Senamiestyje kilpinis eismas tranzitą sumažino perpus. Taip tikina savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.
Kito savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko aiškinimu, tranzitas sumažėjo tris kartus.
Kuriuo tikėti? Juolab kad nė vienas nepateikia konkrečių skaičių, statistikos. Jos nebuvo per visus trejus metus, kai Senamiestyje buvo įdiegtas prieštaringai vertinamas kilpinis eismas.
Naujovės diegimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Nors dauguma betoninių kilpinio eismo stulpelių, kurių reikėjo 170, jau išmontuoti, vietoj jų dar balandį atsirado 52 vaizdo kameros, jos iki šiol tinkamai neveikia. Ar nebus taip, kad tylomis nuo stulpų dings ir jos?
Kontrolės sistema neveikia
Anot savivaldybės, atsisakius kilpinį eismą reguliuojančių stulpelių Senamiestyje vietoj jų neatsiras jokių kitų sprendinių, eismas bus reguliuojamas kitais būdais.
Senamiesčio gatvėse bus vykdoma įprasta Kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė. Tokia, kaip ir kitose miesto gatvėse.
„Vėliau ims veikti ir kilpinio eismo kontrolės sistema vaizdo kameromis“, – žadėjo G.Grubinskas.
Kada tas vėliau bus, savivaldybės atstovas nepatikslino, nors vaizdo kameras įrengę dar pavasarį specialistai pastebėjo, kad, nepaisydami pokyčių, kai kurie vairuotojai toliau piktybiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles.
Tačiau protokolų jie nesulaukia, nors kameros įrengtos net 25 Senamiesčio vietose, įranga sugeba fiksuoti daugybę įvairių pažeidimų. Bet ji neveikia, nors išleistas milijonas eurų ne tik kameroms įsigyti, bet ir infrastruktūrai pritaikyti, įrengti, prijungti prie elektros tinklų.
Vicemeras siūlė neskubėti
Nauja eismo organizavimo tvarka Senamiestyje įsigaliojo 2020 metų liepos 7-ąją ir sukėlė daugybę diskusijų.
Senamiesčio lankytojai bei gyventojai svarstė, ar galės privažiuoti automobiliu prie savo namų, darbo vietų ir traukos objektų. Kavinių ir restoranų savininkai spėliojo, ar nepraras klientų.
Tuometis vicemeras Vytautas Mitalas apie tai nieko negalėjo pasakyti. Jis tik mokė, kad svarbiausia vairuotojams neskubėti: važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu – 20 kilometrų per valandą ir suspėti stebėti kelio ženklus.
„O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pat metu prasivaikščiodami ir pasigrožėdami Senamiesčiu“, – mokė mero pavaduotojas.
Stokholme tenka susimokėti
V.Mitalas prisiminė užsienio šalių pavyzdžius, kurie rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaučia nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio, saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus.
Esą vienas tokios sistemos pavyzdžių – Stokholmas, kuriame, norint kirsti miesto centrą, tenka susimokėti, o norint nuvažiuoti iki reikiamos vietos, tenka padaryti nemažą lanką – taip gyventojai skatinami keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar miesto transportu ir kirsti senamiestį neteršiant aplinkos.
Būtent apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį politikai ne kartą ir siūlė, netgi bandė įgyvendinti. O miesto transportu per Senamiestį Vilniuje apskritai ne kažin kur nukeliausi, nes tėra vienas kitas autobusas.
Bėda – tranzitinis eismas
Savivaldybė aiškino, kad kilpinio eismo reguliavimą įvedė siekdama sumažinti tranzitinį eismą. Esą tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudarė 40 proc., o rytais – iki 70 proc.
„Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei.
Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis Senamiesčio gatvėmis savojo maršruto trumpinimui“, – dėstė savivaldybės atstovai.
Apie naudą – abstrakčiai
Kalbėdamas apie kilpinį eismą miesto vyriausiasis inžinierius priminė liepos viduryje vykusį NATO viršūnių susitikimą.
Esą jis leido gyventojams pajusti, koks būtų Senamiestis, jei jame nebeliktų automobilių – dėl eismo ribojimų miesto centras kelioms dienoms buvo kur kas tylesnis ir atviresnis pėstiesiems.
Tačiau A.Nikitinas pripažino, kad tai savaime nėra siekiamybė – miestas turi būti patogus visiems gyventojams bei svečiams, nepriklausomai nuo jų pasirinktos judėjimo priemonės.
Kokia, jo nuomone, konkreti kilpinio eismo nauda?
„Naudą pajuto ne tik pėstieji, bet ir Senamiestyje veikiantys verslai: Senamiestis tapo patrauklesnė vieta pasivaikščioti, klesti lauko kavinės ir įvairios parduotuvės.
Tuo ir įdomus miestas, kad galime turėti įvairių nuomonių, bet galiausiai turime rasti sutarimą – kompromisą tarp skirtingų poreikių, kuris kai kam gali sudaryti nepatogumų, bet galiausiai duoda daug naudos“, – nieko esminio nepasakė vyriausiasis inžinierius.
Tačiau kavinės Senamiestyje vasarą buvo pilnos ir prieš kilpinio eismo įvedimą.
Kalbėdamas apie Senamiestį A.Nikitinas teigė, kad jis dėl savo užstatymo, istorinių grindinių, didelio pėsčiųjų srauto yra natūraliai susiklosčiusi lėto eismo zona, kuri turi daug skirtingų interesų – nuo vietos gyventojų iki laisvalaikį leidžiančių vilniečių, nuo turistų iki verslų.
Reikia suprasti, kad gyvybingam miestui reikalingos ne tik intensyvaus eismo tranzitinės, bet ir lėtesnio eismo gatvės, kuriomis pasiekiamos skirtingos teritorijos ar judama jų viduje. Nuo konkrečios gatvės paskirties priklauso ir aplinkinių teritorijų galimybės.
Abejojo dėl išsilavinimo
Eismo ekspertas, didelis automobilių entuziastas, apvažiavęs daugybę pasaulio valstybių, Aidas Bubinas neslėpė – Vilnius tampa nepatogus automobilininkams. Ir iš to naudos niekas neturi.
„Turiu kelis Senamiestyje įsikūrusius draugus. Jie kilpinį eismą yra prakeikę. Vienas mano bičiulis išvažiuodamas iš namų dėl painios eismo schemos priverstas daryti 1,5 kilometro lanką, nors tiesiai būtų keliasdešimt metrų. Todėl jis dažniausiai tuos keliasdešimt metrų įveikia per „plytą“, nes nėra jokios logikos sukti ratus, gaišti laiką, naudoti degalus ir teršti orą“, – kalbėjo vilnietis.
A.Bubino nuomone, kilpinis eismas yra sunkiai paaiškinamas sprendimas. Jeigu savivaldybė nori sumažinti transporto srautus Senamiestyje, tegu apmokestina įvažiavimą: „Čia, matyt, viską sugalvojo tie patys žmonės, kurie sumanė ir pasisėdėjimą maksimaliai nepatogiai pertvarkytoje Naugarduko gatvėje.“
Iš tiesų – ranką prie kilpinio eismo įgyvendinimo pridėjęs A.Nikitinas neturi reikiamo inžinieriaus išsilavinimo, o dėl jo paskyrimo į miesto vyriausiojo inžinieriaus pareigas savivaldybės tarybos opozicija išsakė daug abejonių.
Išmontuoti betoninius kilpinio eismo stulpelius įmonės „Grinda“ darbininkai Rotušės aikštėje pasitreniravo gegužę.
Sugrąžino į senąją vietą
Vietoj stulpelių Rotušės aikštėje darbininkai sustatė oranžinius kūgius, o „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius paaiškino, kad jokių rimtesnių pertvarkų nenumatoma – stulpeliai išmontuoti dėl vyksiančio renginio.
Stulpelius teko išmontuoti, kad galėtų įvažiuoti sunkiasvorė technika. Vėliau jie grįžo į senąją vietą.
Ekipažas važiuoja du kartus per parą
Kilpinio eismo organizavimą savivaldybė dar bent mėgina keisti, o kito absurdiško sumanymo neatsisako jau 8 metus.
Tiek laiko „Grinda“ darbuotojai kas vakarą važiuoja į Gedimino prospektą, kad sumontuotų eismą draudžiančius stulpelius. Tai dar nieko, nes prieš tai į vidurį gatvės teko tampyti gėlines ir suolus – taip buvo sumaniusi R.Šimašiaus vadovaujama savivaldybė.
Į Gedimino prospektą „Grindos“ vyrai atvažiuoja 19 val., kad sumontuotų 13 stulpelių. Paryčiais, 4 val., atskuba, kad tuos stulpelius išmontuotų.
Nors pagrindinėje miesto gatvėje yra pakeliamieji stulpeliai, kelio ženklai, ribojantys automobilių eismą darbo dienomis ir savaitgaliais, savivaldybei to negana.
Nors per 8 metus kvailiausiam darbui išleista krūvos pinigų, savivaldybė patvirtino, kad to nežada atsisakyti.
