvaras. Susimoki už bilietėlį, tada gali pravažiuoti. Tai būtent toje vietoje, maždaug apie 100–150 m nuo rinkimo taško, tarša buvo padidėjusi 5–7 kartus.
Nes automobilis sustoja, privažiuoja, variklis veikia, po to jis pravažiuoja tą postą, susimoka ir turi vėl startuoti. Degalų suvartojimas toje vietoje išauga 30–40 proc. Padaromas kilpinis eismas, kad vairuotojas vietoj to, kad pravažiuotų kampu, malasi toje vietoje ir sudegina ženkliai daugiau degalų.
Panaikinome 4+ juostą ir pridarėme autobusų juostų. Autobusas ja kartais net nepravažiuoja. Tenka matyti, kai autobusas važiuoja antra juosta, nes pirma juosta padaryta toje vietoje, kur jam per šonus braukiasi medžių šakos, todėl jis važiuoja pasitraukęs.
Jeigu nuvažiuoti reikiamą atstumą užtekdavo 20 min, dabar važiuoji 30 min, tai yra, 30 proc. daugiau. Pati idėja reikalinga, bet ji daroma taip, kad iš jos naudos būtų mažai, o pinigų į biudžetą būtų surenkama kuo daugiau“, – sako V.Sadauskas.
