Tai žino nedaugelis: greitis autostradose fiksuojamas ne tik matuokliais, bet ir specialia įranga Dalis spaudžia ir iki 260 km/val.

Seimas imasi svarstyti ribojimus greičio matuoklių įrengimui. Projekte numatoma, kad stacionarių greičio matavimo priemonių įrengimas pirmiausia turi būti susietas su pavojumi eismo saugumui identifikuotame kelio ruože, kurio sumažinti, įgyvendinant kitas kelio infrastruktūros gerinimo priemones, nėra galimybės. Tokių matavimo sistemų veikimas neturėtų apimti daugiau kaip 10 km ir pan.

Autostrada.<br>M.Patašiaus nuotr.
Autostrada.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>M.Patašiaus nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>M.Patašiaus nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>T.Bauro nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>T.Bauro nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinio greičio matuokliai: riboti jų diegimą ar skatinti?<br>D.Umbraso nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>T.Bauro nuotr.
Pašnekovų nuomonė dėl greičio matuoklių įrengimo ir naudos išsiskyrė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Oct 1, 2023, 5:00 PM, atnaujinta Oct 1, 2023, 5:01 PM

Apie naujus ribojimus, kaip reikėtų statyti matuoklius, kaip išmatuoti, ar jų tikrai reikia bei jų naudingumą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Vigilijus Sadauskas, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugos skyriaus projektų vadovas Viktoras Lapinas.

Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis įsitikinęs – problema yra ir ji plika akimi matoma kiekvienam vairuotojui.

„Šios pataisos jau yra labai plačiai viešumoje išdiskutuotos ir labai gerai, kad mums jau pavyko atkreipti dėmesį į tą problematiką, kurią, mums atrodo, kad mes labai teisingai įžvelgiame.

Iš masiškai gaunamų gyventojų kreipimųsi ir įvairiausių pozicijų, panašu, kad išties problema yra labai aktuali. Tą klausimą iškėlė labai paprastas dalykas.

Kai mes matome vidutinio greičio matavimo ruožus įrengiamus virš 30 kilometrų automagistralėse ir panašiose vietose, kur per pastaruosius dvejus metus, su itin aukštu eismo intensyvumu, avarinių situacijų, žuvusių žmonių ar sužeistų žmonių skaičius yra lygus nuliui, kyla elementarus klausimas“, – sako A.Mazuronis.

Seimo narys abejoja, ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kriterijai yra tinkami saugumui kelyje užtikrinti. Jo manymu, turimus finansus būtų galima panaudoti kitoms priemonėms, ne tik statyti greičio matuoklius ruožuose, kuriuose avaringumas esą mažas.

„Matuokliai dar nestovi, juos tik planuojama įrengti tose aktarpose. Mes užklausėme skaičių dėl tų aštuonių ruožų automagistralėje Vilnius–Klaipėda, kuriuose planuoja įrengti matuoklius.

Kiek per pastaruosius dvejus metus tose vietose buvo eismo įvykių su sužeidimais ar mirtinais atvejais, paprašėme pateikti bent kokią objektyvią statistiką, kurią galima su kažkuo palyginti.

Tai iš tų aštuonių ruožų, kuriuose planuojama įrengti matuoklius, keturiuose per pastaruosius dvejus metus eismo įvykių skaičius yra lygus nuliui.

Todėl ir kyla toks klausimas, ar iš tiesų mes prioritetų tvarka teisingai pasirenkame tas vietas, į kurias mums reikėtų investuoti tuos labai ribotus finansinius resursus, kurie yra skirti saugumui keliuose užtikrinti?

Aš negaunu tų atsakymų ir iki dabar negavau iš Kelių direkcijos, koks vis tik yra tokių priemonių poveikis ruožuose, kuriuose dabar avaringumas yra lygus nuliui.

Ir, priešingai, koks efektyvumas būtų tuose ruožuose įdiegti kelių inžinerinių, infrastruktūrinių sprendimų? Ar tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengimas, pavyzdžiui, kelyje link Lenkijos sienos, kur nuolat avaringumas yra pakankamai didelis? Ar saugumo salelių įrengimas, pavyzdžiui, kelyje Palanga–Šventoji link HBH sankryžos, kur avarijos nutinka net ne mėnesių, o savaičių periodiškumu.

Mūsų nuomone, yra aibė daug avaringesnių ir pavojingesnių vietų, todėl kėlėme klausimą, ar iš tiesų tie kriterijai, kuriuos Kelių direkcija yra nusistačiusi ir labai aktyviai juos įgyvendina, realiai atitinka keliuose esančias aktualijas ir investicijos teisingiausiai susidėlioja taip, kaip turėtų susidėlioti“, – sprendimų teisingumu abejoja A.Mazuronis.

LAKD Eismo saugos skyriaus projektų vadovas Viktoras Lapinas teigia, kad dauguma neįsigilina į papildomas aplinkybes sudarant prioritetinę eilę, o jos atskleidžia papildomas problemas.

„Aš girdžiu ir seku tas diskusijas žiniasklaidoje. Kaip sakant, visi pasako A: gal tau taip yra parankiau? Bet gal neįsigilina į B dalykus.

Iš tikrųjų, kas susiję su automagistrale, tai aišku, kad mes ją vertiname taip pat, kaip ir visą kitą likusį valstybinės reikšmės kelių tinklą ir vertiname tuos kriterijus, kuriuos esame nusistatę ir įrenginėjame greičio matuoklius.

Atliepiant į tą pasakymą, kad policija yra pateikusi duomenis ir tose vietose per dvejus metus žuvusiųjų ir sužeistųjų  skaičiai yra mažesni – tai yra gerai, bet mes prioritetinėje eilėje vertiname 2017–2020 metus.

Šituose keturiuose ruožuose, vienas iš jų apskritai yra juodoji dėmė prie Klaipėdos, mes turime 52 sužalotus asmenis ir dešimt žuvusiųjų. Kiek žinau, dar trys buvo žuvę vėliau, jau po prioritetinės eilės sudarymo.

Taigi kritika, kad tie kelių ruožai yra be eismo įvykių, gal labai trumpame periode – taip, bet mes vertiname pagal metodikas, ten yra dideli skaičiai sužalotų žmonių, o tai yra eismo įvykių pasekmės, kurios įvyko šiuose automagistralės ruožuose“, – į Seimo nario kritiką atsako V.Lapinas

LAKD atstovas neišskiria vieno konkretaus ir pagrindinio kriterijaus, kuriuo vadovaujantis pastatomi greičio matuokliai.

„Kriterijai metodikoje yra sudėlioti pagal svorius. Daug balų lemia eismo intensyvumas, toliau sužeistų ir žuvusių asmenų skaičius, taip pat patenka keliai, kuriuose yra ribotas lenkimas, tai reiškia, jog lenkimo manevras būtų papildoma rizika. Visa šitų kriterijų suma atliepia, kurioje prioritetinės eilės vietoje ruožas yra“, – sprendimų priėmimo tvarką aiškina V.Lapinas.

Vis dėlto, šie pasiteisinimai Seimo nario neįtikino ir jis akcentuoja, kad paskutiniu metu ten avaringumas yra beveik nulinis.

„Aš ieškau logikos priimamuose sprendimuose ir keliu elementarius klausimus, į kuriuos atsakymo negaunu. Automagistralės intensyvumas yra vienas didžiausių iš visų Lietuvoje egzistuojančių kelių tinklo intensyvumo.

Jeigu iš aštuonių ruožų su pačiu didžiausiu intensyvumu, keturiuose iš jų, per pastaruosius dvjeus metus, eismo įvykių skaičius yra lygus nuliui, ar aš turiu teisę kelti klausimą, kodėl vis tik pasirinkimas yra toks, koks yra?

Aš turiu teisę kelti klausimą, kodėl automagistralėse labai dažnu atveju, kad ir kelyje Vilnius–Panevėžys, prie „Suzanos“ kavinės, yra ribojamas greitis iki 90 km/h? Kiekvieną kartą, kai kreipiesi, atsako, kad yra provėžos ir ten susikaupia vanduo, kai lyja lietus.

Sutinku, bet kodėl tos provėžos automagistralėje 8–10 metų nėra tvarkomos, o nueinama paprasčiausiu keliu?“ – toliau klausimus kelia A.Mazuronis, pridurdamas, kad asfalte sliekų tikrai neieško.

Vis dėlto, Seimo narys tikina neabejojantis greičio matuoklių nauda, tačiau nėra įsitikinęs, kad eismo saugumu kelyje rūpinasi ta instancija, kuriai ir reikėtų tą daryti.

 

Paklaustas, koks skirtumas, tarp Vyriausybės ir Kelių direkcijos priimamų sprendimų, pašnekovas tikina, kad Kelių direkcija yra tik pavaldi institucija ir turėtų vykdyti Vyriausybės nurodymus, o ne pati juos kurti.

„Kai iš Kelių direkcijos gauni tokią argumentaciją, kokia girdime dabar, yra labai daug klausimų, o detalizuoti niekas nenori ir niekas nenusiteikęs.

Man atrodo, kad Vyriausybė, Susisiekimo ministerija yra ta grandis, kuri atsakinga už vienos ar kitos srities politikos formavimą. Kelių direkcija, su visa pagarba, yra atsakinga už politikos įgyvendinimą ir taip turėtų būti. Arklys neturėtų būti statomas paskui vežimą, o priešingai.

Šiuo atveju, formuojant saugaus eismo politiką mūsų valstybinės reikšmės keliuose, man atrodo, kad arklys stovi, jeigu ne už vežimo, tai dar bent per tam tikrą atstumą nuo vežimo, kas nėra labai gerai“, – susidariusią situaciją aiškina A.Mazuronis.

Labiausiai politkui trūksta pagrįstumo dėl konkrečių vietų, kuriose numatyta įrengti eismo kontrolės ruožus. Pasak jo, tokios informacijos trūksta ir visuomenei.

Kelininkai, savo ruožtu, tikina, kad patirties ir žinių, kaip valdyti eismo saugumą semiasi ir iš kitų šalių, kurios yra pirmaujančios šioje sferoje.

„Visai neseniai lankėmės pas mūsų kolegas Kelių direkcijoje Švedijoje, kaip pirmaujančioje šalyje Europos Sąjungoje. Šiai dienai savo valdomame kelių tinkle jie turi per 2 000 momentinių greičio matuoklių. Kasmet net po 200 matuoklių sistemingai diegia tose vietose, kurias yra nusistatę būtent jie, pagal savo metodikas, savo supratimą.

Primenu, kad šiai dienai mes turime 70 momentinių greičio matuoklių, jie pastatyti gyvenvietėse ir keli stovi juodosiose dėmėse. Vienas iš pavyzdžių, tai yra A9 kelias Šiauliai–Panevėžys. Važiuojant iš Baisogalos yra sankryža, kur anksčiau iki 2018 metų stovėjo matuokliai.

Juos nuėmus vairuotojai pradėjo labai masiškai nesilaikyti leistino važiavimo greičio. Rezultate turime, per penkis mirtinus eismo įvykius ir ten momentinį greičio matuoklį sugrąžinome.

Kalbant apie automagistralę, per ketverių metų laikotarpį, iki 2020 metų, turime dešimt mirtinų eismo įvykių tuose ruožuose, kuriuose ketinama pastatyti greičio matuoklius.

Dar įdomus faktas ir pastebėjimas, kad iš intensyvumo matuoklių mes matome greičius, kokiais važiuoja transportas automagistralėje, tai įdomumo dėlei – liepos mėnesį kelyje Vilnius–Klaipėda yra fiksuota, kad pravažiavo 680 tūkst. transporto priemonių. Maždaug apie 20 tūkst. per parą.

Per tą vieną mėnesį 2,5 tūkst. vairuotojų pravažiavo nuo 180km/h greičiu ir daugiau, tai yra, 200 km/h ir 260 km/h. Tokius skaičius rodo įranga, kuri nefiksuoja pažeidimo, bet kuri perduoda informaciją kelių valdytojui, koks transportas ir kokiais greičiais važiuoja.

Tai tiktai paantrina 2022 metų Kelių policijos viešai ištransliuotus duomenis, kad užfiksuota per 60 tūkst. greičio viršijimo atvejų, kurie sudarė 45 proc. visų Kelių eismo taisyklių administracinių nusižengimų“, – statistika remiasi V.Lapinas.

Pasak jo, Švedija irgi rodo susidomėjimą vidutinio greičio matuokliais ir stebi tokių sistemų efektyvumą, nes toks metodas padeda kontroliuoti ilgesnį ruožą nei momentinis greičio matuoklis.

„Švedai tvarkosi ir eina tuo keliu. Kolegos užsiminė, kad jie eina ta kryptimi, nes mato šių sistemų efektyvumą, kur su minimalia investicija gali uždengti visą avaringą ruožą, nes su momentinio greičio matuokliais tu gali apsaugoti kažkokį vieną tašką, pavyzdžiui, perėją prie mokymo įstaigos arba avaringą sankryžą.

Mes kartais taip ir padarome juodosiose dėmėse, jeigu matome, kad ta priemonė yra efektyvi problemai, kuri yra identifikuota ir specialistų nustatyta, spręsti“, – tolimesnių kaimynų pavyzdžiu vėl remiasi V.Lapinas.

Vis dėlto, lankantis kitose šalyse ir palyginus su Lietuva, vairuotojams atrodo, kad mūsų keliuose greičio matuoklių yra itin daug, o kartais vidutinio greičio matavimo zonoje išvysta ir momentinį matuoklį, tačiau LAKD atstovas tikina, kad taip nėra.

„Gerbiamas Seimo narys dar sako, kad vidutinio greičio matuoklyje mes pastatome ir momentinį greičio matuoklį – tokių dalykų nėra.

Gal reikėtų vairuotojus informuoti ar paaiškinti, pats greičio matuoklio ženklas, mes įpratę jį vadinti greičio matuokliu, bet jis reiškia automatinė eismo kontrolė.

Tai gali būti kitus dalykus kontroliuojantys prietaisai, pavyzdžiui, į kelią įdėtos dinaminio tyrimo tvarkyklės, gali būti kelių mokesčio ar techninės apžiūros kontrolės įranga“, – galimus nesusipratimus aiškina V.Lapinas.

Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys tikina, kad greičio matuoklių diegimas keliuose pirmiausia turi padaryti pokytį pačių vairuotojų elgesyje, o tada nereikės bijoti ir kamerų.

„Kiek žinau, Kelių direkcija turi savo metodiką, kuria remiantis yra įrengiami greičio matavimo įrenginiai tam tikrose atkarpose. Nebūtinai tos vietos yra labai avaringos šiam momentui, tačiau eismo sąlygos sąlygoja, kad jos gali tapti avaringomis.

Akcentuoju tai, kad greičio viršijimas, nepasirinktas saugus greitis yra vienos iš pagrindinių eismo nelaimių priežasčių Lietuvos keliuose. Greičio matavimo sistemos turi padėti vairuotojams keisti įprotį vis dažniau žiūrėti į automobilio spidometrą, neieškoti tų matuoklių kelyje, tačiau daryti pokytį savyje – laikytis Kelių eismo taisyklių visuose Lietuvos keliuose, visose miesto gatvėse.

Nėra išimčių taisyklėms, kad jos kažkurioje Lietuvo vietoje negalioja, jos galioja visur ir pasirinktas saugus greitis, kartais yra netgi mažesnis už leistiną greitį. Jis prisideda prie saugaus mūsų dalyvavimo eisme“, – sako V.Grašys.

Kelių policijos viršininkas neigia kalbas, kad ši instancija yra suinteresuota surinkti kuo daugiau lėšų, todėl tikisi ir siekia surinkti kuo daugiau baudų.

„Tikrai nesutikčiau su tuo, kadangi greičio matavimo prietaisų plėtra daro įtaką tam, kad policija turi skirti daugiau resursų duomenims apdoroti ir mes tikrai garsiai kalbame, kad mes to resurso neturime ir kartais tyrimai užtrunka.

Informacijos apie padarytą KET pažeidimą žmonės sulaukia kartais jau po savaitės, o kartais po mėnesio ir taip toliau. Plėtra mums nėra naudinga, tačiau kadangi mes esame atsakingi už eismo saugumą Lietuvoje ir už eismo kontrolę, manome, kad tie prietaisai tikrai prisideda.

Vėlgi, finansiškai policijai tikrai nėra jokio suinteresuotumo, kadangi tiesiogiai pinigų iš surinktų baudų policija negauna“,– neoficialius kaltinimus neigia V.Grašys.

Policininkas įsitikinęs, kad baudos turėtų paskatinti vairuotojus susimąstyti, tačiau saugus eismas bus tuomet, kai kelyje vyraus gera kultūra.

„Kiek pamenu, baudų dydžiai nebuvo keičiami ilgą laikotarpį. Padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir už jį numatyta bauda turėtų daryti įtaką pažeidėjo kišenei, kad tai nebūtų automatinis baudų mokėjimas kaip už elektrą ar karštą vandenį.

Baudos turėtų paskatinti vairuotojus, eismo dalyvius elgtis atsakingiau, daryti tam tikras išvadas. Padaryti pokytį savyje, o ne krūpčioti pamačius greičio matuoklį, laikytis nustatyto maksimalaus leistino, kartais pasirinkti ir mažesnį greitį.

Tai sąlygoja patogesnį dalyvavimą eisme, saugesnį ir malonesnį vairavimą. Atidumas, budrumas, kultūra ir savitarpio supratimas ima viršų“, – tikina V.Grašys.

Žuvusiųjų kelyje daugėja, o, pasak Kelių policijos viršininko, viena esminių to priežasčių – greičio viršijimas.

„Atliekant tyrimus tikrai labai retai sulaukiame prisipažinimų, kad asmuo naudojosi mobiliuoju įrenginiu, tačiau eismo įvykio schema rodo, kad vairuotojas tuo metu, kada įvyko susidūrimas, nepastebėjo, nematė eismo pokyčių, dėl ko įvyko eismo nelaimė“, – eismo įvykių priežastis vardija V.Grašys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.