Visa tai nėra fantazija ar ateities planai. Pavėžėjimo paslaugas 35 pasaulio šalyse teikianti įmonė „Uber“ taip sparčiai keičia miestiečių ir turistų keliavimo įpročius, kad Europos taksistai šiurpsta.
Jie griebėsi šiaudo ir praėjusią savaitę žemyno didmiesčiuose surengė protesto akcijas, kuriose dalyvavo apie 30 tūkst. profesionalių vairuotojų, rašo "Lietuvos rytas".
Taksistai negali varžytis su nuosavus automobilius vairuojančiais ir „Uber“ programėle besinaudojančiais vairuotojais, nes jie veža 2–3 kartus pigiau. Vakarų Europoje tai padeda sutaupyti dešimtis eurų vos už vieną kelionę.
Savęs nevadina taksistais
Per „Uber“ programėlę iškviečiami vairuotojai įnirtingai kratosi taksistų pavadinimo. Jie neturi licencijų, jų automobiliai neatitinka vakarietiškiems taksi taikomų reikalavimų, kelionės kainos nematuoja taksometras.
Šie vairuotojai oficialiai dirba šimtams skirtingų įmonių, kurios „Uber“ naudojasi tiktai kaip tarpininku.
Tačiau, nepaisant to, Europos, Tolimųjų Rytų, JAV, Indijos, Australijos ir kitų pasaulio šalių keliautojai drąsiai renkasi ne tradicinius, patikimus taksi, o pigesnį „Uber“.
Ateina į Lietuvą
Ar „Uber“ galėtų veikti Lietuvoje? Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas neslėpė, kad panašus verslas čia veikia jau seniai.
„Dar sovietiniais laikais vieni išsikviesdavo taksi, o kiti pakeldavo ranką ir susitardavo už rublį. Tarnybinių automobilių vairuotojams vadovai net leisdavo po porą valandų per dieną pasivažinėti ir užsidirbti papildomai“, – pasakojo jis.
Anot R.Kriukovo, dabar lietuviai rado net ne vieną būdą apeiti taksi verslo formalumus: vieni susitaria su kaimynais kartu važinėti į darbą, o kai kurie taksistai uždarbiauja paslapčia nuo savo darbdavių.
„Ir Lietuvoje galima išsikviesti taksi per programėlę išmaniajame telefone. Už vieną iškvietimą vairuotojas operatoriui sumoka 2 litus. Tik automobilyje reikia turėti savo arba išsinuomotą planšetinį kompiuterį.
Juose taip pat veikia programa, kuri per GPS signalą skaičiuoja nuvažiuotą atstumą, bet jos rodmenys skiriasi nuo taksometro, nes sukinėjantis nuvažiuojama daugiau.
Keleiviai pamato, kad kelionės kaina skiriasi apie 5 proc., ir patys pasiūlo nejungti taksometro, o skaičiuoti pagal planšetės duomenis, nors jie nėra patikrinti ir patvirtinti.
Taip išeina, kad taksistas sumoka tik du litus už iškvietimą, o visi kiti pinigai lieka jam“, – aiškino R.Kriukovas.
Nėra kaip atpiginti
Už įvairių programėlių gali slypėti ir taksi licencijos neturintys vairuotojai, prisidengiantys automobilio nuomos su vairuotoju paslaugomis.
Jų veikla būtų legali, jei į automobilį įsėdęs keleivis pasirašytų su vairuotoju paslaugų teikimo sutartį. Tačiau po vakarėlių namo grįžtantys gyventojai nenori atskleisti savo asmens duomenų pirmą kartą matomam vairuotojui.
Vis dėlto lietuviai į tokius netikrus taksi paprastai sėda nesąmoningai, nes jų paslaugos nėra pigesnės arba skiriasi tik centais.
Savo ruožtu „Uber“ paslauga mūsų šalyje greičiausiai netaptų populiari, nes Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, tapti taksistu labai paprasta.
Iš lietuvių nereikalaujama ilgo sveikatos, reputacijos patikrinimo, nereikia laikyti istorijos žinių egzamino, kaip Vokietijoje, ar įsigyti nuosavo naujo automobilio už 250 tūkst. litų, kaip Londone.
