Ties Taikos prospekto ir A.Baranausko gatvės sankirta stovinčiame daugiabutyje gyvenantis kaunietis Feliksas Saulėnas tikino ramybę naktimis praradęs tuomet, kai prasidėjo karščiai.
„Kitu metų laiku nuo gatvės sklinda pastovus triukšmo fonas, kurio net negirdime. Vasarą norime atidaryti langus, kad į vidų įeitų bent šiek tiek gaivos, tačiau miegoti tiesiog neįmanoma dėl motociklų variklių skleidžiamų garsų“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, didžiausi triukšmo pliūpsniai pasipila tuomet, kai užsidega žalias šviesoforo signalas ir vairuotojai stengiasi pagreitėti tiek, kiek tik leidžia motociklo galimybės.
Per porą pastarųjų mėnesių F.Saulėnas net ištyrė motociklų vairuotojų įpročius. Dienomis jų beveik nematyti, nes didelis transporto priemonių srautas neleidžia įsibėgėti. Pramogos prasideda maždaug 21 valandą ir baigiasi po vidurnakčio. Žinoma, tik tuomet, kai nelyja ir asfalto danga būna sausa.
„Kartais varikliai suriaumoja net paryčiais, tačiau tokie atvejai – retesni“, – pripažino kaunietis.
Įvertino keistą pomėgį
„Vasarą tai tapo didele problema, nes naktimis dėl karščio žmonės miega atvirais būsto langais ir transporto priemonių keliamas triukšmas trikdo ramybę“, – pritarė Kauno kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Ramūnas Kemzūra.
Nors šiemet pareigūnai gauna mažiau kauniečių skundų negu praėjusiais metais, jų srautas stabilus – po kelis kiekvieną savaitę.
Dažniausiai pranešimai atskrieja iš Kauno centro, Senamiesčio, Taikos, Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektų. Itin triukšmingas kelias į Pažaislį – R.Kalantos bei T.Masiulio gatvės.
R.Kemzūros žiniomis, šiais metais dėl neleistino transporto priemonės skleidžiamo garso Kaune ir Kauno rajone nubausta 40 vairuotojų. Dažniau vis dėlto įkliūna automobilių vairuotojai.
Pažeidėjus galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni perdaro motociklų duslintuvus, kiti išrieda į gatves su sporto varžyboms skirtomis transporto priemonėmis, kurios išvis nėra skirtos dalyvauti viešajame eisme. Pastarųjų nėra daug, tačiau naktį išvažiavusios į gatves jos kelia itin didelį triukšmą.
„Motociklas savaime yra triukšmingesnė transporto priemonė, todėl kauniečiai labiau akcentuoja jų skleidžiamus garsus“, – mano policijos pareigūnas.
Jo nuomone, tokiai nuomonei susiformuoti padeda ir patys motociklų vairuotojai, kurie stovėdami ties sankryža stengiasi didinti variklio apsukas, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui – kuo greičiau pagreitėti. Kai susitinka keli motociklų mėgėjai, gali prasidėti net improvizuotos lenktynės.
„Nesuprantu, kokį malonumą jie patiria tai darydami 2–3 valandą nakties? Tai tiesiog vaikiškas visiškai nesubrendusio žmogaus elgesys“, – svarstė R.Kemzūra.
Turi tramdymo priemonę
Kauno kelių policija nerengia specialių reidų siekdama tramdyti triukšmadarius – tai daroma kitų specialiųjų priemonių metu.
„Jeigu tikrinant vairuotojų blaivumą kyla įtarimų dėl transporto priemonės skleidžiamo garso stiprumo, atliekame matavimus“, – kalbėjo R.Kemzūra.
Prieš metus Kauno savivaldybė padovanojo pareigūnams prietaisą, skirtą transporto priemonių skleidžiamam triukšmui matuoti.
„Pats prietaisas veikia nepriekaištingai, tačiau procedūra užtrunka, nes matavimus reikia atlikti tiksliai pagal nustatytas instrukcijas. Jose numatyta vieta, atstumai, būtinos variklio apsukos“, – aiškino R.Kemzūra.
Dėl šios priežasties matavimai kartais užtrunka 10–15 minučių, tuo metu vos per minutę galima patikrinti 3–5 vairuotojų blaivumą.
Įsitikino – priemonės veikia
R.Kemzūra priminė, kad taisyklėms nusižengusiems vairuotojams gresia nemenkos baudos. Už pirmą pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, už pakartotinį – nuo 500 iki 1000 eurų naikinant techninę apžiūrą.
„Jeigu nedrausmingi vairuotojai mūsų neišgirs, pasekmės bus liūdnos“, – perspėjo R.Kemzūra.
Atrodo, kad baudos vis dėlto padeda išgirsti. Pasak kelių policijos atstovo, šiemet dar nebuvo nė vieno atvejo, kad tas pats vairuotojas būtų nubaustas dukart.
„Galima manyti, kad poveikio priemonės išties veikia“, – svarstė R.Kemzūra.
Kartu su kolegomis jis rengė prevencines priemones – porą kartų važiavo į „Nemuno žiedo“ trasą, kurioje renkasi motociklų mėgėjai, norintys išbandyti jų galimybes. Pareigūnai matavo motociklų triukšmingumą, tačiau net viršijus leistinas ribas baudų neskyrė.
R.Kemzūra perspėjo, kad triukšmas matuojamas ne tik naktį, tai daroma ir dieną.
Vis dėlto naktį ši problema visiems aktualesnė, nes tai – ramybės metas.
Kokios dar galėtų būti poveikio priemonės?
„Vairuotojų švietimas ir sustiprinta patikra atliekant motociklo techninę apžiūrą“, – mano Kauno kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas R.Kemzūra.
Nežino kitokių priemonių
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pranešė, kad šiemet gauti 6 pranešimai bei skundai dėl motociklų keliamo triukšmo.
Dažniausiai skundžiasi centro, Senamiesčio, Dainavos gyvenamojo rajono gyventojai.
„Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai netaiko administracinio poveikio priemonių dėl motociklų keliamo triukšmo.
Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai, todėl Viešosios tvarkos skyriuje gauti paklausimai ir skundai persiunčiami Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui“, – aiškino G.Gatulis.
Jis priminė, kad Kauno savivaldybė prisidėjo gerinant situaciją mieste, – policijos pareigūnams padovanojo triukšmo matuoklį.
Išskirti motociklų nereikėtų
Sporto klubo „NAVAS Racing Club“ vadovas Linas Navickas mano, kad motociklų keliamo triukšmo problema išvis pernelyg sutirštinta.
„Ar geriau, kai riaumodamas pravažiuoja prieš du dešimtmečius pagamintas BMW, kuris paskui save palieka tirštų dūmų debesį?“ – klausė motociklų sporto žinovas. Jis svarstė, kad dažnai automobilių keliamą triukšmą gyventojai nepelnytai priskiria motociklams.
Pasak L.Navicko, motociklų gatvėse yra nepalygti mažiau negu automobilių su perdaryta išmetamųjų dujų sistema.
„Važiuoja ne motociklas ar automobilis, važiuoja žmogus. Jeigu vairuotojui trūksta sąmoningumo – o tokių žmonių yra visose grupėse – nereikėtų kaltinti transporto priemonės. Ir nereikėtų išskirti motociklų“, – pridūrė L.Navickas.
Klubo vadovas tikino nepastebėjęs, kad šiais metais Kauno gatvėse būtų daugiau motociklų, tačiau jų tikrai daugiau susirenka į treniruotes uždaroje teritorijoje „Nemuno žiede“.
Skleidžiamo triukšmo lygį nesunku patikrinti
Leistinas skleidžiamo automobilio triukšmo ribas lemia naudojami degalai, variklio galia, motociklo variklio darbinis tūris.
Informacija apie gamintojo numatytą triukšmo lygį paprastai yra pateikiama prie kėbulo tvirtinamuose specialiuose lipdukuose ar lentelėse.
Tais atvejais, kai jų nėra, sužinoti skaičius nesunku gamintojo išduotame Europos atitikties sertifikate COC („Certificate of Corformity“).
Ne ES šalyse pagamintoms transporto priemonėms taip pat išduodami dokumentai arba pateikiamos lentelės, kuriose nurodomas skleidžiamas decibelų lygis.
Jei šis lygis viršija ES nustatytas normas, toks automobilis ar motociklas Lietuvoje nėra registruojamas.
Patyrę kontrolieriai neklysdami įvertina garsą
„Techninės apžiūros centrų kontrolieriai griežčiausiai vertina intervencijas į išmetimo bakelį, kai bandydami pakoreguoti variklio efektyvumą motociklų šeimininkai sumontuoja specialius duslintuvo vidurius ar tiesiog pašalina originalius triukšmo slopinimo mechanizmus.
Tuomet dviratė transporto priemonė pradeda skleisti didesnį, negu pagal variklio darbinį tūrį numatyta, decibelų kiekį ir leidimas dalyvauti viešajame eisme nėra duodamas.
Nors dažnai duslintuvo pakeitimai nematomi plika akimi – vizualiai bakelio konstrukcija nebūna pakeista – vis dėlto didieji triukšmadariai paprastai išsiduoda jau įvažiuodami į techninės apžiūros centro teritoriją.
Techninės apžiūros įmonių kontrolieriai senbuviai tikina, kad paprastai vos motociklui įriedėjus į techninės apžiūros stoties kiemą iškart būna aišku, ar reikės atlikti triukšmo lygio matavimus. Jau tapo taisykle, kad pažiūrėti į tai, kas drebina orą, atsisuka dauguma kitų automobilių vairuotojų.
Oficiali skleidžiamo triukšmo matavimo procedūra tokiais atvejais būna tik formalumas, kurio reikia pildant techninės patikros protokolą.
Matavimai atliekami pagal griežtas taisykles – bandymo vieta būtinai turi būti stačiakampio, kurio kraštinės nuo transporto priemonės yra bent už 3 metrų, formos. Šioje vietoje neturi būti jokių didesnių kliūčių – kitų transporto priemonių, augalų, pašalinių asmenų“, - teigė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
